- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-204-64-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-64/2007 m.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4., 2.4.6., 2.4.7., 2.4.8., 1.2.9.9.
2007 m. gegužės 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 164 str. ir nuteistas areštu 70 parų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad esant 1997-09-30 ir 1998-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimams išieškoti iš jo išlaikymą R. L. naudai vaikų L. L. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. L. , gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po vieną trečiąją dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. vengė mokėti lėšas vaikų išlaikymui bei per šį laikotarpį nukentėjusiosios R. L. naudai nesumokėjo 7500 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nurodo, kad niekuomet nevengė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas vaikams buvo priteistas nuo 1997 m. rugsėjo mėnesio. Visą šį laiką iki 2003 m. gegužės mėnesio mokėjo vaikams priteistą išlaikymą. 2003 m. kovo mėnesį buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Visą kaltinime nurodytą laikotarpį neturėjo galimybės įsidarbinti dėl teistumo ir bausmės atlikimo, nes darbdaviai tai sužinoję, jo neįdarbindavo. Darbo biržoje jo neregistravo ir išmokų neskyrė, nes iki bausmės atlikimo buvo įkūręs individualią įmonę, todėl kol yra įmonės savininkas ir įmonė nėra išregistruota, neturi teisės gauti išmokų Darbo biržoje, o įmonės išregistruoti negali, nes yra skolų. Norint įmonei iškelti bankroto bylą, reikia turėti pinigų sumokėti bankroto administratoriui, o pinigų pats neturi. Gyveno tik padedamas artimųjų, pagal galimybes skyrė vaikams išlaikymą, ką patvirtino ir vaikų motina, jog vaikai vasaros atostogų metu būdavo pas jį, juos išlaikydavo, nupirkdavo jiems daiktų (pagal galimybes paruošdavo juos mokyklai). Dabar susirado darbą – dirba ūkininko ūkyje ūkvedžiu (užtikrina darbų darnią eigą, nuperka reikiamas detales žemės ūkio technikai, kurą, rūpinasi technikos remontu, darbų organizavimu), iš gaunamo darbo užmokesčio turės galimybę pradėti išskaityti vaikams priteistą išlaikymą. Jeigu turės atlikti jam skirtą bausmę – 70 parų areštą, jis vėl neteks darbo, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes jie vėl nebegautų išlaikymo. Taip pat nurodo, kad vengimas išlaikyti vaikus turėtų būti suprantamas, kaip esant finansinėms galimybėms, nemokėjimas vaikams priteisto išlaikymo. Vaikams pinigų skirti negalėjo dėl savo sunkios materialinės padėties, kurią patvirtina Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas skirti jam šioje byloje advokatę, todėl mano, kad dėl nurodytos aplinkybės, jis nėra padaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo G. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes nuteistasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo mažamečius vaikus.
LR CK 3.192 str. nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdant pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ar santuokos nutraukimo atveju tėvams nesusitarus dėl vaikų išlaikymo, pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą priteisia teismas (LR CK 3.194 str. 1 d. ir 2 d.). LR CK 3.196 str. 1 d. nustato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais (forma): kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Priteisto išlaikymo formą pagal LR CK 3.201 str. 3 d. suinteresuotų asmenų prašymu gali pakeisti tik teismas.
Išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų civilinė pareiga, ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos LR BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti arba teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėčiai būtinas subjektyviosios pusės požymis - kaltininko tyčia, t.y. piktybinis, sąmoningas savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Nėra nusikaltimo tik tuo atveju, kai asmuo, iš kurio teismo sprendimu priteistas nustatytos formos išlaikymas nepilnamečiui vaikui, šios pareigos nevykdo, nes dėl pateisinamų priežasčių neturi reikiamų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas G. L. pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 164 str., teismo išvados pagrįstos byloje surinktų bei ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
Nuteistasis G. L. savo apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad jis lėšų savo vaikų išlaikymui neteikė, tačiau įrodinėja, jog savo pareigos nevykdė dėl objektyvių priežasčių – neturėjo nuolatinio darbo, negalėjo įsidarbinti dėl savo teistumo, darbo biržoje jo neregistravo, nes jo vardu yra įmonė, gyvendavo padedamas artimųjų, tačiau kiek galėjo juos išlaikė, rūpinosi, nes vasaros metu vaikai būdavo pas jį, jis nupirkdavo jiems reikalingų daiktų, suruošdavo juos mokyklai, prašė atsižvelgti į tai, kad antroje santuokoje augina du vaikus ir juos taip pat turi išlaikyti. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir vertintini kaip siekimas sušvelninti savo kaltę ir atsakomybę, nes apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių priežastis, kodėl nebuvo registruotas darbo biržoje, jog jo vardu registruota įmonė yra neveikianti, yra įsiskolinusi, be to, nukentėjusioji atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodė, kad vaikai ne visą ir ne kiekvieną vasarą būdavo pas apeliantą ir kad G. L. visą laiką siekė įsidarbinti vairuotoju, tačiau dirbti nepradėjo. Šios nurodytos aplinkybės bei tai, kad nuteistasis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo patvirtina, kad nuteistasis bet kokiais būdais stengėsi išvengti savo pareigos išlaikyti vaikus iš pirmosios santuokos. Be to, neturi reikšmės sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą, kad apeliantas vaikams teikė kitokį išlaikymą – vasaros metu vaikai būdavo pas jį, jis nupirkdavo jiems būtinų prekių, nes rūpinimasis vaikais kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime dėl išlaikymo, baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-491/05). Todėl tokį išlaikymą G. L. privalėjo teikti nepriklausomai nuo galimybių teikti ir kitą, papildomą didesnio dydžio ir kitų formų išlaikymą.
Taip pat apeliantas nurodė, kad jis nesumokėjo bent dalies iš susidariusios skolos dėl lėšų vaikų išlaikymui, o pradėjus dirbti, iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo pervesti tik 150 Lt dviejų vaikų išlaikymui, todėl teismas daro išvadą, kad tokie nuteistojo veiksmai dėl jo vaikų iš pirmosios santuokos išlaikymo prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijui, akivaizdžiai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus gauti pakankamą išlaikymą iš tėvo. Ta aplinkybė, kad pastaruoju metu iš nuteistojo darbo užmokesčio mokamos lėšos vaikų išlaikymui nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko 2003 m. gegužės mėnesio – 2005 m. lapkričio mėnesio laikotarpiu.
Pažymėtina ir tai, kad materialinio išlaikymo vaikui teikimas 1 MGL dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, dėl kurių vengimo mokėti iškilo G. L. baudžiamosios atsakomybės klausimas, tėra pati minimaliausia įstatymo numatyto privalomo teikti vaikui išlaikymo riba, neatleidžianti tėvo nuo pareigos, turint galimybę teikti vaikams pilnavertį besiformuojančios asmenybės poreikius išlaikymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal nuteistojo ieškinį Trakų rajono apylinkės teismas 2006m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškėlė civilinę bylą atsakovei R. L. dėl tėvystės nuginčijimo, kuris 2007-01-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu (b.l. 121-122). Šis faktas taip pat patvirtina nuteistojo vengimą išlaikyti savo vaikus ir jo sąmoningą ir piktybišką nenorą vykdyti teismo sprendimus dėl lėšų vaikų išlaikymui mokėjimo.
Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad G. L. nuo 2003 m. gegužės mėnesio, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus L. ir R. L. , mokėti lėšas jiems išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, nors būdamas sveikas ir darbingas, galėjo šią pareigą vykdyti. Taigi, G. L. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., požymiai.
Skirdamas bausmę nuteistajam G. L. apylinkės teismas LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. L. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau materialinės paramos vaikams neteikė ilgą laiką, jis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, be to, praeityje 6 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, t.y. LR BK 27 str. 1 d. prasme padarė nusikaltimų recidyvą. Todėl atsižvelgus į visas bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, teismas pagrįstai G. L. paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimo – arešto bausmės rūšį, o jos dydį nustatydamas, vadovaudamasis LR BK 49 str. 3 d. įtvirtinta nuostata dėl arešto bausmės trukmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes – nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, pritaria apylinkės teismo skirtos bausmės dydžiui, kuris nežymiai viršija arešto bausmės už nusikaltimo sankcijos vidurkį ir nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžio atmesti.