Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo G. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2008 m. sausio 3 d. nutartimi teikimą atmetė.

Skunde nuteistasis prašo teismo nutartį panaikinti, teikimą tenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes į kaltę teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai žalos niekam nepadarė (nubaustas už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, pokalbį pro langą, foto nuotraukas). Mano, kad jo pavyzdingą elgesį įrodo skirti paskatinimai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirbo. Teigia turintis gyvenamąją vietą, šeimą, tris vaikus, iš kurių vienas mažametis, šiuo metu atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės. Mano, kad neteisinga motyvacija dėl didelės likusios bausmės dalies, nes lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, taip pat, nuteistojo manymu, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad anksčiau nebuvo teistas, žala atlyginta.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo G. Č. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Pataisos įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai, nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus per visą bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė 5(penkis) kartus, 4(keturis) kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 10 kartų, galiojančių nuobaudų neturi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, skirtas nuobaudas, paskatinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už tyčinio smurtinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis teisus teigdamas, kad į šią aplinkybę teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, tačiau ši aplinkybė taip pat yra vertinama ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kaip numato bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnis, nes lygtinis paleidimas taip pat yra viena iš pataisos priemonių rūšių.

Nors nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį iš viso padarė 5(penkis) vidaus tvarkos pažeidimus, 4(keturis) kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pataisos namų administracija, kuri geriausiai gali charakterizuoti bausmę atliekantį asmenį, įvertinusi ne tik nuteistąjį neigiamai, bet ir teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir likusią bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. Likusi bausmės dalis – daugiau nei keturi metai laisvės atėmimo, įvertinus tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo ne tik skatintas, tačiau ir baustas drausmine tvarka keturis kartus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, yra dar gana didelė. Šios aplinkybės, t.y. nuteistojo elgesys pataisos namuose, nuobaudų skaičius ir pobūdis, pataisos namų charakteristika, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, likusi gana didelė bausmės dalis, įvertinus aplinkybes, jog nuteistasis sukūrė šeimą, turi tris vaikus, iš kurių vienas mažametis, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galimą taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 nutartį.

Nutartis neskundžiama.