Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-06-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-3796-1005/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
e2YT-3796-1005/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00200-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus, E. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3796-1005/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00200-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,suinteresuotam asmeniui V. K.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovei Jurgitai Einorytei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant) ir suinteresuotam asmeniui E. K. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. K., E. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas D. G. K. po savo sutuoktinės J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškime aiškinama, kad D. G. K. po sutuoktinės mirties iki pat savo mirties valdė žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jam siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo tėvas D.G. K. visą laiką gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) tėvas D.G. K. toliau vienas gyveno tuose namuose. Tėvas laikė darželį, prižiūrėjo namus, mokėjo už šiukšlių išvežimą ir elektrą. Mano, kad jo tėvas tokiu būdu priėmė savo žmonos palikimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo tėvas D.G. K. visą laiką gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) tėvas toliau ten gyveno vienas. Brolio V. K. teisme nurodytas aplinkybes patvirtina.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo byloje E. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškimui neprieštaravo.

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad K. šeima jam yra pažįstama nuo senų laikų. Pats yra gimęs (duomenys neskelbtini) kaime, kuris netoli nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu prižiūri savo motinai priklausančią sodybą, kuri yra kelis šimtus metrų nuo K. sodybos, t. y., su K. yra kaimynai. Patvirtina, kad D.G. K. savo sodyboje gyveno po savo žmonos mirties (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties. Tai žino, nes bendraudavo su D.G. K., užvažiuodavo pas jį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis D. G. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėjo tris vaikus: V. K., V. K. ir E. K.. (el. b. l. 3;13, 14-15) Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. K. mirties nėra įregistruotų palikėjos J. K. palikimo priėmimo faktų. Po D.G. K. mirties palikimą pagal testamentą (el. b. l. 12) priėmė V. K. ir V. K.. (el. b. l. 7-10) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad D.G. K. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) jo savo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 24-28)

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas D.G. K. po savo sutuoktinės J. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties D.G. K. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė jam ir sutuoktinei priklausančius namus, mokėjo mokesčius.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo suinteresuoto asmens bei liudytojo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad D.G. K. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su D.G. K. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas