Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-116-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
2S-116-278/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00238-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
P. T.
Atsakovas
Kupiškio rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2S-116-278/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00238-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-11133-857/2018 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. T. ieškiniu prašė teismą grąžinti jam pagal pajus įgytą ir daugiau nei 15 metų naudojamą 5000 m² (duomenys neskelbtini) kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-783/2007 buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kupiškio rajono savivaldybės žinion.

2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui, siekiant užkirsti kelią žalos ir naujų teisminių ginčų atsiradimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-09-27 nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

4. Teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje ieškinio reikalavimas nelaikytinas tikėtinai pagrįstu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas P. T. prašo panaikinti 2018-09-27 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui.

6. Tvirtina, jog vadovaujantis ieškinyje nurodytu teisinių normų pagrindu, jis yra ginčo statinių savininkas, todėl Savivaldybė, kaip laikina turto valdytoja, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo privalo rūpintis turtu bei jį saugoti ir nesunaikinti.

7. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo CPK 144-152 straipsnių nuostatomis, sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti priimtas per tris dienas, tačiau jis nutartį gavo tik po dvidešimties dienų, be to, priimdamas nutartį, teismas nesivadovavo teismų praktika.

8. Nurodo, kad teismas, net nelaukęs kada bus išnagrinėtas ieškinys Savivaldybei dėl turto grąžinimo, skundžiamoje nutartyje vienareikšmiškai nusprendė už kitą teisėją, kad byla „nelaikytina tikėtinai pagrįsta“ ir turtas nebus grąžintas teisėtam savininkui. Be to, nutartyje naudojami ne lietuviški, o lotyniški išsireiškimai, kurie jam nesuprantami, o vertimas nėra pateiktas.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė

Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašo nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, jog ieškovo reikalaujamas grąžinti turtas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu pripažintas kaip nerealizuotini ir bešeimininkiai statiniai ir perduoti Kupiškio rajono savivaldybės nuosavybėn. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-1005/2018 buvo patenkintas Savivaldybės administracijos ieškinys ir P. T. iškeldintas iš atsakovei nuosavybėn perduotų negyvenamųjų patalpų - (duomenys neskelbtini) komplekso. Šiuo sprendimu nustatyta, kad P. T. privalo išsikelti ir visiškai atlaisvinti užimtas patalpas iki 2019-05-01, nes patalpas yra užėmęs savavališkai, tam neturėdamas jokio teisinio pagrindo.

11. Nurodo, jog Savivaldybės administracija ginčo teritorijoje vykdo projektą „Pažeistų Kupiškio rajono savivaldybės kraštovaizdžio teritorijų tvarkymas“ pagal priemonę 05.5.1-APVA-R-019 priemonė „Kraštovaizdžio apsauga“, tvarko teritorijas ir likviduoja bešeimininkius pastatus į kuriuos ieškovas nepretendavo reikšdamas procesinius dokumentus. Teigia, jog neketina griauti ar kitaip naikinti ginčo objekto - (duomenys neskelbtini) komplekso, kol dėl jo vyksta teisminiai ginčai. Be to, teigia, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo P. T. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, ieškovo P. T. reikalavimo užtikrinimui, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 5000 m² (duomenys neskelbtini) komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių. Ieškovo teigimu, jis yra ginčo objekto savininkas, valdantis bei naudojantis ginčo turtą eilę metų, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-783/2007 turtas pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kupiškio rajono savivaldybės žinion, jam nežinant.

16. Pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apelianto teiginiai apie skundžiamoje nutartyje galimai teismo išreikštą poziciją dėl bylos baigties, nėra pagrįsti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). P. T., prašydamas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nurodo tik CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 bei 12 punktų nuostatas bei tai, jog turtas ir toliau yra naikinamas, tačiau jokių kitų argumentuotų paaiškinimų, įrodymų ar kt. nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu P. T. neteikia, todėl darytina išvada, jog ieškovo prašymas yra iš esmės nemotyvuotas. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl turto priklausomybės ir pasitvirtinus aplinkybėms, jog ginčo turtas planuojamas sunaikinti – nugriauti, pertvarkyti pakeičiant jo funkcinę paskirtį ar panašiai, galima būtų daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui apsaugoti, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog dėl galimų atsakovės veiksmų, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad Kupiškio rajono savivaldybės administracija, ginčo teritorijoje – (duomenys neskelbtini), vykdo projektą „Pažeistų Kupiškio rajono savivaldybės kraštovaizdžio teritorijų tvarkymas“ pagal priemonę 05.5.1-APVA-R-019 priemonė „Kraštovaizdžio apsauga“, kurios metu yra tvarkomos teritorijos bei likviduojami bešeimininkiai pastatai. Savivaldybės administracija nurodo, kad, vykstant teisminiams ginčams, ginčo objekto – (duomenys neskelbtini) komplekso, griauti ar kitaip naikinti neplanuojama, o yra tvarkomi kiti objektai, į kuriuos ieškovas nepretenduoja. Kaip minėta, P. T. teismui jokių realių duomenų, jog dėl atsakovės veiksmų ginčo turtui yra iškilusi reali grėsmė, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-1005/2018, buvo patenkintas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinys ir P. T. iškeldintas iš ginčo objekto, nustatant, jog išsikelti ir visiškai atlaisvinti užimtas patalpas jis privalo iki 2019-05-01. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, o civilinė byla pagal P. T. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme bus nagrinėjama 2019-02-19 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog reali grėsmė ginčo objektui šiuo metu nekyla, nes P. T. naudojasi ginčo objektu bei laiko jame savo galvijus. Kadangi paminėtu neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo objektą apeliantas yra įpareigotas atlaisvinti iki 2019-05-01, todėl iki tol atsakovė jokių veiksmų su ginčo turtu atlikti negali ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog P. T. ieškinio užtikrinimui tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (išspręstos bylos) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovas P. T. turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su (ne)savalaikiu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimu pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, jog, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinyje pareikšti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžiami tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Iš bylos duomenų matyti, kad, ieškovo P. T. ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas 2018-09-27 ir tos pačios dienos nutartimi išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl konstatuoti procesinius pažeidimus, susijusius su minėtų prašymų nagrinėjimo terminais, nėra pagrindo. Aplinkybė, jog ieškovo pareiškimas (ieškinys) buvo datuotas 2018-07-13 šiuo atveju nėra reikšminga, nes pirminius procesinius dokumentus P. T. pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams. Specialiajai teisėjų kolegijai 2018-09-12 nutartimi išsprendus bylos teismingumo klausimą, byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams ir minėta byla šiame teisme gauta tik 2018-09-24.

21. Kiti atskirajame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog keisti ar naikinti pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė