- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- 1-184-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. P.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. rugpjūčio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 2) 2002m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m. ir 6 mėn. l/a; 3) 2003m. rugpjūčio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1d.,-1m. ir 1 mėn. l/a; 4) 2005m. balandžio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d., pritaikius LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p.,-laisvės apribojimu vieneriems metams; 5) 2005m. spalio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 3d.d., 5d. 2p., 65 str.,-1m. ir 2 mėn. l/a; 6) 2007m. kovo 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.-areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms; 7) 2008m. liepos 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d.-areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms, 2008m. spalio 06d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę,visi teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2017m. birželio 25d., apie 18³⁰ val., vakare, kaltinamasis A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio žodinio konflikto su sugyventine-pil. J. M. metu lovoje gulinčiai nukentėjusiajai tyčia su kumščiu du kartus sudavė į veidą, po ko abiejomis rankomis suėmęs už kaklo, pastarąją smaugė, o po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dar du kartus ir įspyrė nukentėjusiajai J. M. į krūtinės sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas nosies sumušimas ir priekinio danties lūžis, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, su J. M. jis kartu gyvena apie 2 metus ir, kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Jie abu gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. 2017m. birželio 25d., atsikėlęs, išgėrė butelį alaus. Sugyventinė J. M. jam dar nupirko du plastikinius butelius, 6 laipsnių stiprumo alaus, o sau nusipirko sidro. Namuose vyko išgertuvės. Išgertuvių metu jis su sugyventine J. M. susipyko, tačiau konflikto priežasties nurodyti negali, tik žino, kad susiginčijo. Kadangi kilusio konflikto metu labai susinervino, jis pradėjo mušti savo sugyventinę. Lovoje gulinčiai sugyventinei J. M. jis su kumščiu du kartus sudavė į veidą, po ko suėmęs abiejomis rankomis pastarajai už kaklo, ėmė ją smaugti, o po to, išeidamas iš kambario, jsugyventinei dar du kartus įspyrė į krūtinę. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pavartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. M.. Nežino kas atsitiko, tiesiog susinervino, ko pasekoje metė į sieną ir sudaužė savo telefoną. Vartoja vaistus akims, todėl galvoja, kad vartojamų vaistų ir išgerto alaus pasekoje pasidarė toks piktas ir taip pasielgė(b.l. 67-68, 71).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 22-24), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-14) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 15-16), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 8-9), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 10), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 30) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ
„ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 31), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 36) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, daugiau kaip trejus metus ji nuomojamame bute gyvena kartu su sugyventiniu A. P.. Įvykio dieną atsikėlusi ryte, apie 09⁰⁰ val., sugyventinio namuose nerado, kuris buvo išėjęs pas draugus. Apie 12⁰⁰ val. sugyventinis A. grįžo į namus išgėręs, pradėjo reikalauti, kad ji jam pagamintų valgyti ir nueitų į parduotuvę nupirkti alaus. Padavusi ant stalo valgyti, ji išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Parduotuvėje nupirko du po 1 l talpos plastikinius butelius alaus, o pati sau nusipirko plastikinį 0,5 l talpos butelį sidro. Namuose abu gėrė. Išgertuvių metu sugyventinis A. P. pradėjo reikalauti, kad ji jam atiduotų panešioti ant rankos nešiojamą auksinę grandinėlę. Tarp jų kilo konfliktas. Nenorėdama, kad konfliktas peraugtų į muštynes, ji nuėjo miegoti. Jai gulint lovoje, sugyventinis A. P. pradėjo triukšmauti, po ko su rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veidą ir, sugriebęs abiejomis rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti. Ji bandė gintis, šaukti pagalbos, tačiau sugyventinis A. P., prieš išeidamas iš kambario, jai dar du kartus spyrė į krūtinę. Nubėguis į virtuvę, ji paskambino į policiją. Sugyventinis liko sėdėti kambaryje. Po to, kai sugyventinis A. P. ją sumušė, šis pas ją daugiau nebegyvena, būdamas apsistojęs pas savo motiną. Sugyventinis A. P. jos atsiprašė telefonu ir ji jam atleido. Būdamas blaivus, sugyventinis A. P. nėra jos mušęs, todėl mano, kad ji buvo sumušta dėl to, kad neblaivus sugyventinis tiesiog nekontroliavo savęs(b.l. 22-24).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra butas, esantis mūriniame daugiabučiame name, ketvirtame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini), Apžiūrint kambarį, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, matomas valgytas maistas, šalia ant grindų mėtosi išgerti sidro ir alaus buteliai. Kambaryje, dešinėje pusėje guli sujaukta antklodė, ant lovos patiestas užtiesalas taip pat sujauktas. Įvykio vietoje jokių įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, rasta nebuvo(b.l. 11-16).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 8-9).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, kad, patikrinus 2017m. birželio 25d., 18⁴⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. P. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,67 promilės girtumas(b.l. 10, 50-51).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nukentėjusioji J. M., 2017m. birželio 25d., 19⁴⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvyko pil. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi nosies sumušimu ir danties lūžiu, nurodydama, kad ją namuose kilusio konflikto metu sumušė jos sugyventinis. Pacientei konstatuotas nosies, kuri nedaug kraujuoja, patinimasgalvos dešinės pusės patinimas, pirmas priekinis dantis yra nuskeltas, judesiai nugaroje skausmingi, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, pastaroji buvo išleista į namus(b.l. 30-31).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, 2017m. liepos 05d. įvertinus gydymo įstaigos darytus įrašus išsireikalautose medicininiuose dokumentuose apie nukentėjusiosios J. M. medicininę apžiūrą dėl pastarajai padarytų kūno sužalojimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą 2017m. birželio 25d. įvykusio konflikto artimoje aplinkoje metu, sunkumo laipsnio nustatymo, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. nosies sumušimas ir priekinio danties lūžis, buvo padaryti, nurodytas sritis paveikus kietu buku daiktu galimai vieno trauminio poveikio pasekoje galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017m. birželio 25d. Nukentėjusiajai J. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 36).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2017m. birželio 25d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. P., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenusią sugyventinę-nukentėjusiąją J. M., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo A. P. nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, nes pati nukentėjusioji J. M. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo.
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 12,86 Eur.(dvylikos eurų ir 86 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios J. M. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 37-43).
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis A. P. dar ikiteisminio tyrimo metu 2017m. rugpjūčio 07d. AB „ Šiaulių bankas “ Ukmergės klientų aptarnavimo skyriuje, įnešdamas grynuosius pinigus, į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 12,86 Eur.(dvylikos eurų ir 86 eur/ct.) sumą padarytai žalai atlyginti(b.l. 72). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebeliko įstatyminio pagrindo spręsti klausimą dėl ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Kaltinamasis A. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 90-92).
Sankcijoje už kaltinamajam A. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Sprendžiant kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau kaltinamasis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Nors kaltinamasis A. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsbvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, įvertinus tiek padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir paties kaltinamojo A. P., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamu asmeniu laikytinam kaltinamajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. P. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti tęsti darbą UAB „ Redma “, o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017m. birželio 25d., 18⁴⁵ val., iki 2017m. birželio 26d., 15¹⁹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. P. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios J. M. gydymui, atlyginti atmesti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.