- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-11/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- D. R., S. V.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Advokatai
- Jolanta Songailienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskaitės, nukentėjusiosios J. Ž. ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metamas, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. V. priteista 2000 Lt nukentėjusiajai J. Ž. .
Iš S. V. ir D. R. priteista po 3132,65 Lt iš kiekvieno Valstybinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir prokuratūros, nukentėjusiosios bei nuteistojo S. V. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. ir S. V. nuteisti už tai, kad savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą ir nužudė žmogų, t.y., 2004 m. vasario 11 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, nesant susitarimo nužudyti, o turint tikslą susigrąžinti pinigus savavaldžiavimo būdu, bendrais veiksmais, išspiriant duris, įsibrovė į butą, esantį adresu Respublikos g. 6-47, Naujoji Akmenė, ir reikalaudami pinigų iš E. Ž. , kuriuos 2004-02-10 iš D. R. pagrobė D. S. , panaudojo fizinę prievartą prieš E. Ž. , D. R. kumščiu vieną kartą smogiant į veidą , jį išstūmus į laiptinę, kur spyrė vieną smūgį į sėdmenis, ir, prieš E. Ž. valią, panaudojus bendrais veiksmais fizinę prievartą, atvežė E. Ž. į butą, adresu P. Jodelės g. 8-7, Naujoji Akmenė, kur D. R. spyrus E. Ž. ir šiam nugriuvus, spyrė į galvą bei ne mažiau kaip 2 kartus į pilvą, ir ne mažiau kaip 2 kartus į krūtinę, o S. V. spyrus E. Ž. į galvą bei ne mažiau kaip 2 kartus į pilvą, nukentėjusiajam E. Ž. padarė galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, muštines žaizdas dešiniame momenyje, kairės krūtinės ląstos pusės 6-8 šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus ausies kaušelyje, alkūnėse, šlaunyje, keliuose, blauzdoje ir pėdoje, ko pasėkoje E. Ž. mirė 2004-03-12 nuo galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kurie komplikavosi galvos smegenų brinkimu ir suspaudimu ir tokiu būdu savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą ir nužudė E. Ž. , gim. 1972-09-06.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: D. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 14 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. ir 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose; S. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 6,9 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 14 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. ir 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 294 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliantės manymu, teismo išvados nužudymo epizode neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistieji D. R. ir S. V. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu siekdami susigrąžinti pinigus, todėl nuteistiesiems veikiant netiesiogine tyčia, jų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas iš savanaudiškų paskatų. Kadangi nužudymas buvo padarytas savavaldžiavimo metu nuteistųjų veiką kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamai BK 294 str. 2 d.
Be to, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad E. Ž. buvo kankinamas, siekiant sukelti jam dideles fizines kančias, ir tokiu būdu išgauti iš jo pinigus. Tai patvirtina ne tik medicinos aktas, bet ir liudytojų H. Z. , E. R. ir D. M. parodymai. Iš E. Ž. medicinos istorijos išrašų matyti, jog ligoninėje nukentėjusiojo reakcija į skausmą buvo aktyvi. Nors ekspertai nerado kankinimo elektra žymių, tačiau kankinimas gali ir nepalikti žymių, be to, nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ne iš karto po įvykio, o po tam tikro gydymo laiko. Apeliantės manymu, kadangi nuteistieji suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės itin žiauriai ar kankinant, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl jų veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Teismas neteisingai išsprendęs nuteistųjų kaltės ir tyčios turinio klausimą, nuteistiesiems paskyrė ir neteisingas bausmes.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. Ž. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. R. ir S. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.p. ir BK 294 str. 2 d. ir nubausti juos griežtesne bausme.
Apeliantė nesutinka su teismo nuosprendžiu. Mano, kad teismas nepagrįstai D. R. ir S. V. nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.p. į BK 129 str. 1 d., o jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d., iš viso pašalino iš kaltinimo, ir tokiu būdu nuteistiesiems paskyrė netinkamas, per švelnias, bausmes. Liudytojai E. R. , E. R. , D. M. , H. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Ž. buvo kankinamas, naudojant jo atžvilgiu elektros srovę, šiuos savo parodymus minėti liudytojai patvirtino ir akistatų bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Nors medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų apie E. Ž. kūno sužalojimus padarytus panaudojant elektros srovę, tačiau ekspertizė buvo atlikta po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko ir elektros srovės panaudojimo pėdsakai galėjo neišlikti. Be to, nors ekspertas nurodė, kad naudojant elektros srovę asmuo, būdamas be sąmonės, nejaučia skausmo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad, naudojant elektros srovę, E. Ž. buvo be sąmonės.
Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą iš naujo. Mano, kad jis yra nuteistas neteisingai. Apelianto manymu, liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis savo kaltės nepripažįsta ir mano, kad yra neteisingai apkaltintas. Taip pat apeliantas prašo iškelti baudžiamąją bylą liudytojai E. R. už žinomai melagingų parodymų davimą.
Prokuroras prašo prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir nuteistųjų veiką perkvalifikuoti iš LR BK 129 str. 1 d. į LR BK 129 str. 2 d. 6 p. bei atitinkamai sugriežtinti bausmes, o nuteistojo S. V. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Nukentėjusioji J. Ž. prašo jos skundą tenkinti, o S. V. skundą atmesti.
Nukentėjusiosios J. Ž. atstovė prašo nukentėjusiosios ir prokurorės skundus patenkinti, o nuteistojo S. V. skundą atmesti.
Nuteistasis D. R. prašo prokurorės ir nukentėjusiosios skundus atmesti.
Nuteistasis S. V. prašo jo skundą tenkinti, o prokurorės ir nukentėjusiosios skundus atmesti.
Nuteistojo D. R. gynėjas prašo prokurorės, nukentėjusiosios bei nuteistojo S. V. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo S. V. gynėja prašo prokurorės ir nukentėjusiosios skundus atmesti.
Prokurorės, nukentėjusiosios bei nuteistojo S. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, jog Šiaulių apygardos teismas nusikalstamos veikos pagal LR BK 294 str. 2 d. nekvalifikavo ir tokiu būdu sušvelnino bausmę kaltinamiesiems, tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog nuteistieji pripažinti kaltais pagal LR BK 294 str. 2 d. ir jiems paskirtos dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą, todėl nukentėjusiosios teiginys dėl veikos nekvalifikavimo pagal LR BK 294 str. 2 d. yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistųjų D. R. , S. V. , liudytojų D. M. , E. R. , H. Z. bei E. R. parodymų, visi nuteistųjų veiksmai parsivedant bei mušant E. Ž. buvo nukreipti atgauti per išgertuves pavogtus D. R. pinigus. Taigi jų veiksmus nulėmė turtiniai interesai. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 20 punktu, negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (pyktis dėl prarasto turto), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvalifikavo nuteistųjų veikos pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.
Šiaulių apygardos teismas taip pat pagrįstai nekvalifikavo nuteistųjų veikos pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Nors iš byloje esančių įrodymų, galima daryti išvadą, jog E. Ž. atžvilgiu buvo panaudota elektros srovė, tačiau liudytojų E. R. , D. M. bei H. Z. parodymais nustatyta, jog elektros srovė buvo naudojama ne tikslu kankinti, o patikrinti, ar po sumušimų be sąmonės esantis E. Ž. yra gyvas, todėl nuteistojo veikoje nebuvo subjektyviosios pusės kankinti panaudojant elektros srovę. Be to, pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiškino, jog žmogui esant be sąmonės, jis jokio skausmo dėl elektros energijos poveikio nejaučia.
Prokurorė teigia, jog apie kankinimą nužudant galima spręsti taip pat ir iš kitų byloje esančių įrodymų, kurie rodo, jog nukentėjęs buvo kankinamas, siekiant sukelti dideles fizines kančias ir tokiu būdu išgauti iš jo pinigus. Tačiau ištyrus teismo medicinos išvadą Nr.160, nustatyta, kad sužalojimai E. Ž. buvo padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių pasekoje., iš jų 2 paveikus dešinį momenį, 2 – veidą, 1 – kairę krūtinės ląstos pusę, 1 – dešinės ausies kaušelį, 2 – abiejų alkūnių užpakalinius paviršius, 2 – abiejų kelių priekinius paviršius, 1 – kairę šlaunį, 1 dešinę blauzdą ir 1 dešinę pėdą. Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog 2 trauminiai poveikiai į dešinę galvos pusę buvo mirtini, o dalis kitų sužalojimų kitose kūno vietose būdingi griuviminėms traumoms. Toks trauminių poveikių skaičius bei jų lokalizacija neduoda pagrindo spręsti apie E. Ž. kankinimą. Be to, byloje esantys įrodymai taip pat leidžia teigti, jog nuteistieji suprato, kad savo veika gali atimti gyvybę E. Ž. , numatė tokias pasekmes ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 27 punktu, nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Taigi kaltininko tyčia kankinant turi būti tiesiogiai nukreipta nukentėjusiojo gyvybei atimti, o konkrečiu atveju kankinimai buvo nukreipti pavogtiems pinigams atgauti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. nurodo, jog liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ištyrus pagrindinių liudytojų parodymus, nustatyta, kad liudytojas D. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei nurodė, jog E. Ž. mušė tiek D. R. , tiek S. V. . Liudytojas E. R. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad girdėjo triukšmą E. R. bute, o vėliau matė sumuštą ant grindų gulintį E. Ž. . Liudytojas H. Z. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog E. Ž. mušė tiek D. R. , tiek S. V. bei nurodė, kad D. E. Ž. sudavė 5 kartus, o S. V. daugiau kartų. Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino iš dalies ir nurodė, jog E. Ž. iš pradžių mušė D. R. , o paskui spardė ir S. V. (mušė į įvarias kūno vietas). Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad tai ji pavogė 100 eurų iš D. R. , o kitą dieną atėjo D. R. , S. V. bei D. M. ir, išlaužus buto duris, D. R. sudavė jai į veidą, paskui D. R. trenkė į veidą E. Ž. , o paskui šiam į veidą trenkė ir S. V. (D. S. tada pabėgo). Tokiu būdu lyginant liudytojų D. M. , E. R. , H. Z. , E. R. bei D. S. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kolegija nustatė, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, o dėl svarbiausių įvykio aplinkybių jie yra vienodi.
Vertinant E. R. parodymus, atsižvelgiama į tai, kad įvykio metu ji buvo neblaivi ir todėl galėjo neprisiminti kai kurių įvykio detalių, tačiau dėl svarbiausių įvykio aplinkybių jos parodymus patvirtina nuteistojo D. R. , D. M. bei H. Z. parodymai, todėl E. R. parodymus laikyti melagingais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, nukentėjusiosios J. Ž. ir nuteistojo S. V. apeliacinius skundus atmesti.