- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-376-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21981-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- N. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir atsakovės N. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės N. L. priteisti 1 166 Lt skolą (714 Lt stogo remonto išlaidų, 332 Lt administravimo mokesčio ir 120 Lt žemės sklypo formavimo mokesčio), 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Bendrija 2007 m. rugsėjo 4 d. posėdyje nusprendė administravimo išlaidas suderinti su miesto savivaldybės administracijos rekomendacijomis ir nustatyti 0,15 Lt/kv.m. mokestį, jeigu pastatui yra virš 15 metų. Tokio dydžio administravimo mokestis Bendrijos 2013 m. kovo 4 d. posėdyje buvo pakartotinai patvirtintas. Bendrijos steigiamasis susirinkimas įvyko 2005 m. balandžio 21 d., iki ieškinio pareiškimo dienos praėjo 100 mėnesių. Atsakovės buto gyvenamas plotas yra 22,17 kv. m., todėl administravimo mokestis po 0,15 Lt už 1 kv. m. už 100 mėnesių sudaro 332 Lt. Miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr.A30-3400, leidžiančio pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagrindu Bendrija sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“ sklypo formavimo dokumentų ruošimui 2 440,93 Lt sumai. Iš devynių bendrasavininkių šeši pasirašė, kad reikia formuoti žemės sklypą. Namo gyvenamas plotas yra 456,36 kv. m., todėl vienam kv. m. tenka 5,35 Lt mokestis. Atsakovės buto 22,17 kv. m. plotui tenka 120 Lt žemės sklypo formavimo mokestis. Remiantis namo apžiūros aktais, Bendrijos 2010 m. birželio 4 d. susirinkimo nutarimu buvo pradėti namo stogo remonto darbai, 2010 m. liepos 13 d. pasirašyta rangos sutartis su rangovu R. R.. Bendrijos 2010 m. rugsėjo 16 d. posėdyje nutarta, kad stogo remonto darbų galutinė vertė neturi viršyti 72 000 Lt, o 2010 m. spalio 14 d. pasirašyta nauja rangos sutartis 68 196 Lt sumai, vienam kv. m. tenka 150 Lt stogo remonto išlaidų. Pagal atsakovės buto 22,17 kv. m. plotą, atsakovei priskaičiuota 3 414 Lt už stogo remontą. Atsakovė sumokėjo 2 700 Lt ir liko skolinga Bendrijai 714 Lt.
Atsakovė N. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pripažįsta, jog Bendrijos nariai privalo teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau įstatymas numato ir atitinkamas pareigas Bendrijos pirmininkui. Bendrijos pirmininkas atsako už Bendrijos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui, už kaupiamųjų lėšų tvarkymą ir lėšų panaudojimą pagal paskirtį, privalo buto ar kitų patalpų savininkui suteikti išsamią informaciją apie Bendrijos organų sprendimus, turtą, lėšas, įmokas, privalomus mokėjimus, susijusius su Bendrijos veikla. Bendrijos pirmininkas šių reikalavimų nesilaiko. Namo gyventojai 2010 m. liepos 13 d. gavo Bendrijos pirmininko raštą, kuriame atsakovei buvo nurodyta suma, kurią ji turėjo sumokėti už stogo remontą (3 414 Lt, iš jų avansu 2 700 Lt). Vėliau, perskaičiavus sąmatą stogo remontui (iš 94 000 Lt į 68 141 Lt), atsakovei nurodyta sumokėti 3 414 Lt. Atsakovė avansu 2010 m. spalio 28 d. sumokėjo 2 700 Lt. Paprašius pateikti stogo remonto dokumentus, Bendrijos pirmininkas pateikė sąskaitas - faktūras bendrai 3 113,99 Lt sumai, kiti dokumentai atsakovei nebuvo pateikti. Stogo remontas taip ir liko nebaigtas, darbai atlikti nekokybiškai. Atsižvelgiant į tai, kad stogo remontas atliktas nekokybiškai, nebaigtas, nėra dokumentų apie panaudotas lėšas, atsakovė mano, kad Bendrijos pirmininkas su rangovu iššvaistė ar pasisavino pinigines lėšas. Bendrijos pirmininkas ignoravo namo gyventojų sprendimą kreiptis į teismą, kad rangovas atlygintų namo gyventojams padarytą žalą, bet kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas prisiteisti iš namo gyventojų likusias nesumokėtas sumas už nekokybiškai padarytą ir nebaigtą namo stogo remontą, todėl namo gyventojai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Bendrijos pirmininko atžvilgiu. Bendrijos 2013 m. kovo 4 d. susirinkime buvo nutarta žemės sklypo formavimo klausimus spręsti kai bus galutinai išspręstas namo stogo remonto klausimas. Balsavimas dėl žemės sklypo formavimo buvo surengtas pažeidžiant Bendrijos nuostatus, todėl šio balsavimo rezultatai negali būti laikomi pagrindu sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo formavimo. Dėl neaiškių priežasčių, nepaisant Bendrijos narių valios, ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės sklypo formavimo, gavo leidimą ir sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“. Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nėra susijusios su nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Dėl žemės sklypo formavimo turėjo būti atsakovės sutikimas arba Bendrijos narių daugumos sprendimas. Bendrijos 2013 m. kovo 4 d. posėdyje nebuvo paaiškinta, už kokį laikotarpį administravimo mokestis bus skaičiuojamas. Mokesčio paskaičiavimas už 100 mėnesių nuo 2005 m. balandžio 21 d., atsakovės vertinimu, yra neteisėtas, kadangi administravimo įkainiai buvo patvirtinti Bendrijos posėdyje 2013 m. kovo 4 d. Steigiant Bendriją buvo žodžiu susitarta, kad Bendrijos pirmininkui nebus mokamas atlygis. Administravimo mokesčio įsiskolinimas gali būti skaičiuojamas tik nuo 2013 m. kovo 4 d. Nėra suprantama, kodėl Bendrijos pirmininkas savalaikiai neskaičiavo mokesčio ir nereikalavo jį sumokėti nuo 2007 metų.
Ieškovas 2014 m. vasario 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo padidino ieškinio reikalavimus iki 1 427 Lt. Nurodė, kad atsakovės skola yra už nesumokėtą administravimo mokestį yra už 77 mėnesius už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Stogo remontui Bendrija išleido 59 000 Lt bei liko skolinga 9 000 Lt rangovui UAB „Edmuna“, taip pat trijų butų savininkams 3 210 Lt dydžio permoką. Nesumokėdama savo dalies už stogo remontą, atsakovė pažeidė kitų bendrasavininkių interesus. Tam, kad užbaigtų stogo darbus, bendrija turi turėti pinigų. Vadovaujantis Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. posėdžio nutarimu dėl Bendrijos pirmininko 2 425,00 Lt išlaidų kompensavimo proporcingai turimam buto plotui atsakovė turi sumokėti Bendrijai 118 Lt dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė N. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad jai nesuprantami ieškovo nurodyti administravimo mokesčių paskaičiavimai. Administravimo įkainiai buvo patvirtinti tik Bendrijos 2013 m. kovo 4 d. posėdyje. Dėl Bendrijos pirmininko kaltės įkainiai reikiama tvarka nebuvo nustatyti savalaikiai. Įsiskolinimas gali būti skaičiuojamas tik nuo 2013 m. kovo 4 d. Bendrijos nariams iki šiol nepateikiami jokie pranešimai apie mokėtinas sumas, nėra jokios sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti mokesčius. Bendrijos narių 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime atsakovė nedalyvavo ir susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendrijos pirmininko asmeninių išlaidų atsakovei nežinomas. Ieškovas nenurodo, kokias asmenines išlaidas turėjo Bendrijos pirmininkas, todėl reikalavimas nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės N. L. 674,88 Lt įmokų ir metines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (674,88 Lt) nuo 2013 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad, pripažindama pareigą mokėti Bendrijai reikiamas įmokas, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu ir tvarkymu, atsakovė iš esmės sutiko su administravimo mokesčio sumokėjimu nuo 2013 m. kovo 4 d., kai Bendrijos 2013 m. kovo 4 d. posėdyje buvo patvirtintas administravimo mokesčio įkainis – 0,15 Lt už 1 kv. m. valdomų patalpų. Namo administravimo įregistravimas 2006 m. gegužės 3 d., o taip pat Bendrijos 2007 m. rugsėjo 4 d. posėdžio nutarimas, kad administravimo išlaidos turi būti derinamos prie miesto savivaldybės administracijos nuorodų ir rekomendacijų, teismo vertinimu, savaime nesukūrė Bendrijos nariams pareigos mokėti aiškiai nenustatyto dydžio administravimo mokestį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrijos nariai 2007 m. rugsėjo 4 d. įgijo pareigą mokėti nurodyto dydžio, t.y. 0,15 Lt už 1 kv. m. valdomų patalpų, administravimo mokestį, kad buvo nustatyta ir Bendrijos nariams išaiškinta šio mokesčio mokėjimo tvarka. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad iki pat ieškovo kreipimosi į teismą ieškovas nei karto nepateikė atsakovei mokestinio pranešimo, sąskaitos ar kito rašytinio dokumento apie mokėtiną administravimo mokestį su nuoroda, kokiu būdu administravimo mokestis turi būti sumokėtas, t. y. grynais ar į sąskaitą banke ir kt. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl administravimo mokesčio turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2014 m. vasario 4 d., t.y. už 11 mėnesių – 36,52 Lt.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė stogo remonto darbų kainos, tenkančios vienam kvadratiniam metrui, tačiau pradiniame ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė vienam kvadratiniam metrui tenkančią stogo remonto kainą – 150 Lt, t.y. kainą be 2011 m. birželio 12 d. žiniaraštyje nurodytų administracinių išlaidų. Žiniaraštyje nurodytas gyvenamojo namo plotas yra nesuprantamas. Ieškinyje šis plotas nurodytas kaip namo gyvenamasis plotas, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis namo gyvenamasis plotas sudaro 274,62 kv. m., o namo naudingas plotas sudaro 469,09 kv. m., todėl teismas sprendė, kad, nustatant atsakovei kaip namo buto Nr. 4 valdytojai įmoką namo stogo remontui, yra teisinga ir sąžininga mokestį apskaičiuoti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotu namo naudingu plotu. Tokiu būdu visas atsakovės mokėtinas mokestis sudaro 3 223 Lt, atsakovė avansu yra sumokėjusi 2 700 Lt, todėl atsakovės nesumokėta įmokos dalis sudaro 523 Lt. Šios lėšos reikalingos atsiskaitymui už jau atliktus stogo remonto darbus, taip pat stogo remonto darbų užbaigimui. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Bendrijos dokumentai nėra tvarkingi, tačiau nepatvirtina Bendrijos surinktų tikslinių lėšų namo stogo remontui iššvaistymo ar panaudojimo ne pagal paskirtį. Atsakovės išreikštos abejonės dėl teisingo ir tvarkingo disponavimo Bendrijos lėšomis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti visą apskaičiuotą įmoką namo stogo remontui.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo priteisti 120 Lt žemės sklypo formavimo įmoką teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A30-3400 leista rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nurodant, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – suprojektuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Ieškovas 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“ dėl žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų parengimo. Darbai atlikti už 2 440,93 Lt, bet Bendrija negali atsiimti darbų rezultato, nes neturi lėšų atsiskaitymui. Bendrijos kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pagrindinis uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu, taip pat susijusius su namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius privalo imtis būtinų namui priskirtino žemės sklypo suformavimo veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą žemės sklypo naudojimą ir priežiūrą, todėl ieškovui ir atsakovės priteistina 115,36 Lt įmokos žemės sklypo dokumentų parengimui.
Teismas nurodė, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime nutarta tvirtinti Bendrijos pirmininko asmenines 2 425 Lt dydžio išlaidas, jas paskirstant kompensuoti Bendrijos nariams, proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Remiantis šiuo nutarimu, atsakovei apskaičiuota 118 Lt dydžio įmoka, tačiau atsakovė nedavė sutikimo Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimui, šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir į bylą nepateikta įrodymų, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas organizuotas ir susirinkimo sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš atsakovės tik 36,52 Lt administravimo mokestį, skaičiuojant jį nuo 2013 m. kovo 4 d., nes tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. 2006 m. gegužės 3 d. Bendrija įregistruota kaip turto administratorius, todėl nuo šios dienos atsiranda bendrasavininkių pareiga mokėti administravimo mokestį. 2007 m. rugsėjo 4 d. Bendrijos posėdyje administravimo išlaidas nutarta koreguoti pagal savivaldybės administracijos nuorodas ir rekomendacijas. 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką. 2007 m. rugsėjo 4 d. Bendrijos posėdžio diena yra atskaitos data administravimo mokesčiui mokėti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, į palyginamuosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.
2) Iš 2011 m. birželio 12 d. stogo remonto piniginių lėšų žiniaraščio matyti, kad atsakovė N. L. savo parašu patvirtino sutikimą dėl 714 Lt sumos už stogo dangos keitimą sumokėjimo. Teismas padarė aritmetinę klaidą skaičiavimuose, nes stogo dengimo išlaidos – 68 196 Lt, jau padalintos pagal valdomų butų patalpų plotų sumą lygią 456,39 kv. m., todėl, mažinant atsakovės įnašą iki 523 Lt, atitinkamai padidėja kitų bendrasavininkių įnašai. Namas senas, butai buvo ne kartą sovietmečiu pertvarkomi, ir registro išrašas dėl 274,62 kv. m. gyvenamo ploto yra klaidingas. Pagal registro centro butų (patalpų) sąrašą buvo skaičiuojamas visas butų (patalpų) 456,39 kv. m. gyvenamasis plotas. Atsakovė pasirašytinai 2011 m. birželio 12 d. žiniaraštyje įsipareigojo priskaičiuotą 714 Lt sumą pervesti į Bendrijos sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
3) Dėl tos pačios klaidos, susijusios su pastato patalpų plotu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės mokėtiną sumą už žemės sklypo formavimą. Atsakovės įnašas žemės sklypo formavimui yra 119 Lt.
4) 2012 m. rugpjūčio 16 d. Bendrijos posėdyje, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl Bendrijos pirmininko išlaidų tvirtinimo, dalyvavo atsakovės atstovas K. B.. Nurodytame posėdyje buvo nutarta kol kas susilaikyti. 2012 m. rugsėjo 5 d. posėdyje iš 5 Bendrijos narių dalyvavo 3, tarp jų Antakalnio seniūnas, turintis penkis balsus. Apie šį posėdį atsakovė žinojo, jis buvo teisėtas. 118 Lt suma yra rinkliava už Bendrijos pirmininko išlaidas bendram gerbūviui įtvirtinti ir šių išlaidų kompensavimas neprieštarauja įstatymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė N. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad teisinis pagrindas, nuo kurio galima skaičiuoti administravimo mokestį, yra 2013 m. kovo 4 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos posėdyje priimtas sprendimas, kad administravimo išlaidos tvirtinamos po 0,15 ct už 1 kv.m. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo kitą skolos skaičiavimo laikotarpį, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 4 d., padidina skolos sumą iki 277,40 Lt, motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė naudojasi 3 kv.m. plotu rūsio, ir nesivadovavo CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t.y., kad, nustatant nuosavybės dalį į palyginamuosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Apeliantas ieškinyje rūsio ploto nebuvo įtraukęs, tokio reikalavimo nekėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
2) 2013 m. kovo 4 d. Bendrijos susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl remonto darbus atlikusio rangovo R. R., tačiau ieškovas neįvykdė Bendrijos narių susirinkimo įpareigojimo kreiptis į teismą dėl netinkamai atliktų rangos darbų ištaisymo. Pats ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad stogo remonto darbai nėra baigti, o atlikti darbai neatitinka statybos normatyvų reikalavimų.
3) Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nedavė sutikimo Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimui, šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas organizuotas ir susirinkimo sprendimas priimtas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, ir šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl skolos už namo stogo remontą ir mokesčio už žemės sklypo suformavimą skolos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasi atsakovė nemoka likusios skolos dalies už namo stogo remontą yra ne tai, kad, atsakovės nuomone, lėšos stogo remontui galbūt yra panaudotos ne pagal paskirtį, o tai, kad namo stogo remontas atliktas nekokybiškai ir iki šiol nebaigtas. 2013 m. kovo 4 d. Bendrijos susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl remonto darbus atlikusio rangovo R. R. atsakomybės, tačiau ieškovas neįvykdė Bendrijos narių susirinkimo įpareigojimo kreiptis į teismą dėl netinkamai atliktų rangos darbų ištaisymo. Pats ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad stogo remonto darbai nėra baigti, o atlikti darbai neatitinka statybos normatyvų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė visą likusią dalį įmokos už namo stogo remontą, kuris yra nebaigtas ir atliktas nekokybiškai. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi, sumokėjus visą atsakovei priklausančią sumokėti už namo stogo remontą įmokos dalį, atsakovė vietoje rezultato, kurio pagrįstai tikėjosi – užbaigto ir kokybiškai atlikto namo stogo remonto, turės visiškai priešingą rezultatą, t.y. stogą, kurio remontas atliktas netinkamai ir nebaigtas.
2) Sprendimas dėl žemės sklypo formavimo buvo priimtas netinkamai, t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir todėl negali būti teisėtu pagrindu renkant atitinkamas įmokas. Klausimas apie galimybę suformuoti prie namo žemės sklypą buvo įtrauktas į Bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2013 m. kovo 4 d., darbotvarkę ir buvo iš susirinkimo darbotvarkės išbrauktas nutarus, kad žemės sklypo formavimo klausimai bus sprendžiami tik tada, kai bus galutinai išspręstas namo stogo remonto klausimas. Aplinkybę, kad šis klausimas neišspręstas, patvirtina šio klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę ir susirinkimo protokole užfiksuotas Bendrijos pirmininko teiginys „gaila, kad neapsisprendžiat dėl žemės sklypo, nors virš 50 proc. pasisako už sklypą“. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad pagrįstas ir teisėtas sprendimas žemės sklypo formavimo klausimu nepriimtas iki šiol. Sprendimas dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, t.y. žemės sklypo, kaip ir įmokų fondo tam tikslui sudarymas bei lėšų naudojimo tvarka, yra išimtinė visuotinio Bendrijos narių susirinkimo kompetencija ir šis klausimas turėjo būti sprendžiamas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime. Dėl žemės sklypo formavimo turėjo būti teisėtas Bendrijos narių daugumos sprendimas ir tik tuo atveju atsakovei atsirastų pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su žemės sklypo suformavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo bylą nagrinėti pagal ieškovo apeliacinį skundą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį ieškovas grindžia iš esmės tais pačiais, ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais, argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas tarp nagrinėjamos bylos ieškovo - Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, ir atsakovės N. L. kilęs dėl skolos už gyvenamojo namo stogo remontą, administravimo mokesčio skolos, žemės sklypo formavimo mokesčio skolos ir Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimo skolos. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys: ieškovas toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, atsakovė toje dalyje, kurioje tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos už stogo remontą ir mokesčio už žemės sklypo suformavimą priteisimo.
Byloje nustatyta, kad 22,17 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. P. (b.l. 70). Atsakovė N. L., trečiojo asmens motina, yra trečiojo asmens įgaliota tvarkyti visus su nurodytu butu susijusius klausimus, įskaitant mokėti mokesčius ir įmokas Bendrijai (b.l. 98-100). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. parengiamajame posėdyje ieškovui pasiūlyta pakeisti pradinį atsakovą (N. L.) pakeisti tinkamu atsakovu (V. P.) (b.l. 72). Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, pradinio atsakovo nepakeitė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ir trečiasis asmuo sutiko, kad ieškovo ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu skola priteista iš netinkamos atsakovės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teisės aktų nuostatas pareiga mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios nuosavybės išlaikymu, tenka buto (patalpų) savininkui, nagrinėjamu atveju - trečiajam asmeniui V. P., o ne jos atstovei pagal pavedimą N. L.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra artimos giminaitės, tarp jų nekyla ginčo dėl pareigos atsiskaityti su ieškovu vykdymo būdo, be to, su tokiu atsiskaitymo vykdymu sutinka ir ieškovas kaip kreditorius, spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčijamo sprendimo panaikinimas ir ieškinio atmetimas tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, neatitiktų civilinio proceso principų, kadangi tokiu būdu tarp šalių kilęs ginčas nebūtų galutinai išspręstas, būtų sudaromos prielaidos naujam teisminiam ginčui tarp ieškovo ir V. P. kilti, dėl to nebūtų užtikrinamas kuo greitesnis teisinės taikos atkūrimas ir padidėtų šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 2, 7 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įkurta 2005 m. balandžio 21 d.(b.l. 27), nuo 2006 m. gegužės 3 d. Bendrija viešajame registre registruota kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius (b.l. 102). 2007 m. rugsėjo 4 d. Bendrijos posėdyje nuspręsta administravimo išlaidas derinti prie savivaldybės administracijos nuorodų ir rekomendacijų (b.l. 8). 2013 m. kovo 4 d. Bendrijos susirinkime patvirtintos 0,15 cnt/kv.m. administravimo išlaidos (b.l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Galutiniu pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškinio patikslinimu ieškovas prašė administravimo mokestį atsakovei skaičiuoti pagal 22,17 kv.m. buto plotą, jį skaičiuoti nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. (b.l. 76). Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, kad administravimo mokestis atsakovei skaičiuotinas pagal 25,17 kv.m. plotą, įtraukiant 3 kv.m. rūsio ploto (b.l. 130).
Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnis draudžia apeliantui apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Kadangi reikalavimas administravimo mokestį skaičiuoti pagal 25,17 kv.m. plotą ieškovo pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas, apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl administravimo mokesčio skaičiavimo pagal didesnį plotą atmeta kaip apeliaciniame procese neleistiną naują reikalavimą, dėl ieškovo argumentų, susijusių su rūsio ploto įtraukimu į palyginamąjį plotą, detaliau nepasisakydamas.
Žemesnės instancijos teismas
Esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl administravimo mokesčio skaičiavimo laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, mokesčio skaičiavimo pradžia laikė 2013 m. kovo 4 d., kuomet Bendrijos susirinkime buvo patvirtintas konkretus administravimo mokesčio dydis. Ieškovo teigimu, mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugsėjo 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti tvirtina ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato bendrijos visuotinis narių susirinkimas. Pagal paminėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalį bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrijos narių 2007 m. rugsėjo 4 d. susirinkime konkretus administravimo išlaidų dydis nebuvo nustatytas, priimant sprendimą tik derinti nurodytas išlaidas prie savivaldybės administracijos nuorodų ir rekomendacijų. Konkretus administravimo mokesčio dydis aiškiai nustatytas tik Bendrijos narių 2013 m. kovo 4 d. susirinkime. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-1206, kuriuo remiasi ieškovas, jau buvo priimtas ir galiojo Bendrijos narių 2007 m. rugsėjo 4 d. susirinkimo metu, tačiau, nepaisant to, nei konkretus administravimo išlaidų dydis, nei nuoroda jį skaičiuoti pagal konkretų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtintos metodikos punktą, Bendrijos narių 2007 m. rugsėjo 4 d. susirinkimo sprendimu nebuvo įtvirtintas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga mokėti administravimo mokestį pagal Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą atsakovei atsirado nuo 2013 m. kovo 4 d.
Ieškovas apeliaciniame skunde be kita ko remiasi CK 4.238 straipsniu, numatančiu turto administratoriaus teisę į atlyginimą, ir teismo teisę tokio atlyginimo dydį nustatyti tais atvejais, kai jis nenustatytas administravimą nustatančiame akte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo teismui nustatyti administratoriaus atlyginimo dydį atsižvelgiant į tokių paslaugų rinkos vertę už laikotarpį nuo faktinio administravimo pradžios iki atitinkamo Bendrijos sprendimo priėmimo ieškovas pirmosios instancijos teismui nereiškė, todėl šis klausimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti keliamas (CPK 312 straipsnis). Kadangi ieškiniu buvo reikalaujama priteisti iš atsakovės administravimo mokestį pagal Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose, ir pagrįstai šį ieškovo reikalavimą tenkino atsižvelgdamas į tai, kada dėl administravimo mokesčio buvo priimtas konkretus Bendrijos sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento raštu Bendrijos pirmininkas buvo informuotas, kad sandėliukai ir lauko tualetas, esantys šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), turi būti perkelti į namui priskiriamą žemės sklypą arba nugriauti (b.l. 29). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A30-3400 leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Žemės sklypo plano rengimo tikslas – suprojektuoti naudojamos valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (b.l. 10). Ieškovas 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“ dėl žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų parengimo. Darbai atlikti už 2 440,93 Lt (b.l. 104-108).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino atsakovės prievolę sumokėti žemės sklypo formavimo mokesčio dalį ir sprendė, kad atsakovei tenkanti mokesčio dalis yra 115,36 Lt (2 440,93 Lt: 469,09 x 22,17). Su šia ginčijamo sprendimo dalimi nesutinka abi šalys. Ieškovo teigimu, bendras namo gyvenamųjų patalpų plotas yra 456,39 Lt, todėl atsakovei tenkanti mokesčio dalis yra 119 Lt. Atsakovė remiasi tuo, kad Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, bei teigia, kad dėl žemės sklypo formavimo nebuvo priimtas teisėtas Bendrijos narių daugumos sprendimas.
Pagal byloje esantį VĮ Registrų centro 2012 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 606,23 kv.m., naudingas plotas – 469,09 kv.m., gyvenamasis plotas – 274,62 kv.m, kadastro duomenų nustatymo data – 1983 m. sausio 17 d. Išrašo pastabose pateikta nuoroda, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie pastatą ir jo sudėtines dalis nesutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis (b.l. 102-103). Pagal ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą VĮ Registrų centras sąrašą, pastate yra 11 gyvenamųjų patalpų ir 2 negyvenamosios patalpos. Gyvenamųjų patalpų (butų) bendras plotas sudaro 383,60 kv.m., kūrybinių dirbtuvių – 72,79 kv.m., viso – 456,39 kv.m (b.l. 134). Atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie pastatą nesutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis, apie ką pažymėta pačiame registro išraše, apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktame VĮ Registrų centro sąraše esančius duomenis apie konkrečias pastate esančias patalpas ir jų plotą pripažįsta tikslesniais ir kartu pripažįsta pagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovei tenkančių mokesčių dydis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą pastate esančių patalpų plotą, t.y. 456,39 kv.m.
Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) pareiga atlyginti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, pagal įstatymą atsiranda esant vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, arba 2) dėl jų yra priimtas administratoriaus (nagrinėjamu atveju – Bendrijos) ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkino remdamasis pirmąja sąlyga, t.y. sprendė, kad nurodytos išlaidos susijusios su nustatytais privalomaisiais statinių ir žemės sklypo naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su tinkamai primto Bendrijos sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir registravimo nebuvimu, t.y. dėsto argumentus, tiesiogiai nesusijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi tuo atveju, jei atitinkamos išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, papildomas administratoriaus (bendrijos) sprendimas šiuo klausimu nėra būtinas. Į bylą pateikti įrodymai leidžia teigti, kad žemės sklypo suformavimo procedūros atlikimas yra būtinas siekiant užtikrinti gyvenamojo namu patalpų savininkų naudojamų statinių – sandėliukų, įregistravimą ir tinkamą naudojimą.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnis). Kadangi atsakovė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad žemės sklypo formavimo išlaidos nagrinėjamu atveju priskirtinos teisės aktuose numatytų privalomųjų reikalavimų, susijusių su namui priskirtino žemės sklypo ir gyventojų naudojamų statinių priežiūra, įgyvendinimui, apeliaciniame skunde nepateikia, apeliantės reikalavimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl nurodytų išlaidų priteisimo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantės argumentų, susijusių su Bendrijos sprendimo priėmimo procedūros pažeidimu apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, kadangi jie neturi įtakos vertinant nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą.
Atsižvelgiant į paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumą, susijusį su gyvenamojo namo patalpų bendru plotu, iš atsakovės ieškovui priteistina žemės sklypo formavimo mokesčio dalis didintina iki 118,57 Lt (2 440,93:456,39x22,17).
Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus aktu Nr. A32-578 (2.9.2.9-UK1) ieškovas įpareigotas nedelsiant organizuoti ir atlikti gyvenasmojo namo stogo remonto darbus (b.l. 54-55). Remonto darbams vykdyti 2010 m. liepos 13 d. buvo sudaryta sutartis su rangovu R. R.. Pagal išankstinę sąmatą, remonto darbų vertė turėjo siekti 94 000 Lt, atsakovei tenkanti mokėtina suma – 4 590 Lt, iš jų 2 500 Lt mokėtina avansu. Atsakovė 2010 m. spalio 28 d. sumokėjo 2 700 Lt.
2010 m. rugsėjo 16 d. Bendrijos susirinkime kostatuota, kad rangovas R. R. pateikė nepakankamai dokumetų, pagrindžiančių atliktus darbus ir medžiagų įsigijimą. Rangovas įpareigotas pateikti trūkstamus dokumentus ir pateikti naują sąmatą, kad stogo remonto darbai, įskaitant nekokybiškų darbų ištaisymą, neviršytų 72 000 Lt sumos (b.l. 11). 2010 m. spalio 16 d. susirinkime patvirtinta koreguota rangos sutartis, koreguota sąmata 68 126 Lt sumai ir atliktų darbų sąmata 32 452 Lt sumai (b.l. 26, 36). 2011 m. birželio 12 d. buvo pasirašytas namo patalpų bendrasavininkių susitarimas dėl stogo remonto išlaidų dengimo, pagal kurį bendra stogo remonto sąmata - 68 196 Lt, administracinės išlaidos – 4 Lt/kv.m., atsakovei likusi sumokėti lėšų dalis – 714 Lt (b.l. 9). Atsakovės įsiskolinimą už stogo remonto darbus atsakovas grindžia 2011 m. birželio 12 d. namo patalpų bendrasavininkių susitarimu. Tačiau šis susitarimas pasirašytas atsižvelgiant į tuo metu patvirtintą stogo remonto darbų sąmatą – 68 196 Lt. Kadangi dėl vėliau pasikeitusių aplinkybių stogo remonto darbų sąmata kito, šiuo susitarimu nebegali būti vadovaujamasi apskaičiuojant atsakovei tenkančią stogo remonto išlaidų dalį. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės atitinkamos sumos, privalėjo aiškiai pagrįsti ir leistinais įrodymais įrodyti reikalaujamos sumos dydį.
Pagal 2010 m. spalio 14 d. Rangos sutartį su R. R., darbai turėjo būti baigti iki 2010 m. lapkričio 29 d. (b.l. 58). Byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai užbaigti nebuvo. Ieškovo teigimu, rangovas R. R. nauja danga padengė tik ¾ stogo, ir darbus atliko nekokybiškai, todėl vietoj 51 000 Lt jam buvo sumokėta 47 000 Lt, tačiau paties ieškovo nurodymu šis rangovas atliko darbų už 44 663 Lt (b.l. 77). Tai reiškia, kad rangovui R. R. už atliktus darbus buvo sumokėta daugiau, nei turėjo būti sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atsakovei, kadangi stogo remonto darbai privalo būti užbaigti nedelsiant, o dėl permokėtų sumų išsiieškojimo iš rangovo R. R. ir šių sumų grąžinimo patalpų bendrasavininkiams proporcingai jų įmokų daliai turi būti imamasi įstatyme numatytų priemonių.
Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad 2011 m. spalio 12 d. Bendrija stogo remonto darbams atlikti pasamdė kitą rangovą – UAB „Edmuna“. Ieškovas nurodė, kad UAB „Edmuna“ liko skolingas 9 000 Lt, tačiau tačiau sutartis su šiuo rangovu į bylą nepateikta. Be to, pats ieškovas nėra nuoseklus nurodydamas UAB „Edmuna“ atliktų darbų vertę – iš pradžių teigdamas, kad rangos sutartis su UAB „Edmuna“ sudaryta 17 000 Lt sumai (b.l. 76), vėliau ieškovas nurodo, kad UAB „Edmuna“ atliko darbų už 21 000 Lt (b.l. 77). Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovo įsiskolinimo UAB „Edmuna“ dydį, teismas vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais realiai ieškovo šiam rangovui sumokėtą sumą – 12 000 Lt, ir sprendžia, kad šios sumos dalį proporcingai jai priklausančių patalpų plotui privalo padengti atsakovė. Ši išvada neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovui likusią UAB „Edmuna“ mokėtinos sumos dalį, proporcingai jos valdomų patalpų plotui, ieškovui leistinais įrodymais pagrindus reikalaujamos sumos pagrįstumą. Tuo pačiu iš atsakovės neatimama teisė reikšti ieškovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo jei būtų nustatyta, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų (rangos darbų netinkamo organizavimo) stogo remontui patirtų išlaidų suma yra didesnė, nei realiai atliktų remonto darbų vertė.
Pagal į bylą pateiktą 2013 m. liepos 25 d. sąmatą stogo remonto darbams užbaigti papildomai reikalinga 6 106 Lt suma (b.l. 87). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga prisidėti prie stogo remonto darbų užbaigimo įnašu, atitinkančiu jos valdomų patalpų plotą.
Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie rangovams R. R. ir UAB „Edmuna“ už stogo remonto darbus ieškovo realiai sumokėtas sumas - 59 000 Lt (12 000 Lt UAB „Edmuna“ ir 47 000 Lt R. R., b.l. 82-84), taip pat įrodymus, patvirtinančius sumą, reikalingą stogo remonto darbams užbaigti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina stogo remonto išlaidų suma sudaro 462,65 Lt (65 106 Lt: 456,39 x 22,17 = 3 162,65 Lt – 2 700 Lt).
Byloje nustatyta, kad sprendimas dėl Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimo priimtas Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime (b.l. 86). Atsakovė nurodytame susirinkime nedalyvavo ir nebalsavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų davusi sutikimą nurodytoms išlaidoms, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nurodytos išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi, tam, kad atsakovei kiltų pareiga atlyginti jai tenkančią išlaidų dalį, byloje turi būti nustatyta, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas ir jame priimtas nurodytas sprendimas dėl Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimo yra teisėti. Šią aplinkybę privalo įrodyti savo reikalavimo patenkinimo siekiantis ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Pagal CK 4.85 straipsnį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jei bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ar patalpos savininkas turi vieną balsą. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį 9 dalį, bendrijos visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).
Apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo sprendimo, ieškovas nurodo, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas, kadangi susirinkime dalyvavo 3 iš 5 Bendrijos narių, tarp jų Antakalnio seniūnas, ieškovo teigimu, turintis 5 balsus, nes pastate 5 socialiniai butai priklauso savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš paties ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad pastate esančios patalpos valdomos ne 9, kaip teigia apeliantas, o 10 savininkų – A. ir V. L., UAB „Start Vilnius“ (3 butai), Vilniaus miesto savivaldybės (2 butai), R. M., V. P. (atstovaujamos atsakovės), V. Š., M. S., B.L. G., O Miliauskaitės ir M. A. (b.l. 134). Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo keturių iš trylikos pastate esančių patalpų savininkai (ar jų atstovai) - M. A., V. B. (atstovaujantis M. S.) ir A. V. (atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybę, 2 patalpos). Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad A. V. Bendrijoje atstovautų ne tik Vilniaus miesto savivaldybę, bet ir UAB „Start Vilnius“, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teisę į pastate esančias patalpas įgijo jau po Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo pastate esančių patalpų savininkų dauguma, reikalinga sprendimui pagal CK 4.85 straipsnį priimti. Be to, nors Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo protokole pažymėta, kad jame dalyvauja trys iš penkių Bendrijos narių, Bendrijos narių sąrašas 2012 m. rugsėjo 5 d. į bylą nėra pateiktas, todėl ieškovo teiginys, kad šiame susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė Bendrijos narių, neįrodytas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrijos nariais nesantys patalpų savininkai būtų buvę informuoti apie Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą ir jame ketinamus svarstyti klausimus. Kadangi Bendrijos 2012 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo sprendimo teisėtumą privalo įrodyti ieškovas, visi dėl to kilę neaiškumai vertintini ieškovo nenaudai (CPK 178 straipsnis).
Ieškovui apeliaciniu skundu nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl Bendrijos pirmininko išlaidų kompensavimo nebuvo priimtas tinkamas sprendimas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės atitinkamo dydžio sumą Bendrijos pirmininko išlaidoms kompensuoti, pripažintina teisėta ir pagrįsta.
Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų jos naudai nepriteisimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės turėtas advokato pagalbos išlaidas patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl šis klausimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo svarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė yra sumokėjusi 144 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį, apeliantės mokėtinas žyminis mokestis yra 50 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio suma grąžinama apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 4,5 Lt sumokėto žyminio mokesčio priteisiama atsakovei iš ieškovo, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalinį palankumą atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės N. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės N. L. priteisiama 617,74 Lt (178,91 EUR) įmokų ir metinės 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (178,91 EUR) nuo 2013 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Grąžinti atsakovei N. L. 94 Lt (27,22 EUR) permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Išaiškinti atsakovei, kad permokėtą žyminį mokestį, vadovaudamasi teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti atsakovei N. L. iš ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 4,5 Lt (1,30 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.