- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-1944-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00027-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- T. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 95-411 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. nuteistas Shodertorn apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis) 3 § (1968:64) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis stambiu mastu laisvės atėmimu 5 metams. Svea Hovratt apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas - paskirta bausmė padidinta iki laisvės atėmimo 5 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi Shodertorn apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Svea Hovratt apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 3 § (1968:64) paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., palikta paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2011-02-08, bausmės pabaiga – 2016-08-08.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 95-411 nutarta T. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-414 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad T. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis T. A. skundu prašo 2014 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą.
Skunde teigiama, jog teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neobjektyvi, o motyvai nekonkretūs, formalūs ir deklaratyvūs. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas jau antrą kartą svarsto jo lygtinio paleidimo klausimą ir antrą kartą pateikia analogišką atsakymą, kas priverčia suabejoti teismo objektyvumu ir parodo nenorą net svarstyti sąlygas, kuriomis gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vienintelis motyvas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą yra jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir per didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, tačiau valstybė numato ir galimybę bei sąlygas, kada nuteistasis, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, o neatliktos bausmės termino dydis ar padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis negali būti pripažįstami lemiančiu pagrindu, dėl kurio nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Ignoruojant lygtinio paleidimo tikslus, iškyla klausimas, kam reikalingas lygtinio paleidimo institutas, nes jis praranda savo prasmę. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes ir tada jis bus prižiūrimas ir stebimas, bus nustatyti įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Jis yra nuteistas Švedijos Karalystėje, kur, pagal galiojančius įstatymus, atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės turėjo būti paleistas lygtinai, tačiau grįžęs į Lietuvą šios teisės neteko, o Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas lygtinio paleidimo taikymas svarstytas visiškai atmestinai. Nuteistasis sutinka su griežčiausiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir pareigomis, kokias tik numato LR įstatymai ir kokias nustatys teismas. Jis yra pakankamai motyvuotas gyventi nenusikalstamai ir laikytis įstatymų. Jis jau yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį yra 2 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturėjo, nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą dirba, šiuo metu dirba elektriko-dyzelininko pareigose, niekur neužsimenama, kad 2013-08-21 jam buvo suteikta teisė eiti be sargybos arba be palydos (BVK 154 str.), šiuo metu gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Remiantis „OASys“ metodika, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (16 balų). Visi šie faktai parodo jo elgesį bausmės atlikimo metu, norą ir motyvaciją dirbti, gyventi nenusikalstamai ir laikantis įstatymų, ir jie neturėtų būti atmesti, tuo pačiu atmetant galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į T. A. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. A. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. bei 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde bei Komisijos nutarime nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistasis vykdo savo, kaip nuteistojo, pareigas. Be abejonės, jas įvertino ir apylinkės teismas, nors konkrečiai visų ir neišvardijo savo nutartyje, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis, atlikdamas bausmę, turi elgtis tik teigiamai, todėl ne vien tai sąlygoja lygtinio paleidimo taikymą. Jo nesąlygoja ir tai, kad šis klausimas nuteistojo atžvilgiu yra svarstomas antrą kartą, nes įstatymas nenumato, kelis kartus gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas. Svarbu, kad įstatyme numatytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Būtent į šių tikslų užtikrinimą orientavosi ir apylinkės teismas. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta.
Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus, itin visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios minimalus terminas 10 metų, tuo tarpu T. A. skirta žymiai mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis. Nuosprendžiu skirdamas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Ir nors T. A. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo padaryta nusikalstama veika pagal kaltės formą yra tyčinė, o tai reiškia, kad toks nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis.
Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. Šiuo atveju, nuteistojo atliktos bausmės dalis (iš paskirtų 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliko 1 metų 10 mėnesių 20 dienų (Komisijos posėdžio dienai), neleidžia padaryti pagrįstų išvadų, kad ji yra adekvati nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo švelnaus nubaudimo už padarytą labai sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistasis T. A. yra atlikęs privalomą bausmės dalį ir yra teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvados, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog T. A. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.