- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-1188-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo nuteistajam M. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 261 straipsnį, jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu subendrintos, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-11-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009-01-05, bausmės pabaiga – 2017-07-05. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 26 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-04-09).
Nuteistasis M. Š. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisijos 2015-04-14 priimtu nutarimu Nr. 95-184 nutarta netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nustatė, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė jam 2014-01-14 nustatytos socialinės reabilitacijos rekomendacijos – nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė, kadangi 2014-01-21 jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis atsisakė vykdyti jam 2013-12-27 paskirtą nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. su skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašė Komisijos 2015-04-14 nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-05-28 nutartimi nuteistojo M. Š. skundą atmetė ir konstatavo, kad nuteistasis M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau už kelias nusikalstamas veikas – apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, anksčiau buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, bet tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto; neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus, ir nors skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose taip pat nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, retai, tačiau praranda savitvardą. Iš pažymos apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą matyti, kad nuteistasis neįvykdė vienos iš Komisijos rekomendacijų. Teismas sprendė, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. Š. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai bei bausmės tikslams ir atlikimo nuostatoms. Komisija neatsižvelgė į tai, kad yra visi formalieji pagrindai taikyti jam lygtinį paleidimą. Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialines reabilitacijos programose septynis kartus paskatintas. Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra atsisakęs dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą darbą be pateisinančios priežasties bei vėliau įsidarbinti pataisos namuose nesiekė, tačiau, jo manymu, tai yra netiesa, kadangi jis planuoja dirbti ir jau yra susitarta dėl vairuotojo darbo UAB firmoje „Atransa“. Taip pat jis pataisos namuose mokėsi ir įgijo pynėjo iš vytelių bei odinių gaminių specialybes. Nuteistojo įsitikinimu, labiau turėtų būti kreipiamas dėmesys į tai, ar žmogus pasitaisė ir yra tikimybė, kad daugiau nenusikals. Šiuo atveju didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas „OASys“ programai ir metodikai dėl pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, kurių jo atžvilgiu neužfiksuota, o vertinimo rezultatas yra itin žemas – tik 15 balų iš 168. Mano, kad egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Būtent teigiamas elgesys, socialiniai ryšiai, itin žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu taikant intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis M. Š. neatitinka formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytų LR BVK 157 straipsnyje, t. y. nors ir yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, tačiau neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – pažeidė vidaus tvarkos taisykles, atsisakydamas įvykdyti jam paskirtą nuobaudą, todėl vien dėl šios aplinkybės jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis mano, kad aplinkybė, jog jis atsisakė darbo, negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas būtų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė. Su šia nuteistojo išvada aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi darbas šiuo atveju nėra priverstinė prievolė, nuteistasis jos vykdyti neprivalo ir gali laisvai rinktis, tačiau tai yra viena iš rekomendacijų, kurios įvykdymas yra laikomas teigiamu asmeniui, siekiančiam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.
Taip pat konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, teistumų, neatliktos bausmės dydžio ir kitų veiksnių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo M. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra 15 balų, o tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai negali būti vienintelis faktorius, lemiantis lygtinio paleidimo taikymą. Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra teistas, bausmės atlikimo metu buvo net šešis kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (įgijo specialybę, planuoja dirbti ir kt.), tokios išvados taip pat nesuponuoja.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį M. Š. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų, o nuteistąjį paleidus lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad skundą dėl Komisijos nutarimo siūlė atmesti ir prokurorė.
Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai netenkino M. Š. skundo ir nepanaikino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus teisinio pagrindo nėra. Todėl nuteistojo M. Š. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. Š. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.