Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2809-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-29
Bylos Nr.
e1-2809-716/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2809-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37187-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent, 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 15.30 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

V. K. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val. namuose, vienas išgėrė du butelius alaus, po 1 l. talpos. Tada nutarė dar nuvažiuoti į parduotuvės. Išgėręs alaus iškart išėjo iš namų ir sėdo į jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užvedė automobilį ir pradėjęs važiuoti atbulas, tada atsitrenkė į už jo automobilio stovintį kitą automobilį. To automobilio markės neatsimena, raudonos spalvos, kurį vairavo jam nepažįstama jauna moteris. Pradėjęs važiuoti, jis to automobilio tiesiog nepastebėjo. Tuo metu jo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Išlipęs iš automobilio jis pasiūlė policijos pareigūnų nekviesti, vietoje užpildyti deklaraciją. Tačiau pastaroji nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai pasišalinti nebandė, laukė prie savo automobilio. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Pirmu putimu pripūtė 2,95 promiles, o po kiek laiko antru putimu pripūtė lygiai 3,00 promiles. Jis visiškai prisipažįsta kaltu, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Suvokia, kad to daryti negalima, tačiau vis dėl to sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti, norėdamas pavažiuoti iki parduotuvės. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytoja M. B. tyrimo metu parodė, kad ji, apie 15.30 val., atvyko darbo reikalais adresu į (duomenys neskelbtini), ir pastatė savo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie minėto adreso esančiame kieme, arčiau gatvės. Jai išlipus iš automobilio, pamatė, kad aikštelėje skersai jos stovi paliktas „MB“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ar tame automobilyje, kas sėdėjo, ji nežino, bet kiek pamena, jis buvo tuščias. Ji nieko nepagalvojusi atsistojo ant priešais automobilį esančio šaligatvio ir susitiko aptarti darbo klausimus su kolega. Kalbant su kolega ji pamatė, kaip minėtas automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė jos „Škoda“ automobilio priekinę dešinės pusės, keleivio dalį bei ją apgadino. Iškarto po to automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį ir iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie metrą septyniasdešimt, gerai neįsižiūrėjo į jo aprangą. Vyriškis kalbėjo rusiškai ir siūlė jai su juo susitarti, pamačius, kad jis svirduliuoja ir kalba nerišliai jai kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus, todėl į jokias kalbas su juo nesileido ir iškarto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Sulaukusi pareigūnų ji jiems papasakojo situaciją ir nurodė vairavusį asmenį bei parašė paaiškinimą dėl įvykusio įvykio. Minėtas vyras, kol laukė policijos visą laiką siūlė susitarti ir ramiai užbaigti situaciją, taip pat prašė eiti iki tualeto, tačiau ji neleido jam to padaryti, nes bijojo, kad jis nepasišalintų iš įvykio vietos.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambino 2023 m. rugsėjo 26 d. 15.30 val. moteris, kuri paaiškino, jog vairuotojas įvažiavo ir jos automobilį ir jos manymu, tas vairuotojas yra neblaivus.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), V. K., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu perklausytas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). <...> šalia šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini) matomas pastatytas „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kuris stovi priekiu į kiemo pusę. Apžiūrint minėtą automobilį vizualiai matoma, kad automobilis yra apgadintas (dešinės pusės priekinis žibintas, variklio dangtis, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas), taip pat daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) kieme matomas vidurį kelio ((duomenys neskelbtini)) stovintis priekiu į kiemo pusę „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio savininkas V. K.. Apžiūrint minėtą „MB“ automobilį vizualiai matoma, kad minėtas automobilis yra apgadintas (galinis bamperis, ant galinio bamperio kairėje pusėje matomi įbrėžimai ir raudonos spalvos dėmės, taip pat matoma, kad automobilio kairės ir dešinės pusės galinės keleivio durelės yra apgadintos, t. y. įlenktos, matoma, kad dešinės pusės galinis sparnas yra apgadintas). Apžiūrint „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio saloną iš vidaus tiek iš priekio, tiek iš galo apgadinimų nesimato. Automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos yra paimamas ir gabenamas į automobilio saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų matyti, kad iš V. K. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0751 (patikros sertifikatas Nr. 1938530, galiojo iki 2023 m. gruodžio 7 d.) V. K. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmojo tikrinimo 2023 m. rugsėjo 26 d. 15.57 val. nustatytas 2,95 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 16.18 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20230926-155442UTC+0300“ užfiksuota, kaip V. K. pirmu pūtimu nustatytas 2,95 promilių girtumas, vaizdo įraše „PSS-20230926-161630UTC+0300“ antru pūtimu V. K. nustatytas 3,00 promilių girtumas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad keleivinio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. K..

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti automobilio „MB“ kaina su PVM Lietuvoje yra 1 280 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. paties V. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsamūs liudytojos M. B. tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti V. K. neblaivumo požymiai ir alkotesterio kvitai patvirtinantys, kad V. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

V. K. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje neteistas, per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. V. K. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis tyrimo metu prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Teismas, įvertinęs V. K. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas yra vedęs, pensininkas, nedirbantis, praeityje neteistas, tačiau administracine tvarka per pastarųjų trejų metų laikotarpį tris kartus baustas, taip pat atsižvelgęs į kaltininkui skirtos baudos dydį ir kaltininko turtinę padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Teismo įsitikinimu toks terminas atitinka vienerių metų laikotarpį.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. K. pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo sunkus, todėl jam nustatytinas mažesnis nei vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 27 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam V. K. nustatyta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal byloje esančia VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. K. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą buvo laikinai iki 2024 m. kovo 27 d. apribotos V. K. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „DAIMLERCHRYSLER (D) A 170 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. K. skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. K. konfiskuoti automobilį „DAIMLERCHRYSLER (D) A 170 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „DAIMLERCHRYSLER (D) A 170 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas – 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Teisėjas Mindaugas Striaukas