- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-879/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BTSK“, O. T., L. T.
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-999-565/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BTSK“, O. T. , L. T. dėl skolos pagal lizingo ir laidavimo sutartis priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „BTSK“, O. T. , L. T. kreipėsi ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti 191 638,21 Lt skolą pagal lizingo ir laidavimo sutartis, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „BTSK“ sudarė lizingo sutartis, už kurių įvykdymą kaip solidarūs skolininkai laidavo atsakovai O. T. ir L. T. . Kadangi atsakovas UAB „BTSK“ vėlavo mokėti mėnesines įmokas pagal lizingo sutartis, ieškovas, vadovaudamasis lizingo sutarčių 12.2.3. punktu, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis prieš terminą. Ieškinio reikalavimą sudaro 136 255,45 Lt nesumokėtų įmokų, apskaičiuotų iki lizingo sutarčių nutraukimo, 45 685,24 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas lizingo įmokas, taip pat 9 697,52 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė, pardavęs jam grąžintą turtą pagal lizingo sutartis Nr. 1070652, Nr. 1070949 ir Nr. 1070952.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų UAB „BTSK“, O. T. ir L. T. ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 136 255,45 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 25 987,72 Lt delspinigių, iš viso 162 243,17 Lt, metines palūkanas už priteistą 162 243,17 Lt sumą nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo: iš atsakovo UAB „BTSK“ – 6 proc. metinių palūkanų, iš atsakovų O. T. ir L. T. – 5 proc. metinių palūkanų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, priteisė iš atsakovų UAB „BTSK“, O. T. ir L. T. lygiomis dalimis ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 4 091,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų UAB „BTSK“, O. T. ir L. T. lygiomis dalimis valstybės naudai 56,68 Lt pašto išlaidų, priteisė iš ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ valstybės naudai 10,27 Lt pašto išlaidų ir nusprendė grąžinti ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 410,42 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „BTSK“ nuo 2007 m. spalio mėn. pradėjo nevykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, todėl ieškovas 2008 m. kovo 6 d. pranešimais vienašališkai nutraukė visas lizingo sutartis, vadovaudamasis lizingo sutarčių 12.2.3 p.. 2008 m. kovo 31 d. atsakovas grąžino ieškovui visas lizinguotas transporto priemones. Atsakovas UAB „BTSK“ nėra sumokėjęs ieškovui 136 255,45 Lt įmokų pagal lizingo sutartis, paskaičiuotų iki 2008-03-31. Šalys susitarė, kad, lizingo sutartis nutraukus, ieškovui priklauso visi mokėjimai pagal sutartis iki lizingo sutarčių nutraukimo (CK 6.193 str., lizingo sutarčių 12.5. p.), tad ieškovui priteistini 136 255,45 Lt (CK 6.38 str. 1 d., 6.567 str. 1 d.). Lizingo sutarčių 3.11. p. nustatyta atsakovo UAB „BTSK“ pareiga mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra 45 685,24 Lt (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovai nėra pareiškę prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų nesumokėtų lizingo įmokų ir delspinigių sumų dydžio, taip pat nėra pareiškę prašymo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius (CPK 12 str., 13 str., CK 1.126 str. 2 d.). Ieškovas, realizavęs tris transporto priemones, lizinguotas pagal lizingo sutartis Nr. 1070652, Nr. 1070949 ir Nr. 1070952, patyrė 9 697,52 Lt nuostolį. Nuostolį sudaro skirtumas tarp šių transporto priemonių likutinės vertės lizingo sutarčių nutraukimo dieną, kurią būtų sumokėjęs atsakovas UAB „BTSK“, jei būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartis, ir šio turto pardavimo kainos. Teismas nustatė, kad delspinigių suma pagal lizingo sutartis Nr. 1070652, Nr. 1070949 ir Nr. 1070952 visiškai padengia nuostolius, tad reikalavimas dėl 9 697,52 Lt nuostolių atlyginimo atmestinas. Teismas nurodė, kad netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d.), o jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad dėl lizingo sutarties Nr. 1070658 pažeidimo ieškovas patyrė ir naudą, už šios lizingo sutarties pažeidimą paskaičiuota delspinigių suma aiškiai per didelė ir todėl mažintina. Teismas, nustatęs, kad atsakovas UAB „BTSK“ šiuo metu veiklos nevykdo, visi darbuotojai yra atleisti, padarė išvadą, kad atsakovas UAB „BTSK“ neturi realių galimybių vykdyti atnaujintas lizingo sutartis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį (kuria nepriteista 9 697,52 Lt nuostolių ir 19 697,52 Lt delspinigių) panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 9 697,52 Lt nuostolių. Apelianto reikalaujamos netesybos ir nuostolių atlyginimas yra du skirtingu pagrindu atsiradę skirtingo pobūdžio reikalavimai. Delspinigiai, kaip netesybos, yra minimalūs apelianto nuostoliai (sutarties 3.11 p., CK 6.260 str. 2 d.). Prašomi priteisti nuostoliai yra patirti, realizavus atsiimtą lizinguojamą turtą, o ne dėl termino įvykdyti prievolę praleidimo. Jie laikytini nuostoliais, atsiradusiais CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, todėl negali būti užskaitomi delspinigių sąskaita.
2. Teismas nepagrįstai, remdamasis prielaida, kad ieškovas gavo naudą iš lizingo sutarties, sumažino reikalavimą dėl netesybų. Teismas neįvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių ir dėl atsakovo esminės sąlygos (lizingo sutartis Nr. 10080658) pažeidimo. Sumažinus netesybas, būtų paneigta laisva šalių valia dėl sutartinių santykių sutartomis sąlygomis sudarymo ir atsakomybės sutartinius įsipareigojimus nevykdymo. Abi sutarties šalys yra verslininkai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje. Atsakovas sutartį vykdė tik 5 mėnesius, tad darytina išvada, kad jis neturėjo tikslo tinkamai vykdyti sutartį, o siekė naudotis apeliantui priklausančiu turtu. Atsakovas nuolat pažeidinėjo sutartį, toks jo elgesys laikytinas nesąžiningu, tad negalimas atsakomybės švelninimas. Teismas nepriteisė 9 697,52 Lt delspinigių, nenurodęs dėl to jokių motyvų, taip pažeisdamas procesinės teisės normas. Teismas turėjo priteisti 35 685,24 Lt delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Baudinės netesybos, kaip netesybų rūšis, yra apibrėžiamos per jų santykį su nuostoliais. Baudinės netesybos yra tos, kurių reikalaujama kartu su nuostoliais. Nuostolius gali sudaryti negrąžinta skola ar kitos paskirties pinigų sumos, nesumokėtos netesybos ir kitokia žala, išreikšta pinigais.
Pagal CK 6.258 straipsnio pirmąją dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.258 str. 3 d.).
Taigi, CK 6.258 straipsnyje nustatytas įskaitinis netesybų pobūdis reiškia, kad nuostoliai turi būti įskaitomi į netesybas. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, tai jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas, mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 9 697,52 Lt nuostolių, kad prašomi priteisti nuostoliai yra patirti realizavus atsiimtą lizinguojamą turtą, o ne dėl termino įvykdyti prievolę praleidimo.
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, realizavęs sunkvežimį Mercedes Benz Actros, identifikacinis Nr. WDB9302041L237751, su tentiniu kėbulu ir priekaba (t. 1, b.l. 293-294, t. 2, b.l. 58-59), patyrė 9 697,52 Lt nuostolių ir prašė šiuos nuostolius priteisti iš atsakovo. Ieškovas nuostolius skaičiavo kaip skirtumą tarp turto likutinės vertės lizingo sutarties nutraukimo dieną (376 384,88 Lt) ir turto pardavimo kainos (366 687,36 Lt).
Nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad, realizavęs lizinguojamą pagal lizingo sutartis Nr. 1070652, Nr. 1070949, Nr. 1070952 turtą - sunkvežimį Mercedes Benz Actros su tentiniu kėbulu ir priekaba, kurių likutinė vertė buvo 376 384,88 Lt, jis patyrė nuostolį, turtą pardavęs tik už 366 687,36 Lt.
Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2008 m. rugpjūčio 7 d. rašto (t. 1, b.l. 206), už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas paskaičiavo delspinigius už laiku nesumokėtas lizingo įmokas: delspinigių suma pagal lizingo sutartį Nr. 1070652 sudaro 8 882,97 Lt, pagal lizingo sutartį Nr. 1070949 – 1 012,43 Lt, pagal lizingo sutartį Nr. 1070952 - 1 855,42 Lt, iš viso 11 750,82 Lt.
Kaip matyt iš tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytų bendrųjų lizingo sutarčių, šių sutarčių 12.10 punktu šalys sutarė, kad klientui (lizingo gavėjui) laiku nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjui atsiradusių nuostolių, klientas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokestį 0,2 proc. nuo įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius.
Tarp šalių nustatytas 0,2 proc. dydžio netesybų dydis yra pakankamai didelis. Atsakovui neginčijus netesybų dydžio, teismas sprendimu iš atsakovo tokio dydžio delspinigius ieškovui priteisė.
Teisėjų kolegijos nuomone, tarp šalių nustatytas delspinigių dydis kompensuoja ieškovo nuostolius, patirtus realizavus turtą 9 697,52 Lt mažesne suma, nei yra turto likutinė vertė. Ieškovo paskaičiuoti ir teismo pagal minėtas lizingo sutartis priteisti delspinigiai viršija ieškovo patirtų nuostolių sumą. Siekdamas pašalinti šalių nelygybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 9 697,52 Lt nuostolių.
Apeliantas taip pat teigia, kad 9 697,52 Lt nuostoliai atsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu ir jie negali būti užskaitomi delspinigių sąskaita. Tačiau su tokiu ieškovo teiginiu sutikti negalima. Kaip jau minėta šioje nutartyje, CK 6.258 straipsnyje nustatytas įskaitinis netesybų pobūdis reiškia, kad nuostoliai, atsiradę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi būti įskaitomi į netesybas. Netesybos buvo numatytos sutartyse, kurias ieškovas nutraukė dėl to, kad atsakovas jas pažeidė, o ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado būtent dėl šio pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog dėl atsakovo įvykdytų lizingo sutarčių pažeidimų, be kainų skirtumo, jis patyrė ir kitų nuostolių, kurių jis galėtų reikalauti CK 6.258 straipsnio 5 penktojoje dalyje numatytu pagrindu.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai, remdamasis prielaida, kad ieškovas gavo naudą iš lizingo sutarties Nr. 10080658, sumažino reikalavimą dėl netesybų 10 000 Lt suma, taip pat kad sumažinus netesybas, būtų paneigta laisva šalių valia dėl sutartinių santykių sutartomis sąlygomis sudarymo ir atsakomybės sutartinius įsipareigojimus nevykdymo.
Remiantis bylos duomenimis, ieškovas, 2009 m. sausio 14 d. tikslindamas ieškinio pagrindą (t. 2, b.l. 58-59), teismui nurodė, kad, realizavęs turtą, lizinguotą lizingo sutartimi Nr. 10080658, realaus nuostolio nepatyrė. Iš ieškovo 2008 m. rugpjūčio 13 d. ieškinio (t. 1, b.l. 1-7), mokėjimų grafiko prie lizingo sutarties Nr. 10080658 (t. 1, b.l. 35) ir įsiskolinimų apskaičiavimo (t. 1, b.l. 206) matyti, kad minėta lizingo sutartimi lizinguojamo turto likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo metu buvo 254 497,43 Lt, o UAB „Kalchas“ 2008 m. rugpjūčio 5 d. lizingo sutartimi šis turtas realizuotas už 275 015,52 Lt. Taigi, ieškovas turtą pardavė brangiau, nei buvo jo likutinė vertė pagal su atsakovu sudarytą lizingo sutartį, t.y. gavo 20 518,09 Lt daugiau, nei būtų gavęs iš atsakovo UAB „BTSK“. Aplinkybę, jog realizavęs turtą, ieškovas gavo naudos, Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio metu patvirtinto ir ieškovo atstovas A. Buividas (t. 2, b.l. 197-198). Tad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl lizingo sutarties Nr. 1070658 pažeidimo ieškovas patyrė ir naudą.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi kontroliuoti, jog nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, kad dėl lizingo sutarties Nr. 1070658 pažeidimo ieškovas nepatyrė nuostolių, o priešingai, gavo naudos, teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistiną delspinigių sumą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.