Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo L. S. (L. S.) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Prevencinio poskyrio pareigūnas 2008 m. liepos 15 d. L. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. liepos 14 d. apie 17.30 val. kavinėje „Armėniški šašlykai“, esančioje Palangoje, Basanavičiaus g. 27, būdamas neblaivus triukšmavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, vartė kavinės kėdes, kabinėjosi prie kavinės lankytojų, trukdė kavinės darbuotojams. Tokiais veiksmais L. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

II.

Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutarimu L. S. paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Teismas konstatavo, kad L. S. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad kėlė balsą prieš kavinės darbuotojus ir lankytojus, tačiau tam buvo priežastis, nes jam būnant kavinėje iš jo pavogtas mobilus telefonas. Teismas nustatė, kad L. S. netinkamai elgėsi viešoje vietoje. Teismas padarė išvadą, kad L. S. neteisėtus veiksmus viešoje vietoje įrodo pareigūnų pranešimai, įvykio liudytojų paaiškinimai, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes parodymai ir paaiškinimai sutampa, vienas kitam neprieštarauja, be to, atitinka netinkamo elgesio faktą, nurodytą L. S. L. S. veiksmai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad anksčiau pažeidėjas už tokį patį pažeidimą per 12 mėnesių nebaustas, dirba, pažeidimu žalos nepadarė, nėra L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnyje.

III.

L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimą ir nutraukti bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 284 straipsnio l dalies nuostatas, nes minėtą nutarimą priėmė neišsiaiškinęs aplinkybių, privalomų išsiaiškinti nagrinėjant bylą, tai yra, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jeigu taip, tai ar L. S. kaltas jo padarymu ir ar trauktinas administracinėn atsakomybėn.

2. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek šią bylą nagrinėjant teisme buvo pažeistos ATPK 253 straipsnio nuostatos, kadangi L. S., kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Administracinę bylą nagrinėjant teisme, taip pat nebuvo pakviestas vertėjas. Teisėja su juo kalbėjo lietuviškai, o jai atsakinėjo rusiškai, tačiau nesuprasdamas klausimų prasmės paprašė, kad būtų iškviestas vertėjas.

Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinės instancijos teismas užtikrino visas L. S. teises - nusprendė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, sudarė galimybę pateikti L. S. visus turimus įrodymus ir paaiškinimus teismui viešame teismo posėdyje ta kalba, kurią jis moka, taip pat teisę naudotis vertėjo pagalba. L. S. į teismo posėdį neatvyko ir laikytina, kad paminėtomis teisėmis pasinaudoti nepageidauja.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. L. S. neteisėtus veiksmus viešoje vietoje įrodo pareigūnų pranešimai, įvykio liudytojų paaiškinimai, kuriais netikėti nėra pagrindo, - parodymai ir paaiškinimai sutampa, vienas kitam neprieštarauja.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o L. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.