Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. G. (Z. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę, subendrintą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį paskiriant 30 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį paskiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimą – automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą;

6) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 180 straipsnio 3 dalį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtintas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. RV-20-7555 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikant intensyvią priežiūrą, atlikus 1/2 bausmės prieš 1 metus 4 mėnesius 20 dienų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Z. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. kovo 31 d. 14.32:51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio R. T. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. kovo 31 d. maždaug 13.10 val. į kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų stulpą atsitrenkė automobilis Seat, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas G., kurio vardo jis nežino. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino apgadintu automobiliu SEAT ALTEA, valst, Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau jis įvykio vietoje rado valstybinio numerio ženklą. R. T. pareiškimas dėl apgadintos tvoros negautas (b. l. 28).

2024 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašo BPC ID 92268929673, apžiūra. Pranešėjas R. T. nurodo, kad automobiliu Seat, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo tvorą. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) plento link. įvykio vietoje taip pat paliktas automobilio valstybinis numeris (b. l. 10–11).

2024 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolu užfiksuota Body (kūno) kameros vaido įrašų apžiūra:

- Pirmojo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240331-142620UTC+0300”, įrašo trukmė 23 min. 17 sek., apžiūros metu užfiksuotos pranešėjo R. T. paaiškinime nurodytos aplinkybės.

- Antrojo vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240331-142620UTC+0300”, įrašo trukmė 23 min. 17 sek. apžiūros metu užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus prie ieškomo automobilio, Z. G. paaiškino įvykio situaciją, t. y. nurodė, kad automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisių. Z. G. taip pat nurodė, kad važiavo namo iš savo draugo namų, bet įvažiavo į tvorą, išsigandęs pabėgo iš įvykio vietos. Pareigūnui patikrinus blaivumą, pirmu putimu buvo nustatytas 3,27 prom. girtumas, antrą kartą 3,41 prom. (b. l. 13–15).

2024 m. kovo 31 d. apžiūros protokolu užfiksuota lengvojo automobilio Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio miške, Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kaime, apžiūra. Automobilis mėlynos spalvos, salono vidus apdegęs, matosi po visa salono gesintuvo milteliai, automobilis išoriškai visas apdaužytas, po eismo įvykio. Daiktų salone nėra (b. l. 18–20).

Iš byloje esančio 2024 m. kovo 31 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Z. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pareigūnai, įvertinę bendrą asmens būklę, nustatė, kad Z. G. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 13:00 val. buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 1998076. Pirmuoju tikrinimu 14:31 val. nustatytas 3,27 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 14:47 val. nustatytas 3,41 promilių girtumas (b. l. 50).

2024 m. kovo 31 d. 14.31 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, patikros Nr. 1998076, Z. G. nustatytas 3,27 promilių girtumas (b. l. 48). 2024 m. kovo 31 d. 14.47 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, patikros Nr.1998076, Z. G. nustatytas 3,41 promilių girtumas (b. l. 49).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė automobilis SEAT ALTEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas E. G. vardu (b. l. 30).

2023 m. gruodžio 22 d. Z. G. pateikė 2024 m. kovo 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilio SEAT ALTEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra Z. G., pardavėjas E. G. (b. l. 42).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio SEAT ALTEO, pasirinkti metai 2007, vidutinė kaina su PVM – 2,449 eurų (b. l. 31).

II. Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminiu tyrimu metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kuriais kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neblaivumo nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad kaltinamąjį sustabdę pareigūnai nustatė, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, BPC skambučio garso įrašą, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, alkotesterio duomenis, kuriais nustatytas 3,27 promilių neblaivumas konstatuoja, kad kaltinamasis Z. G. 2024 m. kovo 31 d. 14.32:51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei esant šioms aplinkybėms. Konstatuotina, kad Z. G. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis Z. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog šis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokurorė taip pat prašo pripažinti kaltinamojo sunkinančią aplinkybę ir tai, jog šis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, taigi neblaivumas yra nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl nagrinėjamuoju atveju šią aplinkybę pripažinti sunkinančią kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Kaltinamasis teistas (b. l. 79–85). Turimais duomenimis kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 87–88).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

Pažymėtina, kad kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, t. y. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju vėl nepaisė įstatyme įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones būnant neblaiviu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi Z. G. panaikintas lygtinis paleidimas pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kadangi nesilaikė draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, jis buvo lygtinai paleistas, tačiau nesilaikius probacijos sąlygų, lygtinis paleidimas panaikintas, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai , jog tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė skirti švelnesnę bausmę. Teismas įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis sprendžia , jog nėra pagrindo skirti švelnesne bausmės rūšį ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Taigi, kaip minėta anksčiau, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, ankstesnį teistumą bei kaltinamajam ankstesniais teismų sprendimais jau suteiktas galimybes bausmės tikslų siekti ne laisvės atėmimo įstaigoje, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Z. G. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 180 straipsnio 3 dalį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas. Nagrinėjamuoju atveju Z. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė lygtinio paleidimo metu, tai yra neatlikęs paskirtos bausmės. Tai sudaro teisinį pagrindą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. liepos 10 d. gautas Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo raštas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 15 d. Z. G. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai ir 27 dienos (b. l. 148). Taigi nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad praeityje jau yra buvęs padaręs analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas kaltinamajam taikytinas visiškas bausmių sudėjimas t. y. prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (1 metų 2 mėnesių 19 dienų) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Z. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise Z. G. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018).

Be to, BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti – jau buvo skirta ankstesniais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1d. baudžiamuoju įsakymu 3 metų terminui ir 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu 4 metų terminui, be to, kaltinamajam buvo nustatytas 3,27 promilių neblaivumas, viršijantis daugiau kaip septynis kartus leistiną alkoholio koncentracijos ribą, teismas kaltinamajam, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, skiria draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė, automobilis Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. G. vardu (b. l. 30), tačiau byloje esanti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilio savininkas – Z. G. (b. l. 42). Taigi, kaip matyti, transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu, priklauso jam. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam Z. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 95,83 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam Z. G. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamojo laisvės teisminio nagrinėjimo metu buvo suvaržytos, jis pats negalėjo tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami be gynėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas advokatas Vytautas Griežė. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo skirtas nepriklausomai nuo jo valios, kaltinamojo laisvė šiuo metu suvaržyta, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį - nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turi lėšų, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VI. Procesiniai klausimai

2024 m. balandžio 5 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos Z. G. nuosavybės teisės į automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 32–33). Atsižvelgiant į tai, kad Z. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, Z. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį pirmiau nurodytą automobilį paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikintinas.

Z. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) panaikintina paskelbus nuosprendį.

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. G. (Z. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Z. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Z. G. (Z. G.) paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 19 ( dienų) dienų, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Z. G. (Z. G.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 19 ( devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis Z. G. (Z. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, Z. G. (Z. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 5 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Z. G. (Z. G.) turtą – automobilį Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. VĮ „Regitra“ pranešti apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.