Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, administracinio akto panaikinimo atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. G. teismui 2010-12-09 pateikė skundą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – Vilniaus AAT) nepagrįstai atsisakė pradėti administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos procesą dėl D. D., T. S., R. D. ir L. Žukauskaitės. 2010 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus AAT posėdyje teismui pateiktų akivaizdžiai melagingų parodymų ir įpareigoti priimti nutarimą dėl administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios, surašant administracinio teisės pažeidimų protokolą ar priimant nutarimą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – Valstybės), atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už Vilniaus AAT atsisakymą pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procesą dėl D. D., T. S. R. D. ir L. Žukauskaitės 2010 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus AAT posėdyje teismui pateiktų akivaizdžiai melagingų parodymų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 187² straipsnį ( b. l. 1). S. G. 2011-12-06 pateikė prašymą dėl dalyko patikslinimo (b. l. 82-87). Šiuo dokumentu pareiškėjas pakartotinai pareiškė prašymą priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (prašomosios dalies 3-ias punktas); patikslino pradinio skundo prašomosios dalies 1-e punkte suformuluotą reikalavimą ir prašė panaikinti Vilniaus AAT pirmininkės 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Raštas) pateiktą sprendimą atsisakyti pradėti administracinės teisės pažeidimų teisenos bylą dėl liudytojų D. D., T. S., R. D. ir jų atstovės advokatės L. Žukauskaitės Vilniaus AAT nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. II-1335-815/2010 posėdyje 2010 m. rugsėjo 28 d. pateiktų akivaizdžiai melagingų parodymų bei įpareigoti priimti procesinį sprendimą dėl administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą Vilniaus AAT administracinėje byloje Nr. II-1335-815-2010 – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (prašomosios dalies 1-as punktas); suformulavo naują reikalavimą - priteisti iš atsakovės Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 29 500 Lt turtinei žalai atlyginti (prašomosios dalies 2-as punktas).

S. G. skunde nurodė, kad 2010-09-28 Vilniaus AAT posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. II-1335-815-2010, D. D. ir T. S. žodžiu, o R. D. bei jos advokatė L. Žukauskaitė žodžiu ir raštu pateikė melagingus parodymus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 187² straipsnį. Pareiškėjas 2010-10-25 kreipėsi į Vilniaus AAT, prašydamas išspręsti minėtų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Pareiškėjas gavo Vilniaus AAT Raštą, kuriuo, jo manymu, buvo atsisakyta pradėti administracinių teisės pažeidimų teisenos procesą dėl melagingų parodymų teisme davimo. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AAT Raštu atsisakė vykdyti įstatymu nustatytą pareigą ir taip pažeidė valstybės teisinius principus. Akcentavo, kad jo nurodyti asmenys meluoja nuolat, teismai ir teisėsaugos institucijos jau yra priėmę keletą jų melu pagrįstų neteisingų sprendimų, kuriais pareiškėjui ir jo šeimos nariams yra sukelti dideli nuolatinio pobūdžio pergyvenimai, prarastas saugumas ir pasitikėjimas valstybe. Dėl atsakovo Vilniaus AAT neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta 15 000 Lt neturtinė žala. Prašyme dėl dalyko patikslinimo pareiškėjas papildomai nurodė, kad jam buvo padaryta ir 29 500 Lt dydžio turtinė žala, kurią sudaro jo patirtos materialinės išlaidos, kilusios dėl atsakovo Vilniaus AAT neveikimo – D. šeimos melo neužkardymo. Ši žala - tai nuo 2010-10-21 iki šiol prieš jį nukreipto melo sukeltos pasekmės, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Vilniaus AAT būtų veikęs pagal teisės aktų reikalavimus ir konfliktą sureguliavęs, taikydamas administracinės teisės pažeidimų teisenos numatytas sankcijas bei kreipdamasis į kompetentingas įstaigas dėl neteisėtų ir nusikalstamų veikų. Pareiškėjas nurodė, kad materialines išlaidas ir nuostolius sudaro: kelionės išlaidos; pašto išlaidos, susijusios su konflikto nagrinėjimu; procesinių dokumentų parengimo išlaidos; bylinėjimosi išlaidos, kurių nebūtų patyręs, jeigu nebūtų konflikto ir būtinybės ginti pažeistas teises ir jeigu nebūtų atsakovo Vilniaus AAT neteisėtų veiksmų tiesioginių pasekmių – neteisėto veikimo (neveikimo) neužkardant prieš jį naudojamo melo. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2012-01-19 teismo posėdyje, S. G. nurodė, kad 2010-10-21 jo pareiškimas pateiktas Vilniaus AAT pagal savo turinį yra skundas. Jame pareiškėjas ir nurodė, jog bylą nagrinėjęs teisėjas žinojo apie teismui pateiktų parodymų melagingumą, tačiau ATPK nustatyta tvarka nepriėmė procesinio sprendimo, todėl ir buvo prašoma tai atlikti. Vilniaus AAT pirmininkė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atliko administracinę procedūrą ir priėmė procesinį sprendimą – nepradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. S. G. prašė tenkinti skundą skunde ir patikslintame skunde bei teismo posėdyje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais. Pareiškėjas tvirtino, kad Raštas yra administracinis aktas, kuriuo jis buvo informuotas apie priimtą administracinį sprendimą pagal jo pateiktą skundą - nepradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimais prašė S. G. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 41-43, 111-113). Teisingumo ministerija nurodė, kad atsižvelgiant į Vilniaus AAT Rašto turinį, jis negali būti laikomas pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes (neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų). Minėtame rašte buvo konstatuotos bei įvertintos faktinės aplinkybės, kurias nustatė teismas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus. Raštu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų įpareigojimų, nurodymų ar kitų priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei byloje ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ir teises), o dėl fakto, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas A. Ivanovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimų argumentus, prašė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo dalies dėl Vilniaus AAT Rašto panaikinimo nutraukti kaip neteismingą administraciniam teismui, o skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Raštą ir jie galėtų būti tenkinami tik pripažinus, kad pareiškėjui Vilniaus AAT veikimu ar neveikimu buvo padaryta žala, tai yra, patenkinus reikalavimą panaikinti minėtą Vilniaus AAT raštą. Todėl teismui atmetus reikalavimą dėl Vilniaus AAT Rašto panaikinimo, turėtų būti atmestas ir reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovų Vilniaus AAT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AAT, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus AAT atsiliepimais prašė S. G. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 47-49, 118-119). Vilniaus AAT nurodė, kad pareiškėjas ginčija Vilniaus AAT pirmininkės Raštą, parengtą dėl 2010-10-25 pareiškimo, kuriame pareiškėjas prašė nuspręsti dėl administracinės teisės pažeidimų teisenos pagal ATPK 187² straipsnį pradėjimo R. D., D. D., T. S. ir L. Žukauskaitės atžvilgiu. Rašte pareiškėjui išaiškinta, kad pagal ATPK 259 straipsnio nuostatas, dėl ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo - melagingų parodymų davimo, administracinės teisės pažeidimo protokolą surašo pareigūnas (organas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. ATPK 262 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas. Administracinę bylą Nr. II-1335-815-2010 nagrinėjo Vilniaus AAT teisėjas Ernestas Spruogis, kuris nenustatė, kad liudytojas T. S. teismui davė melagingus parodymus, todėl pagrindo šiam liudytojui iškelti bylą pagal ATPK 187² straipsnį nėra. R. D. ir D. D. byloje buvo asmenys, kurių atžvilgiu buvo siekiama surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, todėl jų duoti paaiškinimai nėra liudytojų parodymai, dėl kurių galėtų būti nustatyta atsakomybė pagal ATPK 187² straipsnį. L. Žukauskaitė byloje atstovavo R. D., todėl dėl jos duotų paaiškinimų taip pat neatsirado atsakomybė pagal ATPK 187² straipsnį. Vilniaus AAT pažymėjo, kad teismo pirmininkas, vykdydamas teismo vidaus administravimą, tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu. Teismo pirmininkas įgaliojimų iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą liudytojams už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį neturi. Procesinį sprendimą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą liudytojams už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį priima teismas (teisėjas), išnagrinėjęs bylą iš esmės. Vilniaus AAT pirmininkės Raštas laikytinas ne procesiniu sprendimu atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą liudytojams už melagingų parodymų davimą, o aiškinamojo pobūdžio vidaus administravimo procedūros sprendimu dėl pareiškėjo 2010-10-25 pareiškimo. Todėl teisinio pagrindo pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Raštą nėra. Be to, nurodė, kad pagal ATPK 16 straipsnio 1 dalį, administraciniams teismas nepriskirta tirti kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pareiškėjas teismui ginčija atsisakymą priimti procesinį sprendimą pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 187² straipsnį ir prašo atlyginti dėl to patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakomybę už tokios žalos atsiradimą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.273 straipsnis. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka nei į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau - ABTĮ )15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nei į to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį, o yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. II-1335-815-2010 pagal nukentėjusiojo S. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados (toliau – Maišiagalos policijos nuovada) 2010 m. birželio 21 d. nutarimų, kuriais R. D. ir D. D. atžvilgiu buvo nepradėtos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos, panaikinimo; įpareigojimo Maišiagalos policijos nuovadą priimti nutarimus dėl teisės pažeidimų ir administracinių nuobaudų skyrimo. Vilniaus AAT 2010 m. spalio 8 d. nutartimi S. G. skundą dėl Maišiagalos policijos nuovados 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriame nutarta D. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, patenkino: šį nutarimą panaikino ir grąžino bylą Maišiagalos policijos nuovadai, įpareigodamas ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Ta pačia nutartimi Vilniaus AAT S. G. skundo dėl Maišiagalos policijos nuovados 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriame nutarta R. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, panaikinimo netenkino ir šį nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 30-38). S. G. dėl Vilniaus AAT 2010 m. spalio 8 d. nutarties padavė apeliacinį skundą, kuris su bylos medžiaga 2010-10-19 buvo išsiųstas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (b. l. 28). Be to, pareiškėjas 2010 m. spalio 25 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus AAT, prašydamas pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas R. D., D. D., T. S. ir L. Žukauskaitės atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimų byloje (b. l. 58-60). Vilniaus AAT pirmininkė į pareiškėjo pareiškimą parengė 2010-11-12 Raštą (b. l. 2).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar dėl Vilniaus AAT parengto Rašto pareiškėjui S. G. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo pareiga pagal CK 6.271 straipsnį kiltų Lietuvos valstybei.

Viešosios atsakomybės teisinius santykius reglamentuojantis CK 6.271 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius valdžios institucijos aktų neteisėtumo faktą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų aktų ir atsiradusios žalos. Tačiau nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti žalą nekyla.

Pareiškėjas S. G. savo reikalavimus dėl žalos atlygimo grindė teiginiais, jog Raštas yra neteisėtas administracinis aktas, sukėlęs jam žalingus padarinius. CK 6.271 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ir jos darbuotojų veiksmą – priimtus teisės aktus ar individualius aktus, administracinius aktus, fizinius aktus ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Atsižvelgus į aukščiau išvardintų teisės normų nuostatas, svarbu nustatyti, ar Raštas gali būti priskirtas aktų, tiesiogiai darančių įtaką asmens teisėms, laisvės ar interesams, kategorijai. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 8-11 dalyse įtvirtintas nuostatas, administracinis sprendimas suprantamas kaip administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (11 dalis); administracinis aktas - kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (8 dalis), o individualus administracinis aktas suprantamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (9 dalis). Taigi, pagal nurodytas teisės normas, individualiame administraciniame akte turi būti išreikšta jį priimančio subjekto valia, kuri sukeltų teisiškai reikšmingas pasekmes, t. y. suteiktų asmeniui (apibrėžtai asmenų grupei) konkrečias teises ir (arba) nustatytų konkrečias pareigas.

Kaip matyti iš Rašto, jo pirmoje pastraipoje yra glaustai nurodomas klausimo, dėl kurio S. G. 2010-10-25 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus AAT (b. l. 58-60). Rašto antrojoje, trečiojoje ir ketvirtoje pastraipose pateikiama informacija apie Vilniaus AAT išnagrinėtą administracinę bylą Nr. 1335-815-2010 dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose: nurodyta bylos esmė; išvardinti jos dalyviai ir jų procesinė padėtis; bylos proceso eiga; teismo priimtos nutarties rezoliucinės dalies turinys. Rašto penktoje pastraipoje pateiktas ATPK 259 ir 187² straipsnių turinys. Be to, šioje pastraipoje, taip pat šeštoje ir septintoje pastraipose yra nurodytos konkrečių administracinės bylos proceso dalyvių (administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, advokatės bei liudytojo) atsakomybės už ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atsiradimo sąlygos, atsižvelgus į šių asmenų procesinį statusą byloje. Apibendrinus išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad Raštu S. G. buvo pranešta apie jam reikšmingą įvykį - pagal pareiškėjo skundus išnagrinėtos administracinės bylos dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose eigą ir priimtą nutartį, taip pat perduota informacija apie tam tikrų administracinių teisės pažeidimų kodekso teisės normų turinį ir jų taikymo sąlygas. Tačiau Rašto turinio analizė leidžia teigti, kad šiame dokumente nėra suformuluota jokių teiginių (tvirtinimų) apie S. G. ar kitiems asmenims suteikiamas teises ir (ar) nustatomas pareigas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas.

Be to, S. G. savo poziciją, kad Raštas yra neteisėtas aktas, grindžia argumentais, kad jame yra suformuluotas administracinis sprendimas nepradėti administracinių teisės pažeidimų bylų pagal ATPK 187² straipsnį teiseną. Teismas tokią pareiškėjo poziciją vertina kaip nepagrįstą teisės normomis. ATPK 259 straipsnio, reglamentuojančiu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, 2 dalis teisę surašyti protokolą dėl ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo suteikia tik tam organui (pareigūnui), kuris nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. ATPK 262 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas. Iš šių teisės normų daroma išvada, kad teisė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo suteikta administracinę bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui), pradėti nurodyto teisės pažeidimo bylos teiseną galima tik toje nagrinėjamoje administracinėje byloje ir tik priimant įstatymų nustatytus procesinius dokumentus. Dar kartą išanalizavus Rašto penktąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog administracinę bylą Nr. 1335-815-2010 nagrinėjęs teisėjas nenustatė fakto, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas asmuo būtų davęs melagingus parodymus, dėl ko ir nebuvo pagrindo šiam asmeniui iškelti bylą pagal ATPK 187² straipsnį, bei Rašto šeštąją ir septintąją pastraipas, kuriose nurodyta apie įstatymų numatytas aplinkybes, šalinančias administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ir šiuos asmenis atstovaujančio advokato administracinę atsakomybę pagal ATPK 187² straipsnį, matyti, kad šių pastraipų formuluotės neturi įsakmaus, nurodančio ar liepiančio pobūdžio, būdingo valiniam sprendimui, jos atitinka tik informacijos (žinių) sąvoką.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AAT 2010 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. 1335-815-2010, S. G. apeliacine tvarka apskundė (b. l. 28-29). S. G. informacija apie tai yra pateikta Rašto trečiojoje pastraipoje. Pagal ABTĮ 144 straipsnio (galiojusio iki 2011 m. sausio 1 d.) nuostatas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą pagal apeliacinį skundą, suteikta teisė pasisakyti dėl administracinėje byloje pagal skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atliktų procesinių veiksmų, teismo nutarties ar nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, pareiškėjas savo argumentus ir samprotavimus visais šioje byloje nagrinėtais klausimais, įskaitant ir dėl pareiškėjo 2010 m. spalio 25 d. pareiškime išvardintų asmenų administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, turėjo teisę nurodyti apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš Liteko - Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N-62-2257/2011, S. G. apeliacinio skundo netenkino (b. l. 121-124).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie būtų leidę Raštą priskirti CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyto akto kategorijai.

Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, tuo atveju, kai aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali tapti ginčo administraciniame teisme objektu ( 5 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, net nebūtų galimybės apginti asmens teisių, kadangi ir patenkinus tokį skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų neprasmingas (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo S. G. suformuluotas reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 4RT-17634/2010 pateiktą sprendimą atsisakyti pradėti administracinės teisės pažeidimų teisenos bylą dėl liudytojų D. D., T. S., R. D. ir jų atstovės advokatės L. Žukauskaitės Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. II-1335-815/2010 posėdyje 2010 m. rugsėjo 28 d. pateiktų akivaizdžiai melagingų parodymų bei įpareigojimo priimti procesinį sprendimą dėl administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. II-1335-815-2010 – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą negali būti suprantamas kaip savarankiškas ir atitinkantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasmę skundo reikalavimas, o vertintinas kaip motyvas, kuriuo jis grindžia turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

ABTĮ 101 straipsnis nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti informacinio pobūdžio Raštą nutrauktina kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.

Kaip buvo nustatyta byloje, S. G. parengtas atsakovo Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo jokia įtaka S. G. teisėms ir interesams nėra daroma, t. y. Vilniaus AAT neatliko jokio veiksmo, atitinkančio CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nurodyto akto sąvoką. Remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trijų sąlygų visetui - neteisėtiems veiksmams (veikimui, neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, daroma išvada, kad Valstybei pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą neatsirado. Dėl nurodytų priežasčių S. G. reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo S. G. reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą sprendimą atsisakyti pradėti administracinės teisės pažeidimų teisenos bylą dėl liudytojų D. D., T. S., R. D. ir jų atstovės advokatės L. Žukauskaitės Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. II-1335-815/2010 posėdyje 2010 m. rugsėjo 28 d. pateiktų akivaizdžiai melagingų parodymų bei įpareigojimo priimti procesinį sprendimą dėl administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. II-1335-815-2010 – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nutraukti kaip nepriskirtą administracinio teismo kompetencijai.

S. G. skundo reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo, 29 500 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.