- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2K-459/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- J. P., A.
- Kategorijos
- 2.3.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 5 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. U., M. S. ir O. D., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokurorės atsiliepimu į kasacinį skundą ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtai jas platino, būtent:
jis iki 2006 m. rugpjūčio 25 d., (tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti), prie „Boseli“ diagnostikos centro, esančio Klaipėdos mieste, Šilutės pl. 50, M. S. sukursčius ir įkalbėjus per O. D. į Alytaus pataisos namus nuteistajam A. U. perduoti narkotinių medžiagų, ketindamas jas toliau platinti jis iš M. S. įgijo siuntinį, kuriame buvo paslėpta 2,502 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,161 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., kol 17.45 val. minėtą siuntinį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis perdavė autobuso „Šventoji–Klaipėda–Vilnius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui, kad šis minėtą siuntinį Vilniaus autobusų stotyje, adresu Sodų g. 22, Vilnius, perduotų O. D..
Be to, J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagos bei psichotropinių medžiagų.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo tikslu platinti ir jų platinimo buvo patikrinta apeliacine tvarka padarius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apeliacinio teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismo nuosprendyje esantys įrodymai patvirtina tik siuntinio perdavimo faktą bei tai, kad jame buvo narkotinių medžiagų, tačiau įrodymais nepatvirtinta, kad J. P. būtų žinojęs ar galėjęs pagrįstai įtarti, kad M. S. perduotame siuntinyje buvo paslėpta narkotinių medžiagų. Klaipėdos apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kuriais priimdamas nuosprendį teismas nesivadovavo, o taip pat nepašalino prieštaravimų tarp J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 straipsnio 6 dalį šis teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo J. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti, nes nėra pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir tinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtų, patikrintų, tarpusavyje suderintų ir tinkamai įvertintų, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimų, bylos įrodymų visetu. J. P. parodymais, kuriuos jis davė apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesirėmė. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje vadovavosi įtariamojo J. P. parodymais, nepagarsintais bei neištirtais teisiamajame posėdyje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. Darydamas išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne tik minėtais J. P. parodymais, bet pakankamų bylos įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. P. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teisme
Vertinant apeliacinės instancijos teismo atliktą šios bylos patikrinimą, pažymėtina, kad nors šis teismas ir vadovavosi BPK nustatyta įrodymų vertinimo sąlyga – vertinti bylos įrodymus ne tik kiekvieną atskirai, bet ir jų visumą, tačiau visgi visus bylos duomenis, kuriais grindė J. P. kaltę, ištyrė nesivadovaudamas BPK normose esančiomis taisyklėmis, kurios galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau taikytinos ir apeliaciniame teisme. Be to pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas, patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Tokiu principu Klaipėdos apygardos teismas nesivadovavo nagrinėdamas nuteistojo J. P. parodymus, duotus apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atmesdamas J. P. apeliacinio skundo argumentus, pripažino įrodymu nuteistojo parodymus, 2006 m. gruodžio 5 d. duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai, kaip paketą, skirtą A. U., jam perdavė M. S., nurodydamas, kad ten yra paslėptos būtent narkotinės medžiagos. Tačiau šie J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo perskaityti ir ištirti pirmosios instancijos teismo posėdyje, priimant nuosprendį šiais parodymais taip pat nesivadovauta.
Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinis teismas, savo nutartį pagrįsdamas duomenimis, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklę bei BPK 301 straipsnio 1 dalyje esančią teismo sprendimo pagrindimo tik teisme išnagrinėtais įrodymais taisyklę. Teismų visai neištirti bylos duomenys, negali būti pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimui priimti. Tokio pobūdžio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką paprastai pripažįstami esminiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006), nes dėl to suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes teisiamajame posėdyje neatliko įrodymų tyrimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tirti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra būtina, jei kitaip negali būti nustatytas esminių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Papildomas įrodymų tyrimas yra būtinas tuomet, kai teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą neišsamiai, o duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingas bylai aplinkybes, yra prieštaringi, ir tų prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punktas).
Kai teisiamajame posėdyje išaiškėja, kad kaltinamojo parodymai prieštaringi, iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jie perskaitomi (BPK 276 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei apeliacinės instancijos teismas pripažino reikalinga nustatant bylos aplinkybes vadovautis J. P. parodymais, neištirtais pirmosios instancijos teisme, apeliacinis teismas turėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta galimybe perskaityti tuos parodymus teismo posėdyje. Po to apklausiant J. P., gretinant tuos parodymus su kita bylos medžiaga, pabandyti pašalinti prieštaravimus. Toks įrodymų tyrimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui buvo būtinas įvertinus tai, kad J. P. parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teismo posėdyje bei parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo prieštaravimų dėl esminės įrodinėtinos aplinkybės – žinojo ar nežinojo nuteistasis, jog siuntinyje yra narkotinių medžiagų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas J. P. apeliacinį skundą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 276 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tai laikytina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą, ir dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos J. P. teisės.
Baudžiamoji byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui padarytų pažeidimų teisiniams padariniams pašalinti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 5d. nutartis naikintina tik J. P. atžvilgiu, nes apeliacinio proceso metu padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai neturėjo įtakos kitiems nuteistiesiems šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 5 d. nutartį J. P. atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.