- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-1217-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04113-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šalna“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- VšĮ ,,Klaipėdos butai“, D. M.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2A-1217-163/2015
2015 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šalna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šalna“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys VšĮ ,,Klaipėdos butai“, D. M., D. M., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8600,15 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad administruoja namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2005-10-20 nuomos sutartį naudojosi trečiasis asmuo D. M.. Atsakovė sudarytos nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu viešajame registre neįregistravo, apie sudarytą nuomos sutartį ieškovės neinformavo. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. buto nuomininkas neatsiskaitė už UAB ,,Klaipėdos energija“ teikiamas paslaugas, butui tenkančią žemės mokesčio dalį, už bendrai sunaudotą elektros energiją ir kaupiamąsias lėšas namo eksploatavimui. Įsiskolinimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją tiekėjai UAB ,,Klaipėdos energija“ ieškovė padengė savo lėšomis. Susidariusi 8600,15 Lt skola priteistina iš atsakovės, nes ji nesielgė kaip atsakinga turto savininkė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama iškeldinti D. M., informavo, kad nuomininkas nemoka komunalinių mokesčių, auga skolos. Trečiasis asmuo D. M. iškeldintas tik 2013-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių. Atsakomybė už atsakovės nuomininko veiksmus negali būti perkelta ieškovei. Trečiojo asmens D. M. ir atsakovės santykių pobūdis ieškovei nebuvo žinomas, nuomos sutarties kopija, net ir ieškovei prašant, pateikta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-17 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 str.), tačiau Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad D. M. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaravo 2001-05-11, o ieškovės atstovai ne kartą kreipėsi į buto nuomininką reikalaudami sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat 2011-10-19, 2013-02-06 raštais kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“ informuodami apie D. M. įsiskolinimą, todėl Klaipėdos miesto savivaldybę ir trečiąjį asmenį D. M. siejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai, apie kurių egzistavimą ieškovei buvo tikrai žinoma, todėl ieškovės nurodomas formalus nuomos sutarties neregistravimas negali būti pagrindu atsakovei atsakyti už trečiojo asmens prievoles. Atsakovė, kaip rūpestinga nekilnojamojo turto savininkė, numatė nuomos sutartyje mokėjimo už komunalines paslaugas pareigą ir sudarius nuomos sutartį D. M. įsipareigojo vykdyti šią prievolę. Ieškovė teikė paslaugas, tačiau jomis naudojosi ne atsakovė, o trečiasis asmuo D. M., todėl konstatuotina, kad prievolė už suteiktas paslaugas atsiskaityti ieškovei nekilo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybei atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nebuvo privalu įregistruoti tarp atsakovės trečiojo asmens D. M. 2005-10-20 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį viešajame registre. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė žinojo, kad yra sudaryta nuomos sutartis ar kas joje yra numatyti. Teismas nepagrįstai cituoja Nuomos sutarties 18 punktą ir juo remiasi, tačiau ieškovei nebuvo žinoma, koks yra sutarties turinys. O faktas, kad ieškovė žinojo, kas gyveno bute, nepatvirtina fakto, kad jai buvo žinoma, kokie konkrečiai sutartiniai ir faktiniai santykiai sieja atsakovę su trečiuoju asmeniu. Atsakovė, kaip buto savininkė, žinodama, kad nuomininkas D. M. nemoka mokesčių už komunalines paslaugias ilgiau nei 3 mėnesius, galėjo nutraukti nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, vadovaudamasi LRCK 6.611 straipsniu, tačiau atsakovė į teismą kreipėsi tik po kelerių metų, kai skoloms augant ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į VšĮ „Klaipėdos butai“. Todėl ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovę galima vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą savininkę. Priešingai, būtent dėl neatsakingo ir aplaidaus atsakovės elgesio susidarė didžiulis įsiskolinimas ieškovei už butui teiktas paslaugas. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų subjektams, teikiantiems paslaugas savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 6.584 straipsnio 1 dalies blanketine norma, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos apraše numatyta, kad už komunalines paslaugas atsiskaito valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai. Šio aprašo 2 punkte yra įtvirtinta taisyklė, kad vandens ir energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro ir už faktiškai sunaudotą vandenį bei energiją sumoka patalpų nuomininkai, o aprašo 3 ir 3.1 punktuose nustatyta, kad už komunalines paslaugas ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučio namo savininkų bendrijai atsiskaito patalpų nuomininkas. Tokio aprašo aiškinimo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-132/2010, Teismų praktika, 33). Atsakovė nurodo, kad Nuomos sutartyje nuomininkas buvo įpareigotas sumokėti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) ir administravimo išlaidas, o išlaidų tarifai mokami į Klaipėdos miesto savivaldybės skirto daugiabučio namo administratoriaus sąskaitą bei kad mokesčiai už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas, komunalines paslaugas (buitinių atliekų išvežimą, naudojimąsi liftu, bendrojo naudojimo patalpų ir namui paskirtos teritorijos valymą ir kitas) imamas atskirai nuo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio. Išdėstytas teisinis ginčo santykių reglamentavimas akivaizdžiai įrodo, jog ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, nes už susidariusią skolą yra atsakingas ginčo buto nuomininkas.
Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vadovaujantis LR CK 6.548 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad tais atvejais, kai nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, komunaliniai mokesčiai mokami atskirai nuo nuompinigių ir prievolė juos mokėti tenka nuomininkui, o ne buto savininkui. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė žinojo, kad ginčo butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui ir apeliantas pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesikreipdamas dėl skolos priteisimo iš buto nuomininko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas, kas turi sumokėti susidariusią 8 600,15 Lt skolą už komunalinius mokesčius savivaldybės nuomotame bute, – savivaldybė, kaip buto savininkė, ar nuomininkas, kaip de facto komunalinių paslaugų vartotojas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi jis pateiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, t. y. trečiajam asmeniui – nuomininkui. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl pareigos mokėti komunalinius mokesčius
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šis butas 2005-10-20 nuomos sutarties Nr. J3-330 pagrindu buvo perduotas trečiajam asmeniui D. M. ir jo šeimos nariui D. M.. Nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo D. M. buvo atsakovei priklausančio buto nuomininkas, galiojo laikotarpiu nuo 2005-10-20 iki 2014-05-20 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos). Ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorė, pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio įsiskolinimas už komunalines paslaugas, tiektas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sudaro 8600,15 Lt (2490,78 EUR). Nurodytu laikotarpiu nuomos sutarties pagrindu butu ir teikiamomis paslaugomis naudojosi trečiasis asmuo D. M.. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas, t. y. ieškovė padengė susidariusius įsiskolinimus už atsakovę, kaip buto savininkę - už UAB ,,Klaipėdos energija“ teikiamas šilumos energijos paslaugas, butui tenkančią žemės mokesčio dalį, už bendrai sunaudotą elektros energiją ir kaupiamąsias lėšas namo eksploatavimui, nors faktinis šių teikiamų paslaugų vartotojas buvo trečiasis asmuo. Dėl ieškovės išlaidų, susijusių su tiekiama šilumos energija, atlyginimo turi būti atsižvelgiama į tai, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo bendruosius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio nuostatos, specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: LR energetikos įstatymas, LR Šilumos ūkio įstatymas bei juos detalizuojantys įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 876 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymas „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-297 (toliau-Taisyklės), Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 876. Taisyklių 20.2 punkte nurodyta, kad sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009). Atsakovė teigia, kad ji, sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininku, veikė kaip rūpestinga ir atidi šeimininkė ir aptarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atitinkamuose punktuose atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką. Tačiau nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir šilumos energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovės ir nuomininko sudarytų nuomos sutarčių nuostatų matyti, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už šilumos energiją, tačiau nuomininkas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei, bet šiuo atveju ieškovei, padengusiai išlaidas už komunalinių paslaugų tiekimo įsiskolinimą, negali kilti nuostolių dėl to, kad, nuomininkas netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, nes ieškovė nėra nuomos sutarties šalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartyje nėra nurodyta, kam (ar savivaldybei, ar namo administratoriui, ar paslaugų tiekėjams) turi būti mokami komunaliniai mokesčiai. Savivaldybė, kontroliuodama tik nuomos mokesčio jai sumokėjimą, nuomininkų pareigos sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais nekontroliavo, jau nekalbant apie atsiskaitymų su paslaugas teikiančiais asmenimis kontrolę. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog savivaldybė veikė kaip visiškai nerūpestingas ir neatidus šeimininkas ir tokiais savo veiksmais sudarė nuomininkui galimybę naudotis komunalinių paslaugų tiekėjų paslaugomis už jas neatsiskaitant. Tuo atveju, jeigu savivaldybė kontroliuotų, kaip nuomininkas įvykdė nuomos sutartyje jiems nustatytus įpareigojimus ir nuomininkas būtų sudaręs rašytines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, savivaldybės kaip patalpų savininkės atsakomybės klausimas šioje byloje nebūtų keliamas. Dėl savo nesugebėjimo tinkamai valdyti nuosavybės teise turimą turtą kilusių padarinių ir nuostolių rizikos savivaldybė neturėtų siekti perkelti ant daugiabučio administratorės ar kitų įmonių pečių, tokiu būdu išvengdama prievolės sumokėti už jos nuosavybės teise valdomoms patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Laikantis kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu dėl to, kuris subjektas turi mokėti komunalinius mokesčius – buto savininkas ar nuomininkas, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už butui tiektą šilumos energiją privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Tačiau šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją. Kasacinis teismas beveik analogiškoje byloje, kurioje skyrėsi tik ginčo dalykas – prekė, t.y. byloje dėl skolos už elektros energiją, yra pasisakęs, kad tokia nuomininko pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje kasacinėje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 131–139). Todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta su buto savininke – Klaipėdos miesto savivaldybe, kaip šilumos energijos pirkėja, ji ir turi sumokėti skolą ieškovei už padengtą įsiskolinimą šilumos energijos pardavėjui už trečiojo asmens suvartotą šilumos energiją.
Dėl komunalinių mokesčių, susijusių su žemės mokesčiu, bendrai sunaudota elektros energija ir kaupiamosiomis lėšomis su namo eksploatavimu yra nustatyta, kad pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas beveik analogiškoje byloje, kurioje skyrėsi tik bendrojo naudojimo prekė, t.y. ginčas kilo dėl bendrai sunaudotos šilumos energijos, išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra buto savininkė, ji yra įpareigota sumokėti komunalinius mokesčius, susijusius su bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu ir jo administravimu, kadangi tai numato įstatymas. Už tai, kad trečiasis asmuo nevykdė nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų sumokėti komunalinius mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo patalpomis, daugiabučių namų savininkų bendrija neturi prisiimti rizikos už nuomos sutartį netinkamai vykdantį asmenį, kadangi ji vykdo tik daugiabučio namo administravimo funkcijas.
Šioje byloje pažymėtina ir tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo (nuomininkas) nuomos teisinių santykių rašytine sutartimi neįformino, jos neįregistravo viešame registre, kad galėtų ja remtis prieš apeliantę (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą byloje, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LRCPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašė priteisti 347,54 Eur (1200 Lt) už teisines konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, ieškinio surašymą, 115,85 Eur (400 Lt) už dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004-05-02 redakcija) už ieškinio surašymą yra numatytas koeficientas 3, todėl maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą gali būti 900 Eur, todėl ieškovei yra priteistina 347,54 Eur už ieškinio parengimą pirmosios instancijos teisme; už kiekvieną atstovavimo valandą teisme yra taikomas 0,15 koeficientas, atsižvelgiant į tai, kad 2014-08-22 parengiamasis posėdis truko 24 minutes, ieškovės prašymas priteisti advokato išlaidas, susijusias su atstovavimu teisme, atmestinas kadangi teismo posėdis truko iki 30 minučių; 2014-10-30 posėdis truko 19 minučių, todėl ieškovės prašymas priteisti advokato išlaidas, susijusias su atstovavimu teisme, atmestinas; 2014-12-18 posėdis truko 1 val. 24 min., todėl yra pagrindas ieškovei priteisti išlaidas už advokato atstovavimą teisme – 45 Eur; 2015-02-23 posėdis truko 26,26 minutes, todėl ieškovės prašymas priteisti advokato išlaidas, susijusias su atstovavimu teisme, atmestinas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei yra priteistina 392,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą.
Ieškovės DNSB „Šalna“ ieškinį tenkinti visiškai ir priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovei DNSB „Šalna“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2 490,76 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei DNSB „Šalna“, į. k. (duomenys neskelbtini), 392,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini).