Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jis priėmė palikimą po J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. Ž., kuriam 2001 m. kovo 15 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, J. Ž. nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei pagalbinio ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo nuosavybės teisių į juos nebuvo įregistravęs, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašų apie juos iki šiol nėra. Pareiškėjo motina O. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas yra J. Ž. sūnus, tai kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti tėvui priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą, pareiškėjas per šešis mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, kadangi tėvo mirties dienai jis jokio privalomai registruotino turto neturėjo (nuosavybės teisė į žemę dar nebuvo atkurtos, o nuosavybės teisė į statinius taip pat nebuvo užregistruotos), todėl paveldėti nebuvo ką. Pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą paveldėti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo galima. Be to, kadangi po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tėvui priklausančiame name ir jame gyvena iki šiol, naudojasi jam priklausančiais žemės sklypais, tai manė, jog jis savaime tampa tėvui priklausančių žemės sklypų bei statinių savininku, o susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus jis gali bet kada. Prieš kurį laiką pasikeitė tėvui priklausančių žemės sklypų su jame esančiais statiniais adresas (buvo (duomenys neskelbtini), o dabar yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjui prireikė pakeisti ir jo bei jo šeimos deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuomet ir paaiškėjo, kad jis negali to padaryti, nes ne tik kad nėra paveldėjęs tėvui priklausančio turto, bet ir tai, jog Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti tėvui priklausantys statiniai. Norėdamas susitvarkyti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas kreipėsi į notarą, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo tėvo mirties, todėl notaras priimti iš jo pareiškimo dėl turto paveldėjimo jau nebegalėjo. Pareiškėjas užsakė tėvui priklausančių statinių kadastrinius matavimus, tačiau kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl jų įregistravimo tėvo vardu pareiškėjas neturi teisės, nes nėra jo turto paveldėtojas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, turi kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis priėmė palikimą po savo tėvo J. Ž. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Mirus tėvui, pareiškėjas liko gyventi tėvui priklausančiame name, todėl jam atiteko ir visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Nuo pat jo mirties iki dabar pareiškėjas prižiūri ir tvarko jam priklausantį namą ir ūkinius pastatus, jų aplinką, moka visus komunalinius bei kitus mokesčius, jis baigė tvarkyti ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus, pasirašė žemės sklypų matavimo dokumentuose, o po nuosavybės teisių atkūrimo pradėjo naudotis šiais žemės sklypais ir juos dirba iki šiol. Jis savo asmeninėmis lėšomis ėmėsi tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių įjuos įregistravimu tėvo vardu (kreipėsi į archyvą, užsakė statinių kadastrinius matavimus ir kt.). Jo deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra (duomenys neskelbtini), t. y., tėvui priklausančiuose namuose (b. l. 2-3).