- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-65-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Algirdas Remeika, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- P. R., D. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant ieškovei P. L., jos atstovui advokatui Algimantui-Antanui Palijanskui, atsakovams P. R. ir D. R., atsakovų atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. L. ieškinį atsakovams P. R., D. R., trečiajam asmeniui notarei R. S., dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo pareigų perkėlimo, įpareigojimo sumokėti pinigines lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė P. L. ieškiniu prašė pripažinti 2007-04-02 31/100 dalies buto Nr. 7, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kurioje pardavėju yra atsakovė D. R., pirkėju – atsakovas P. R.; perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas į 31/100 dalį buto Nr.7 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį; įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui P. R. 20 000 Lt, kurie buvo sumokėti D. R. pagal minėtą sutartį (b. l. 3-4). Nurodė, kad atsakovė D. R. savo gyvenamąją – patalpą, plane pažymėtą 7-4, 2007-04-02 pardavė atsakovui P. R., o ieškovei, kaip artimiausiai gyvenamosios patalpos kaimynei ir buto bendrasavininkei, nepasiūlė pirkti kambario su priklausiniais, tuo pažeidė CK 4.79 straipsnį. Ieškovė su atsakove D. R. naudojosi vienu koridoriumi/tambūru, todėl ieškovei priklausė pirmumo teisė nusipirkti atsakovės parduodamą kambarį su kitomis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovė apie kambario pirkimą – pardavimą sužinojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, mano, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino apginti savo pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės P. L. 2000 Lt už advokato pagalbą atsakovui P. R. ir 29 Lt už procesinių dokumentų siuntimą valstybei. Teismas iš VĮ Registrų centro pažymos, sutarčių, plano, Namų valdos techninės apskaitos bylos nustatė, jog šalys buvo patalpų esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, pardavus ginčo patalpas jų bendrasavininkiais liko ieškovė bei atsakovas P. R.. Teismas nurodė, kad CK 4.79 str. nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi dalis bendrojoje nuosavybėje parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui P. R.. Įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisė tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, Tai, kad bendraturčiai konfliktuoja ir nesutaria, teismas nelaikė aplinkybe turinčia reikšmės sandorio naikinimui, pirkėjo pareigų perkėlimui bei ieškinio tenkinimui. Teismas nenustatė, kad ieškovės teisė būtų pažeista, todėl sprendė, kad ir taikyti, laikyti praleistu ar atnaujinti ieškinio senatį nėra pagrindo, kadangi neesant pažeistos teisės ieškinio senatis ir nėra prasidėjusi.
Šalies argumentai
Ieškovė P. L. apeliaciniu skundu (b. l. 95-96) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai išsiaiškino CK 4.79 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas pateisina atsakovų elgesį, jog sandorio sudarymo metu, jį nuo ieškovės nuslėpė, nors įstatymas nurodo apie sandorį informuoti visus bendraturčius. Parduotas D. R. butas ir valdomas P. L. butas turi bendrą naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 7-6/2,13kv.m. Kambariai 7-5 ir 7-4 praeityje buvusio vieno buto patalpos, kurios teismo buvo padalintos tarp sutuoktinių. P. R. niekada nesinaudojo patalpa 7-6, o ieškovė P. L. ja naudojasi nuo 1999 m. Minėtas koridorius yra neatidalyta nuosavybė tarp P. L. ir bendrasavininkės D. R.. Todėl teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę priimant sprendimą ir taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalį ir taip mažinti konfliktinę situaciją tarp bendrasavininkių, padaryti lengvesnį ir patogesnį turto valdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas P. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 100-102) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui P. R. ir ieškovei P. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. R. nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys buto, o 37/100 dalys buto nuosavybės teise priklauso ieškovei P. L.. Pagal 2007-03-16 sudarytus kadastrinių matavimų duomenis atsakovui bute priklauso 2 kambariai 7-7 ir 7-4. Buto dalis plane pažymėta 7-4 atsakovui, kaip bendraturčiui, nuosavybės teise buvo perleista atsakovės D. R., ką patvirtina byloje esanti 2007 m. balandžio 2 d. sudaryta Sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S.. Todėl ieškovės argumentai, jog 2007 m. balandžio 2 d. sudarytas sandoris sudarytas pažeidžiant CK 4.79 str. nuostatas yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovei apie minėto sandorio sudarymą buvo žinoma nuo pat jo sudarymo momento, todėl ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovė visokiais būdais bei sudarytomis kliūtimis trukdė atsakovui naudotis nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, plane pažymėta 7-4, 2008-09-01 ieškovei įstačius šarvo duris į tambūrą, plane pažymėtą indeksu 7-6, buvo atimtas atsakovui vienintelis įėjimas į nuosavybės teise priklausantį kambarį, pažymėtą indeksu 7-4, kas įtakojo baudžiamosios bylos iškėlimą ieškovės atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-132-478/2009 esanti medžiaga, kurioje ieškovė dalyvavo gindama savo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnis).
Apeliantė savo skundą grindžia aplinkybe, kad ji turėjo pirmumo teisę pirkti parduodamą atsakovės kambarį, kadangi yra artimiausia šios patalpos bendraturtė, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai išaiškino CPK 4.79 straipsnio nuostatas, o teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo tokios kategorijos bylose suformuotai praktikai. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Taigi, pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę. Įgyvendinus pirmenybės teisę ir bendraturčiui įsigijus parduodamas dalis, bendraturčių skaičius mažėja. Dėl to parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė P. L. bei atsakovai P. R. ir D. R. buvo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma, išduota 2007-03-13 (b.l.177). Atsakovė D. R. 2007-04-02 sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiančią 31/100 dalį buto Nr. 7 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiui P. R. už 20 000 Lt (b.l. 8-9). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškinio, atsiliepimų, plano, sprendimo (b.l. 12, 14, 15) sutarčių, namų valdos techninės apskaitos bylos, ieškovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 7-5, 7-6 atsakovė D. R. naudojosi patalpomis 7-4, 7-6, atsakovas P. R. naudojosi patalpa 7-7, 7-8, kitomis patalpomis šalys naudojosi bendrai. Šiuo metu atsakovui P. R. nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys buto, o ieškovei P. L. - 37/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. R. ginčijama 2007-04-02 sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį bendraturčiui P. R.. Kadangi pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė parduodama savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje vienam iš bendraturčių, pažeidimų nepadarė. Todėl apeliantės argumentai dėl CK 4.79 straipsnio nuostatų pažeidimo atmestini. Be to, teismo posėdyje apeliantė nurodė, kad teismui priėmus jos atžvilgiu palankų sprendimą, ji nesutinka mokėti 20 000 Lt už ginčo kambarį atsakovei, tai reiškia, kad ji net nesiekia savo teisių įgyvendinimo.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovės teisė būtų pažeista, nes, kaip minėta, ginčo turtas teisėtai parduotas kitam bendraturčiui, todėl CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju yra netaikytinos. Taip pat atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo, kadangi neesant pažeistos teisės, ieškinio senatis nėra prasidėjusi.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui P. R. iš apeliantės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal kvitą – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kurios pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1, 3 dalis ). Apeliantei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo 50 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina pusė sumos pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2011-03-30 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl 440 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei pusė apeliacinės instancijos teismo turėtų ( 23, 70 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui P. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Iš P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teiktas apeliacinės instancijos teisme, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, AB bankas“Swedbank“, paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš P. L. priteisti 12 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei, įmokos kodas 5660.