Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teikimu prašoma taikyti sulaikymą 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo suvaržymų, įskaityti terminą nuo 2024 m. spalio 19 d., kai ribojama užsieniečio judėjimo laisvė neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Pelėdnagių km. prieigose, policijos pareigūnams patikrinus automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.

6. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalis numato galimybę šį aktą priėmusiai institucijai priimti sprendimus dėl užsieniečių apgyvendinimo, jų judėjimo laisvės suvaržymo, nėra teisinio pagrindo šio judėjimo laisvės suvaržymo vertinti kaip neteisėto, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį.

7. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

8. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi galiojantį pasą, daroma išvada, kad jo tapatybė nustatyta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 (trijų) mėnesių terminui užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4, 12 punktais, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.