- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- ATP-549-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01665-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį J. V. nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R080594 pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2012 m. rugpjūčio 16 d. 7.32 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas 0,61 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro nuomone, teismas nagrinėdamas šią bylą netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Nurodo, jog neblaivumas (girtumas) J. V. buvo nustatytas alkotesterio „Lion Alcometer“, Nr. 18788, patikros sertifikato Nr. 1069745, pagalba. Taip pat nurodo, kad J. V. teismui pateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 57, kuriame nurodyta, kad 9.55 val. J. V., naudojant alkotesterį „Lion Alcometer“, nustatytas 0,00 promilių girtumas, specialisto išvadoje nurodyta, kad 10.10 val. paėmus kraujo mėginį, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Toliau plėtodamas savo argumentus, apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, Institucijos atstovo teigimu, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl mano, kad J. V. iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymi, jog LVAT praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšminga nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja (J. V. teisme paaiškino, kad alkoholį vartojo praėjusią dieną 15-16 val.), be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Dėl to, kas paminėta, teigia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio (šiuo atveju po nustatymo praėjus 2 val. ir 23 min.), nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.
Skundžiamu teismo nutarimu J. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl to nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo J. V. nutraukė, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. V. veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.
Bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), tvirtina, kad J. V. vairuojamas automobilis 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ir jai alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ 7.32 val. nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1069745 kopija, patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion Alcometer 500“ Nr. 18788 buvo tinkamas naudoti. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog sustabdžius J. V. vairuotą automobilį, dokumentų tikrinimo metu iš vairuotojos sklido alkoholio kvapas, patikrinus jos girtumą alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 0.61 promilių neblaivumas, su juo vairuotoja sutiko (6, 7 b. l.), paaiškino alkoholio vartojusi iš vakaro. Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (31, 32 b. l.). Taigi šios aplinkybės ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2) patvirtina, kad policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Lion Alcometer 500“ Nr. 18788 J. V. iškvėptame ore nustačius 0,61 promilės alkoholio koncentraciją, ji su tokiais rodmenimis sutiko, pripažino, jog iš vakaro gėrė alkoholio. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju J. V. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (±5 %) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad J. V. neblaivumas anksčiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.
Tačiau iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 57 (16 b. l.), matyti, kad byloje dėl J. V. blaivumo yra esminių prieštaravimų. Iš aptariamo akto turinio matyti, kad J. V. tyrimo metu (2012-08-16) yra blaivi, tiriant iškvepiamą orą 9.55 val. nustatyta 0,00 promilių, atlikus kraujo, paimto 10.10 val., tyrimus jame etilo alkoholio nerasta (16 b. l.).
Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, būtina išsiaiškinti ir įvertinti vairuotojos būklę transporto priemonės vairavimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT nutartys Nr. N62-3686/2008, N261-904/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartis Nr. N261-3165/2009).
Skundą nagrinėjantis teismas vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose neturi pagrindo abejoti J. V. neblaivumu pažeidimo padarymo metu. Visų pirma, pažeidėjos alkoholio kiekis jos iškvėptame ore policijos pareigūnų alkoholio matuokliu buvo nustatytas 7.32 val., tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad nuo vairuotojos sustabdymo iki jos patikrinimo alkoholio matuokliu buvo praėję 15 min. (6, 7 b. l.), tai rodo, kad J. V. buvo sustabdyta apie 7.17 val. Medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti tiriant iškvepiamą orą, atlikta 9.55 val., kraujas paimtas 10.10 val. (16 b. l.). Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą (nuo sustabdymo momento iki medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tiriant iškvepiamą orą praėjus – 2 val. 38 min.) alkoholio kiekis pažeidėjos organizme turėjo sumažėti ir jis neatspindi to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Net ir įvertinus alkoholio matuoklio sertifikate nurodytą paklaidą (±5%), J. V. 2012-08-16 7.32 val. nustatytas neblaivumas viršija leistiną normą 0,5795 (0,61-5%) promilių, todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad J. V. pažeidimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Sutiktina su teismų praktika, kad ir nedidelis nustatytas kiekis alkoholio pažeidimą padariusio asmens organizme užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (LVAT nutartis Nr. N444-97/2011). Šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. V. turi būti pripažinta kalta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jai skirtina nuobauda pagal šio straipsnio sankciją.
Ir nors J. V. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad 10 min. prieš išvažiuojant iš namų išsiskalavo burną dideliu gurkšniu skalavimo skysčiu „Listerin“ ir važiuojant burną kelis kartus pasipurškė gaivikliu (30-31 b. l.), o ekspertas R. O. teisme paaiškino, jog paskalavus burną ir ją papurškus gaivikliu, alkoholio kiekis burnoje lieka, bei kad 0,61 promilė iš žmogaus organizmo pasišalina vidutiniškai per 4 val., tačiau apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis, atsižvelgia į tai, kad tokia J. V. versija apie jos iki pareigūnų sustabdymo naudotas priemones – skalavimo skystį ir burnos gaiviklį, iškilo tik teisme, ir ji nei policijos pareigūnams (5, 6 b. l.), nei protokole (2 b. l.), nei medicinos apžiūros akte (16 b. l.), nenurodė apie šių priemonių naudojimą iki jos sustabdymo, ir priešingai – nuosekliai, iki teismo posėdžio, teigė, kad iš vakaro buvo vartojusi šampano. Tuo labiau, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion Alcometer 500“ Nr. 18788 buvo tinkamas naudoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, eksperto R. O. teisme duotą paaiškinimą, kad 0,61 promilė iš žmogaus organizmo pasišalina vidutiniškai per 4 val. – atmeta ir vertina jį, kaip hipotezę, neturinčią objektyvaus pagrindo, kadangi byloje esančios ir anksčiau aptartos aplinkybės tai paneigia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, kad nuo R. V. sustabdymo momento iki medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tiriant iškvepiamą orą buvo praėjusios 2 val. 38 min., ir žinant, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, bei tuo, kad asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad J. V. pažeidimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl J. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant J. V. kalta, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos J. V. asmenybę (administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai), į J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. V. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviai, skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, J. V. nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
J. V. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.