- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-521-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60517-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. K., M. V.
- Kaltinamasis
- D. J., J. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vietas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamais D. J. 2018 m. gruodžio 22 d. apie 1 val. 20 min viešoje vietoje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: be jokios priežasties suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, po ko jam nuvirtus ant žemės, spardydamas kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų smūgių į įvairias kūno vietas, bet nemažiau 4 smūgių, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose ir dešinėje pilvo pusėje, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje.
Kaltinamieji D. J. ir J. J. bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje - prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančios pavėsinės J. J. tyčia ranka suėmęs už kaklo R. K. ir prispaudęs jį prie pavėsinės sienos, spaudė kaklą, po to vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam R. K. poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, D. J. tyčia keturis kartus kumščiu sudavė į galvą M. V., tuo padarydamas nukentėjusiajam M. V. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio - viršugalvio srityje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 21 val. 30 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje - prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio keliuko, įžūliais veiksmais, t. y., J. J. vieną kartą galva sudavė į galvą M. V., dėl ko jis nugriuvo ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, D. J. keturis kartus kumščiu sudavė į galvą M. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, ir nenustatytą kartų smūgių kumščiu sudavė į krūtinę R. K., apglėbdamas rankomis R. K., parvertė jį ant žemės ir laikė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų J. J. ir D. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, įrodyta.
Dėl 2018 m. gruodžio 22 d. įvykio.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 22 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vyko darbovietės kalėdinis vakarėlis, jis vartojo alkoholį, buvo stipriai pasvaigęs, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Kavinėje atsitiktinai susipažino su A. K., susipykę nebuvo. Dėl jam nežinomų priežasčių A. K. sugriebė jam už kaklo, todėl jis trenkė kumščiu jam į veidą, pargriovė A. K. ant žemės. Jis neprisimena, kad būtų spardęs A. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltę jis pripažino, su A. K. susitaikė, kaltės neneigia.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96) nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. su savo draugu A. A. nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko jo draugas išvyko, jis liko kavinėje. Kadangi jau buvo stipriai girtas, visų aplinkybių nepamena. Pamena, kad vartodamas alkoholinius gėrimus bendravo su jaunuoliais, kurie kavinėje linksminosi. Pokalbio esmės taip pat nepamena, tačiau prisimena, kad vaikinams užsiminė, jog yra buvęs policijos pareigūnas. Neprisimena, kaip ir kokiu tikslu su keliais vaikinais atsidūrė lauke. Kiek vaikinų buvo, taip pat pasakyti negali. Kur buvo, kai pajuto smūgį iš šono į galvos sritį, pasakyti negali. Po smūgio nugriuvo ant žemės, gulėdamas ant žemės jautė spyrius kojomis į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai buvo smūgių, pasakyti negali, bet ne mažiau penkių, kas ir keliese spardė, pasakyti negali. Įvykio metu patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, diskomfortą, dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, nes buvo skausmingas žandikaulis ir buvo mėlynė aplink kairę akį, be to buvo sugadintos planuotos ir lauktos šeimos šventės, dėl ko jis reiškia 1 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 54-55) nurodyta, kad A. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose ir dešinėje pilvo pusėje, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus kairę veido pusę, abi alkūnes ir dešinę pilvo pusę. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo (1 t., b. l. 199-200) matyti, kad D. J. prisipažino smurtavęs prie nukentėjusįjį A. K., nukentėjusiojo atsiprašė, žalą nukentėjusiajam atlygino, nukentėjusysis A. K. kaltinamajam D. J. atleido, jie susitaikė.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (2 t., b. l. 7-9) patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. (BK 38 straipsnio 1 dalis) ir ikiteisminį tyrimą nutraukti.
2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (2 t., b. l. 19-20) atnaujintas ikiteisminis tyrimas D. J. atžvilgiu dėl veikos, padarytos 2018 m. gruodžio 22 d., pradėjus naują ikiteisminį tyrimą D. J. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie kavinės – įžūliais veiksmais, t. y., tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, jam nugriuvus ant žemės, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sužalojo nukentėjusįjį A. K., sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurto panaudojimas - smūgio sudavimas, spardymas - prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmai, padaryti nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvykio
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholį. Buvo stipriai apsvaigęs, nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl įvykio aplinkybių ir sekos neprisimena, nukentėjusiųjų jis atsiprašė, su jais susitaikė, nukentėjusiajam R. K. atlygino 600 Eur žalą, dėl kurios jie buvo susitarę. Patvirtina, kad jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 10-12, 21, 32) J. J. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 21 val. pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfliktas kilo dėl jo kaltės. Visų įvykio smulkmenų nepamena, nes įvykio metu jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Būdamas girtas prisiminė senas nuoskaudas, t. y. prisiminė, kad kažkada seniai su R. K. buvo sukonfliktavę, todėl sugalvojo pamokyti R. K.. Apie savo sumanymą draugams nesakė, neatkreipė dėmesio, ar draugai eina paskui, nes tuo metu pyko ant R. K.. Įėjęs į pavėsinę iš karto užsipuolė R. K.. Ką konkrečiai jam sakė, neprisimena dėl girtumo. Jam įėjusį pavėsinę, R. K. atsistojo. Jis priėjo prie R. K. ir jį rankomis suėmęs už kaklo suspaudė ir prispaudė jį prie pavėsinės sienos. Ar jam sudavė į veidą, neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti. Kažkas bandė juos skirti, kas – nepamena. Kažkas jį nuo R. K. nustūmė ir jis nugriuvo pavėsinėje ant žemės. Kas vyko po to pavėsinėje, jis neprisimena. Kai jis su draugais grįžo namo, atvažiavo parduotuvės savininkas J. R. išsiaiškinti dėl pavėsinės apgadinimo. Kas sulaužė pavėsinės apdailą, nematė, mano, kad grumtynių metu. Kalbantis su J. R., ant kelio prie kiemo atėjo M. V., R. K. ir V. M., kuris skundėsi dėl sugadino jo mobiliojo ryšio telefono garsiakalbio. Įvykio metu buvo gerokai neblaivus ir detaliai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, tačiau ant R. K., M. V. supyko, kad jie kelia triukšmą kieme, pradėjo juos gainiotis, varyti iš kiemo, kumščiu bandė suduoti R. K., bet nesudavė, nepataikė. Kieme su galva vieną kartą sudavė M. V. į galvą, po to M. V. jam sudavė kumščiu į veidą, jis nugriuvo, bet veido neskaudėjo, griūdamas nesusižalojo. Matė iš už namo kampo ateinantį D. J., kuriam iš burnos bėgo kraujas, kas jam sudavė, nematė. Kad D. J. ir M. V. muštųsi, vienas kitam suduotų smūgius, nepastebėjo arba nepamena dėl girtumo. Po konflikto matė, kad kraujuoja apatinė D. J. lūpa, išmuštas dantis. Konfliktas prasidėjo dėl jo kaltės, kai jis pavėsinėje užsipuolė R. K., supranta, kad pasielgė kvailai, blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Kaltinamasis D. J. paaiškino, kad prisipažįsta kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą. Nenori pasakoti visų įvykio aplinkybių, nes jų nepamena dėl girtumo ir įvykių senumo. 2019 m. rugpjūčio 1 d. svečiavosi pas J. J., vartojo alkoholį, buvo stipriai apsvaigęs, į konfliktą įsivėlė norėdamas apginti J. J.. Nei su vienu iš tuo metu pavėsinėje buvusiu asmeniu jis nebuvo pažįstamas ir nesusipyko. J. J. J. nebūtų pradėjęs konflikto, muštynių nebūtų buvę. Kai jis grūmėsi su R. K., jam R. K. sudavė smūgį į veidą kumščiu, praskėlė lūpą ir išmušė dantį, šiuo metu dėl to pretenzijų nereiškia. Būdamas blaivus jis nebūtų dalyvavęs muštynėse.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare jis su M. V. sėdėjo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, gėrė alkoholinius kokteilius, tačiau apsvaigęs nesijautė, nedidelis išgerto alkoholio kiekis nesukliudė įsidėmėti ir prisiminti įvykio aplinkybių. Po kurio laiko prie jų priėjo V. M., netoliese sėdėjo ir R. R., jie šnekučiavosi. Matė, kaip J. J. su draugais ėjo į parduotuvę, grįždami užsuko į pavėsinę, pasikalbėję išėjo. Po kurio laiko į pavėsinę sugrįžo J. J.. Iš jo laikysenos ir elgesio matėsi, kad jis įpykęs. Įėjęs į pavėsinę garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Jam artinantis, suprato, kad jis gali pulti, todėl atsistojo. J. J. viena ranka sugriebęs jam už kaklo, prispaudė jį prie pavėsinės sienos, kitos rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą. Jis nustūmė nuo savęs J. J., išsilaisvinęs skubiai pasišalino iš pavėsinės, ėmė bėgti, D. J. jį vijosi, tačiau nepavijo. Ar pavėsinėje buvo suduoti smūgiai M. V., jis nematė. Kai J. J. su draugais nuėjo namo, jis sugrįžo į pavėsinę, matė apgadintas pavėsinės medines apdailos lenteles. Kartu su juo į pavėsinę sugrįžo ir V. M., kuris paskambino pavėsinės savininkui J. R. ir informavo apie jos apgadinimą. Prie pavėsinės atvykęs J. R. nuėjo pas J. J. išsiaiškinti dėl apgadintos pavėsinės. Kadangi J. J. namai yra 100 metų atstumu nuo pavėsinės, būdami joje girdėjo, kaip J. J. ir jo draugai neigė apgadinę pavėsinę, todėl jis, M. V. ir V. M. nuėjo prie J. J. namo, ketindami išsiaiškinti dėl apgadintos pavėsinės. Jiems priėjus prie J. J. namų, vėl kilo triukšmas. J. J. savo galva trenkė M. V. į galvą, nuo smūgio M. V. nugriuvo, prie jo pribėgęs D. J. kumščiais smūgiavo M. V. į galvą, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Jis, V. M. ir J. R. nutempė D. J. nuo M. V.. Tuomet D. J. puolė prie jo, sudavė jam smūgį į krūtinę ir jie abu nugriuvo ant žemės. Grumtynių metu, norėdamas apsiginti, dešinės rankos kumščiu trenkė D. J. į veidą ir pabėgo. Smūgio sudavimo metu skausmo nejautė, tačiau po kurio laiko jam pradėjo tinti ir skaudėti dešinės rankos plaštaka. Tiksliai negali pasakyti, kuriuo momentu jis nusibrozdino plaštaką, tačiau pripažįsta, kad dešinės rankos plaštaką galėjo susižaloti gindamasis nuo D. J., suduodamas jam smūgį į veidą. D. J. veide sužalojimų nematė, nežino, ar suduodamas smūgį jam į veidą galėjo išmušti dantį. J. J. ir D. J. jo atsiprašė, J. J. atlygino jam turtinę žalą, jis jiems atleido, su jais susitaikė, pretenzijų jiems neturi.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare sėdėdamas kartu su R. K. pavėsinėje susipažino su J. J. draugu D. J., kurie ėjo į parduotuvę ir trumpam buvo užsukę į pavėsinę. Po kurio laiko J. J. į pavėsinę sugrįžo būdamas agresyviai nusiteikęs, iš karto puolė prie R. K.. Matė, kaip J. J. sugriebė R. K. už kaklo ir prispaudė jį prie sienos. Jis, sugriebęs J. J. už pečių, traukė jį nuo R. K., tuo metu prie jo priėjęs iš nugaros D. J. keturis kartus sudavė jam į galvą. D. J. nuo jo nustūmė V. M.. Kadangi pavėsinė buvo aplaužyta, V. M. paskambino jos savininkui J. R., kuris atvykęs ir apžiūrėjęs pavėsinę nuėjo pas J. J.. Girdėdami, kad J. J. neigia prisidėjęs prie pavėsinės apgadinimo, jis, R. K. ir V. M. nuėjo pas J. J.. Aiškinantis dėl konflikto pavėsinėje aplinkybių, J. J. trenkė jam savo galva į jo galvą, pataikydamas į kaktą, jis kumščiu trenkė J. į veidą, jie abu griuvo ant žemės, jis užgriuvo ant J. J.. Tuo metu prie jų pribėgęs D. J. kumščiu keturis kartus sudavė jam į galvą. D. J. nuo jo atitraukė R. K., V. M. ir J. R.. Kai jis kėlėsi nuo žemės, matė ant žemės gulinčius ir besigrumiančius R. K. ir D. J., kiek kuris sudavė smūgių, nematė. Tuo metu, kai jis atsikėlė nuo žemės, R. K. taip pat išsilaisvino iš D. J. ir jie sugrįžo į pavėsinę. Kaltinamieji jo atsiprašė, jis jiems atleido, pretenzijų neturi.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare buvo užsukęs į pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės. Bendravo su R. K. ir M. V., kai į pavėsinę įpykęs ir garsiai reikšdamas nesitenkinimą atėjo J. J., kuris pripuolęs prie R. K., sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. M. V. tempė J. J. nuo R. K., D. J. smūgiavo kumščiu M. V. į gavlą. Jis bandė atitraukti D. J., tačiau jam nepavyko, tuomet stipriai jį pastūmė, D. J. nugriuvo. Atsikėlęs D. J. artinosi link jo, todėl jis, siekdamas išvengti konflikto, iš pavėsinės išbėgo, D. jį vijosi, tačiau nepavijo. Matė, kaip iš pavėsinės išėjo R. ir M.. J. J. ir jo draugams išėjus iš pavėsinės, jis, R., M. į pavėsinę sugrįžo. Matydamas apgadintą pavėsinę, apie tai telefonu pranešė pavėsinės savininkui J. R., kuris netrukus atvažiavo prie pavėsinės, ją apžiūrėjo, nuvažiavo į J. J. namus. Girdėdami, kad J. J. ir jo draugai neigia apgadinę pavėsinę, nuėjo į J. J. kiemą išsiaiškinti. Aiškinantis vėl kilo konfliktas, J. J. savo galva trenkė M. V. į galvą, M. V. - kumščiu J. J. į veidą ir jie abu nugriuvo ant žemės. Pribėgęs D. J. kumščiu ėmė smūgiuoti M. V. į galvą. D. J. nuo M. V. atitraukė jis, R. K. ir J. R.. D. J. puolė link jų, jis ir R. K. bėgo, matė, kaip D. J., prisivijęs R. K., sugriebė jį, šoko ant jo ir jie abu nugriuvo ant žolės. Jiems besigrumiant R. K. kumščiu trenkė D. J. į veidą, D. J. bėgo kraujas, veidas buvo sužalotas. Po šio konflikto važiavo į R. K. namus, matė, kad R. K. ranka patinusi, jis skundėsi skausmu, ranką susibintavo. Jo manymu, ranką R. K. susižalojo suduodamas smūgį D. J. į veidą. Kad D. J. išmuštas dantis sužinojo praėjus valandai po konflikto, nes D. J. paskambinęs jam paklausė, kas mokės už išmuštą dantį.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare buvo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės, gėrė alų. Kai pavėsinėje susirinko jaunimas ir prasidėjo muštynės, jis iš pavėsinės išėjo, kas kam sudavė, nematė.
Liudytojas J. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavęs pranešimą apie pavėsinės sugadinimą, vyko į J. J. namus aiškintis dėl padarytų nuostolių. J. J. pripažino, kad pavėsinėje pasistumdė, aplaužė pavėsines lenteles, pažadėjo sutvarkyti. Jam kalbant su J. J., prie jų priėjo R. K. ir M. V., jiems besikalbant įvyko susistumdymas. Kas kam ir kiek smūgių sudavė, jis nematė.
Liudytoja E. Ž. parodė, kad gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su D. J., su kuriuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. atvažiavo į svečius pas J. J.. Į pavėsinę, esančią netoli J. J. namų, ji atėjo tuo metu, kai konfliktas jau buvo prasidėjęs, J. J. gulėjo pavėsinėje ant žemės, šalia jo buvo du vaikinai, kaip ji vėliau sužinojo, R. K. ir M. V.. Į pavėsinę įėjus D., prasidėjo stumdymasis, ji iš pavėsinės išėjo, matė, kad ten vyksta muštynės, tačiau kas kam ir kiek smūgių sudavė, nematė. Į J. J. kiemą atėjus R. K. ir M. V. taip pat kilo konfliktas, matė, kad visi stumdosi, tačiau smūgių sudavimo nematė, nes konflikto atidžiai nestebėjo, kurį laiką buvo namo viduje. Išėjusi iš kambario ir nuėjusi prie gatvės, matė, kaip D. J. nugriuvo, šalia jo tuo metu buvo R. K. ir M. V., jai priėjus arčiau, vaikinai nubėgo, D. J. gulėjo ant žemės, jam buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas. Sugrįžus į J. J. namus, pamatė, kad D. J. išmuštas dantis.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 1 d. į J. J. namus atėjo vėliau nei kiti jo draugai. Į pavėsinę, esančią netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), jis atėjo tuo metu, kai V. M. išbėgo iš pavėsinės, kurioje dar buvo R. K. ir M. V.. Matė, kad pavėsinėje kažkas susistumdė, tačiau smūgių sudavimo nematė. Jis buvo J. J. kieme, kai atėjo R. K., M. V. ir V. M.. Matė, kaip J. J. galva sudavė smūgį M. V. į galvą. Kas vyko toliau, nematė, išvažiavo namo kartu su J. R..
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (2 t., b. l. 65) matyti, kad R. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jis buvo apžiūrėtas gydytojo chirurgo, nustatyta dešinės plaštakos nubrozdinimas ir sumušimas, ant kaklo rasta nedidelė pailga hematoma. Atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų, pateikta išvada, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje nėra būdinga griuviminei traumai, nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (2 t., b. l. 74-75) matyti, kad buvo atliktas papildomas tyrimas iš R. K. medicininių dokumentų. Tyrimo metu nustatyta, kad R. K. nustatyti kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir muštine žaizda dešinėje plaštakoje, kuris komplikavosi dešinės plaštakos II piršto artimojo pirštakaulio pamato ir II delnakaulio galvos ūmiu osteomielitu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos sumušimo komplikacijos, t. y. ūmaus osteomielito, R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (2 t., b. l. 79) matyti, kad po konflikto su J. J. ir D. J. M. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio-viršugalvio srityje, sužalojimas padarytas kontaktuojat su kietu buku daiktu, padarytas vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustų liudytojų parodymai yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, t. y., apspręsti skirtingo liudytojų mentaliteto, sugebėjimo atmintyje atkurti ir atpasakoti matytus įvykius, nulemti daugumos įvykio metu buvusių asmenų neblaivumo, apriboti įvykio matymo skirtingu konflikto vyksmo laiku ir rakursu, stebėti tokiems nusikaltimams paprastai būdingoms sąlygomis – būryje žmonių, vienų kitiems užstojant vaizdą. Tačiau sugretinus visumą įrodymų – liudytojų parodymus, medicinos ekspertų išvadas, pačių kaltinamųjų paaiškinimus, abejonių nekyla, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) pavėsinėje ir kaltinamojo J. J. kieme vykusio konflikto iniciatorius buvo J. J., kuris senas nuoskaudas nutarė išspręsti iš jėgos pozicijų, smurtu. Kaltinamasis D. J. pripažino, kad jis į konfliktą įsitraukė ir smurtinius veiksmus panaudojo prieš nukentėjusiuosius palaikydamas savo draugą, norėdamas jam padėti. Kaltinamasis J. J. neneigia pradėjęs konfliktą, pripažįsta pirmas sugriebęs R. K. už kaklo, spaudęs jį prie sienos. Sugriebimą už kaklo patvirtina ir atsiradusi kraujosruva R. K. kakle, kuri nustatyta medicinos specialistų. Kad R. K., prispaustam prie sienos buvo suduotas smūgis kumščiu į veidą, nurodė R. K., patvirtino smūgio sudavimą matęs pavėsinėje buvęs M. V.. Nukentėjusysis M. V. nurodė tikslų D. J. jam suduotų smūgių kumščiu į galvą skaičių, D. J. smūgiuojantį kumščiu M. V. į galvos sritį pavėsinėje matė V. M.. Aiškinantis konflikto pavėsinėje aplinkybes J. J. namų kieme smurtinius veiksmus vėl pirmas pradėjo kaltinamasis J. J., jis galva smogė į galvos sritį M. V.. Šį smūgį matė ir patvirtino teisme apklausti liudytojai V. M., kaltinamųjų draugas A. R., nukentėjusysis R. K., tuo metu buvę J. J. kieme. Kaltinamasis J. J. pripažįsta sudavęs smūgį savo galva į galvą nukentėjusiajam M. V., suduotą smūgį patvirtina kraujosruva M. V. dešinio smilkinio-viršugalvio srityje. Kad kaltinamasis D. J. sudavė smūgius M. V., nugriuvusiam ant žemės J. J. kieme, nurodė pats nukentėjusysis, patvirtino tai matę V. M., nukentėjusysis R. K.. Kaltinamąjį D. J. ir nukentėjusįjį R. K. besigrumiančius kieme matė liudytojas V. M., kuris patvirtino, kad D. J. prisivijęs nuo jo bėgantį R. K., pargriovė jį ant žemės, laikė prispaudęs.
BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų J. J. ir D. J. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Veikdami bendrai prieš nukentėjusiuosius, kaltinamasis J. J. sugriebdamas ranka už kaklo R. K., jį smaugdamas ir suduodamas smūgį kumščiu į veidą, galva suduodamas smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam M. V., kaltinamais D. J. suduodamas kumščiu iš viso aštuonis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam M. V., pargriaudamas nukentėjusįjį R. K. ant žemės, suduodamas jam smūgius į krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldami nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir nežymiai juos sužalodami, kaltinamieji elgėsi įžūliai. Kaltinamųjų veiksmai buvo akivaizdžiai chuliganiško pobūdžio, nes smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius panaudojo be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties. Kaltinamųjų agresyvūs veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo atlikti viešoje vietoje, kitų asmenų, nedalyvavusių konflikte, akivaizdoje. Smurtiniu elgesiu kaltinamieji pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisę į saugią ir ramią aplinką, bet ir sukėlė sąmyšį, tokie kaltinamųjų veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, elgesio taisyklėms, todėl laikytina, kad J. J. ir D. J. padarė pavojingą veiką ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkai, tokiu būdu jie realiai sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Kaltinamųjų chuliganiški veiksmai, prasidėję pavėsinėje, po suduotų smūgių nukentėjusiesiems ir jiems pasišalinus iš pavėsinės, buvo nutrukę, tačiau po labai trumpo laiko tęsėsi kitoje vietoje – J. J. kieme, aiškinantis kilusio konflikto pavėsinėje pasekmes, smurtas buvo nukreiktas prieš tuos pačius asmenis, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Iš teismo medicinos specialisto išvadų (2 t., b. l. 65, 74-75) matyti, kad nukentėjusiajam R. K. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl to, kad odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešinėje plaštakoje komplikavosi dešinės plaštakos II piršto artimojo pirštakaulio pamato ir II delnakaulio galvos ūmiu osteomielitu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos sumušimo komplikacijos, t. y. ūmaus osteomielito, R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. tvirtino, kad jis gindamasis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą D. J. į veidą ir tokiu būdu pats susižalojo dešinę ranką (2 t., b. l. 140-141). Teisme nukentėjusysis R. K. patvirtino, kad iki suduodant smūgį į veidą kaltinamajam skausmo rankoje jis nejautė, ranka ėmė tinti ir skaudėti po suduoto smūgio D. J.. Liudytojas V. M. patvirtino, kad matė, kaip kumščiu R. K. smūgiavo į veidą D. J., po smūgio matė kruviną D. J. veidą, R. K. skundėsi rankos, kuria smūgiavo, skausmu. Tuo metu liudytojui V. M. abejonių nekilo, kad R. K. rankos plaštaką susižalojo smūgiuodamas D. J. į veidą kumščiu. Byloje aplinkybių, kurios pagrįstai ir neabejotinai patvirtintų, kad R. K. dešinės rankos plaštaką susižalojo kitokiu būdu, jį pargriaunant ant žemės, nenustatyta. Įvertinus visumą aplinkybių, sužalojimo pobūdį, yra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis R. K., gindamasis nuo jį ant žemės pargriovusio D. J., dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą kaltinamajam D. J., ko pasekoje susižalojo plaštaką, dėl ko išsivystė osteomielitas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nukentėjusiojo R. K. plaštaka buvo sužalota ne dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, t. y. tiesioginio kaltinamojo D. J. poveikio į nukentėjusiojo ranką, ar dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, t. y. pargriaunat nukentėjusįjį ant žemės, o dėl nukentėjusiojo ginybiškų, paties atliktų veiksmų. Vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami kaltinamojo naudai. Nesant patikimų, objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiajam R. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais ar neatsargiais kaltinamojo D. J. veiksmais, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusieji dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1 192,80 Eur (2 t., b. l. 85-86) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Kaltinamieji J. J. ir D. J. kaltinami tuo, kad jie savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiuosius R. K. ir M. V., kurie dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigose, jiems buvo suteiktos medicinos paslaugos. Todėl akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiesiems, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiųjų sužalojimu.
Byloje nustatyta, kad neteisėtais bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiesiems R. K. ir M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis R. K. dešinės rankos plaštaką susižalojo gindamasis nuo neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, suduodamas smūgį kaltinamajam D. J. po to, kai kaltinamojo buvo pargriaustas ant žemė. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai buvo agresyvūs, smurtiniai, taigi, kėsinimasis į nukentėjusiųjų sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, todėl nukentėjusysis R. K. turėjo teisę gintis tokiu pat būdu, suduodamas smūgį vienam iš kaltinamųjų kumščiu, dėl ko jis patyrė plaštakos traumą, kuri komplikavosi į uždegiminį procesą, kas suteikia pagrindo išvadai, kad R. K. išsivystęs osteomielitas yra neteisėtos kaltinamųjų veikos pasekmė, dėl ko kaltinamieji yra atsakingi, jiems tenka pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jų veiksmų.
Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. K. buvo apžiūrėtas, tirtas ir gydomas sveikatos priežiūros įstaigose – (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 87-88). Nukentėjusysis M. V. dėl neteisėtais kaltinamųjų veiksmais sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo apžiūrėtas medikų (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2 t. b. l. 89). Nukentėjusiesiems suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už R. K. gydymą 1 162,28 Eur, už M. V. suteiktas gydymo paslaugas 30,52 Eur.
Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų J. J. ir D. J. veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padaryta 1 192,80 Eur turtinė žala, kurios dydį patvirtina byloje esančios gydymo paslaugų išrašų kopijos (2 t. b. l. 87-88, 89), kuri iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas (6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kadangi ši žala padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmės
Kaltinamųjų J. J. ir D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abu kaltinamieji pripažino, kad jų neteisėtiems veiksmams – smurto panaudojimui - įtakos turėjo alkoholis, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.
Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis J. J. kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino nukentėjusiajam R. K. turtinę žalą, teisme savo pozicijos nekeitė, nurodė, kad savo veiksmus vertina neigiamai, tokiu būdu spręstina, kad jis prisipažino savanoriškai, nieko neverčiamas, nuoširdžiai. Tokio kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui pakanka (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nukentėjusieji R. K. ir M. V. patvirtino, kad kaltinamasis J. J. jų atsiprašė, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Kaltinamasis J. J. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 39-40), administracinių nusižengimų nėra padaręs, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 41, 42), dirba (3 t., b. l. 43), darbovietėje charakterizuojamas kaip tvarkingas, darbštus, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (3 t., b. l. 47). Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį J. J. ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Jis nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Įvertinus visumą kaltinamąjį J. J. charakterizuojančių ir jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, darytina išvada, kad jis atitinka visus BK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tikslinga jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). J. J. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi neteisėtais kaltinamojo J. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina nedaug didesnė nei minimalaus dydžio įmoka, numatyta BK 71 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. J. teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 117-118), jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba (3 t., b. l. 123), darbdavio charakterizuojamas kaip tvarkingas, darbštus, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (3 t., b. l. 125). Jis kaltu prisipažino, nukentėjusiųjų atsiprašė. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikaltimus, jo neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiuosius yra atsitiktiniai, atsiradę pykčio proveržio metu, vartojant alkoholį. Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto pakartotinai, po to, kai jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje, - laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus ir darytų teigiamą poveikį kaltinamajam. Įvertinus tai, kad jis kaltu prisipažino, visų nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, jam skirtinos vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmės. Kadangi D. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prokurorės prašymu jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2018 m. gruodžio 22 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2019 m. rugpjūčio 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti D. J. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. J., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL dydžio – 300 Eur (trijų šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Priteisti solidariai iš J. J. ir D. J. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 192,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 80 centų) žalą už nukentėjusiesiems R. K. ir M. V. suteiktas gydymo paslaugas.
Pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės Deimantės Banaitienės 2020 m. vasario 10 d. nutarimu J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą, 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šiuo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės Deimantės Banaitienės 2020 m. vasario 10 d. nutarimu D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą, 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šiuo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
– per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jam vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.