Kauno apygardos teismo nutarimas

2020-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-83-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
AN2-83-478/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00195-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-83-478/2020Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00195-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. (toliau – Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimo R. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius N. L. 2019 m. rugsėjo 26 d. R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ (duomenys neskelbtini)“ darbdaviu, nekontroliavo ir neužtikrino, kad darbuotojui V. K. būtų leista dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta teisės aktų tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju R. B. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neįrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Skunde apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad liudytojo V. K. rašytinis paaiškinimas nepagrindžia R. B. kaltės, nes, vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt.). V. K. paaiškinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, bet jo 2019 m. rugpjūčio 23 d. neįdarbino, kadangi įmonės administratorė J. F. to padaryti nespėjo, tačiau pats V. K. paaiškinime nurodo savo darbovietę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie nuoseklų norą ir tikrąją valią, ir ketinimą įdarbinti V. K. patvirtina 2019 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota Privalomos sveikatos patikrinimo medicininė pažyma ir sudaryta darbo sutartis. V. K. ir teisme patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją jis atvežė supirktus grybus būdamas, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

3.2. Teismas nurodo, kad su V. K. darbo sąlygos nebuvo aptariamos - jos buvo aptariamos tik sudarant su juo darbo sutartį, tačiau tai, kad darbuotojui V. K. įmonės vidaus tvarka buvo žinoma, nurodo ir pati R. B. 2019 m. spalio 31 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo, kad V. K. žinojo apie reikalavimą pasitikrinti sveikatą, kadangi ankstesniais metais jis pagal darbo sutartį yra dirbęs bendrovėje. 2019-08-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir V. K. buvo sudaryta Kilnojamojo materialinio turto panaudos sutartis, iš kurios matosi, kad tiek nelegalaus darbo metu, tiek vėliau darbuotojui V. K. jau dirbant legaliai, buvo naudojamos tos pačios darbo priemonės, tai yra svarstyklės ir jam priklausantis automobilis. V. K. paaiškinime nurodė, kad jis dirba grybų ir miško gėrybių supirkėju ir dėl darbo jau buvo susitaręs su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi V. B., kad 2019-08-26 bus įdarbintas įmonėje, kas ir patvirtina, kad faktiniai darbo santykiai tarp darbuotojo V. K. ir darbdavio jau buvo susiklostę.

3.3. Skunde Institucijos atstovas pažymi, kad pirmą avansą grybų supirkimui ir pirmuosius pinigų išmokėjimo kvitus iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. gavo 2019 m. rugpjūčio 26 d., nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti tik 2019 m. rugpjūčio 27 d., kas įrodo, kad darbuotoją su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau siejo darbiniai santykiai. Ir nors nutarime nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. nebuvo susitarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, šiuo atveju darbo apmokėjimo, ir jis nedirbo paklusdamas įmonės nustatytai tvarkai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87- 895/2015).

3.4. Skunde nesutinkama su nutarimo argumentu, jog liudytojų V. B. ir J. F. parodymais galima remtis, nes jie nesuinteresuoti bylos baigtimi, kadangi yra kaip tik priešingai: šie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis, kadangi būtent jų įmonei, kurioje nelegaliai dirbo darbuotojas V. K., už nelegalų darbą turi būti paskirta administracinė nuobauda, o V. B. yra šios įmonės komercijos direktorius. Pagal darbuotojo V. K. rašytinį paaiškinimą, būtent dėl J. F. kaltės nespėta penktadienį (2019-08-23) sudaryti darbo sutarties, todėl ši liudytoja taip pat suinteresuota duoti teisinančius parodymus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą R. B. atstovas advokatas M. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad darbo inspektorių patikrinimo metu V. K. dar nebuvo gavęs iš darbdavio avanso grybų ir uogų supirkimui, o juos gavo tik sudaręs darbo sutartį, ir nuo kitos dienos turėjo pradėti dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, nustatydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad R. B. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neįrodyta.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl to, jog V. K. patikrinimo metu supirko miško gėrybes, nėra, tačiau konstatavo, kad surinkti duomenys nepatvirtina fakto, kad patikrinimo metu jis realiai dirbo sutartą darbą sulygtomis su darbdaviu sąlygomis ir gautas rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia išvada nepagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai R. B. padarytą administracinį nusižengimą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog ji, būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviu, leido V. K. dirbti nelegalų darbą 2019 m. rugpjūčio 26 d. jos vadovaujamoje bendrovėje, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie jo įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios.

12. Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant R. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įrodymus vertinti neatsietai, o jų visumą, objektyviai ir išsamiai patikrinti bei įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek galimai nelegaliai dirbusio asmens pirminius paaiškinimus, jo parodymus, duotus teisme, analizuoti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, ir tuomet spręsti, kurie iš surinktų duomenų yra patikimi, atitinka kitą bylos medžiagą ir laikytini patikimais įrodymais.

13. 2019 m. rugsėjo 26 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0741-0567 nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo metu, apie 12 val. 21 min., adresu (duomenys neskelbtini) , darbo inspektoriai miško gėrybių supirkimo punkte rado pilietį V. K.. Patikrinimo metu nustatyta, kad supirktuvė nurodytu adresu buvo atidaryta, ant prekystalio buvo padėta: įjungtos svarstyklės, sąsiuvinis, kur buvo įrašyti miško gėrybių (grybų) supirkimo kiekiai, supirktuvės viduje ir lauke sudėtos tikinės dėžės (tara), supirktuvės viduje iškabintos grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės; sąrašas, kuriame nurodyta, už kiek superkamos miško gėrybės, ir Lietuvos metrologijos inspekcijos elektroninių svarstyklių patikros sertifikatas Nr. 1080437, kur nurodytas svarstyklių savininkas - V. K.. Patikrinimo metu apklausiant darbuotoją V. K., prie supirktuvės buvo atėję keli asmenys, nešini parduoti grybus keli asmenys, tačiau V. K. jiems nurodė ateiti vėliau. Patikrinimo metu V. K. nurodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo tarėsi 2019-08-23 su įmonės komercijos direktoriumi V. B., kad įmonėje bus įdarbintas 2019-08-26. Patikrinimo metu V. K. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad supirktuvėje dirbti pradėjo 2019-08-26, į darbą atvyko apie 11.30 val. nuosavu automobiliu Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad darbo sutarties pasirašęs nebuvo, ją pasirašys šiandien, kai nuvyks į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) informacinės sistemos duomenų bazę nustatyta, kad V. K. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbęs anksčiau laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2016-10-19, nuo 2017-07-05 iki 2017-10-09 ir nuo 2018-07-03 iki 2018-09-30, tačiau apie šio darbuotojo naujo įdarbinimo pradžią įmonėje patikrinimo metu Sodrai pranešta nebuvo. Pagal 2019-08-29 gautą informaciją iš VSDFV Alytaus skyriaus nustatyta, kad pranešimas apie apdraustojo V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudėjo buvo pateiktas 2019-08-26, 15.03 val., t. y. jau po atlikto patikrinimo. Pagal šiuos faktinius duomenis patikrinimą atlikę darbo inspekcijos darbuotojai nustatė, kad V. K. 2019 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neteisėtai.

14. Skundžiame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad V. K. paaiškinime konkrečiai nenurodyta, jog supirkėju jis dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jame nurodyta, tik kad „šiandien patikrinimo metu apie 12 val. 15 min. dirbau grybų ir miško gėrybių supirkėju“. Be to, teismo pažymėta, jog ši frazė turi būti vertinama ir suprantama viso paaiškinimo ir byloje esančių duomenų kontekste, o ne pažodžiui. Tačiau, kaip matyti iš viso minimo paaiškinimo turinio, priešingai – skundžiamą nutarimą priėmęs teismas jame užfiksuotas aplinkybes vertino atsietai, nevertinant viso jo konteksto, kadangi iš karto po šio sakinio „šiandien patikrinimo metu apie 12 val. 15 min. dirbau grybų ir miško gėrybių supirkėju“ , V. K. nuosekliai nurodė: „dėl šio darbo tariausi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir toliau šiame paaiškinime dėstomos aplinkybės, kad jis bus įdarbintas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., pripažino, kad patikrinimo metu sutarties dar nebuvo pasirašęs. Taigi, paaiškinimo turinys neginčijamai patvirtina, kad V. K. patikrinimo metu dirbo ne savarankiškai, vykdydamas veiklą, o dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau, kaip nustatyta byloje, su darbdaviu dar nepasirašęs darbo sutarties. Šio V. K. paaiškinimo bendras kontekstas pagrindžia ir liudytojais apklaustų patikrinimo metu dalyvavusių inspektorių V. M. ir N. L. parodymų teisingumą bei patikimumą. Jokio pagrindo abejoti nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotais duomenimis bei nuosekliais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais, savo tarnybines pareigas vykdžiusių darbo inspektorių duotais paaiškinimais aukštesnės instancijos teismas neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pareigūnai būtų šališki ar turėtų kitų objektyvių priežasčių melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių priežasčių nenurodė ir pati pažeidėja ar jos atstovas.

15.Nepagrįstai nutarime padaryta išvada, kad V. K. nelegalaus darbo faktui patvirtinti nebuvo surinkti ir kiti duomenys, t. y. kad darbo inspektoriai pas jį nerado darbdavio išduotų avansu pinigų grybams supirkti, nustatytų grybų kainų, pinigų išmokėjimo kvitų ir kitų darbdavio dokumentų. Pagal bylos duomenis, pirmieji pinigų išmokėjimo kvitai V. K. buvo išduoti 2019-08-26 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos pirmas prekes jis pristatė 2019-08-27, pateikdamas 2019-08-27 išrašytus kvitus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pirmą avansą grybų supirkimui V. K. iš darbdavio gavo 2019 m. rugpjūčio 26 d., nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, tai, kad patikrinimo metu šie dokumentai ir pinigai V. K. nebuvo pateikti inspektoriams, vertinant tai kitų, aptartų duomenų visumoje, nepaneigia fakto, kad darbuotoją su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau siejo darbiniai santykiai. Be to, pažymėtina, kad 2019-08-27 tarp V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje numatyta ir Kilnojamojo materialaus turto panaudos sutartis, pagal kurią V. K. leido darbdaviui neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir svarstyklėmis, kas taip pat paneigia skundžiamo nutarimo išvadas, jog šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar patikrinimo metu V. K. dirbo nelegaliai, ar vykdė savarankišką veiklą.

16. Skunde nesutinkama su nutarimo argumentu, jog liudytojų V. B. ir J. F. parodymais galima remtis, nes jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamame nutarime tokių argumentų nėra. Liudytojų V. K., V. B. ir J. F. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nuoseklius ir papildančius vienas kitą bei patvirtinančius byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl sprendė, kad jais neturi pagrindo netikėti. Remiantis aukščiau aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja priešingai, kad V. K., V. B. ir J. F. teisme duoti parodymai neatitinka visų kitų byloje surinktų duomenų, kurių visuma neginčijamai patvirtina, kad V. K. 2019 m. rugpjūčio 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarius su juo darbo sutarties, t. y. dirbo nelegaliai.

18. Bylos įrodymų visumoje nebuvo aptartas ir įvertintas ir pačios R. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. duotas paaiškinimas, kuris, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat patvirtina jos kaltę. Minėtame paaiškinime ji nurodė, kad dėl įdarbinimo su V. K. buvo kalbėta vasaros pradžioje, jam buvo išduotas siuntimas pasitikrinti sveikatą. Ji paaiškino, kad įdarbinimas vyksta asmeniui atvykus į įmonę ir pasirašius darbo sutartį. Rugpjūčio antroje pusėje atsirado grybų, todėl kvietė V. K. pasirašyti darbo sutartį. Sutarties pasirašyti jis atvyko tik po darbo inspekcijos apsilankymo, o ligi tol nepageidavo atvykti, todėl darbo santykių su juo nebuvo. Pažeidėjos nuomone, jo veikimas ar neveikimas iki sutarties sudarymo yra tik jo asmeninė atsakomybė. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvieno darbdavio pareiga yra organizuoti darbą taip, jog būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Tik paties darbdavio pareiga yra pasirūpinti, jog darbuotojai nepradėtų eiti savo pareigų anksčiau, nei įstatymo nustatyta tvarka yra įforminami darbo santykiai. Šiuo atveju, pažeidėja, būdamas darbdaviu, žinodama, kad V. K. ruošiasi dirbti jos vadovaujamoje įmonėje, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad asmeniui būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su juo darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Tai, kad tik tarp įmonės, kuriai vadovauja pažeidėja, ir V. K. sudarytoje sutartyje buvo aptartos visos būtinosios darbo sutarties sąlygos, nepaneigia nei byloje nustatytų aplinkybių, nei paties fakto, jog patikrinimo metu įmonę su šiuo asmeniu siejo būtent darbo santykiai. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog R. B., kaip įmonės vadovas, neatliko savo pareigos, buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo nusižengimo.

19. Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad R. B., būdama darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti V. K. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

20. Konstatavus, jog R. B. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, spręstinas klausimas dėl nuobaudos jai paskyrimo. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

21. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vieno asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, V. K. nelegaliai dirbo vieną darbo dieną, pažeidėjos asmenybę – tai, kad ji nėra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, mano, kad net ir nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Eur. Teismas tiki, jog ne tik tokios baudos paskyrimas, bet ir pats administracinio nusižengimo bylos procesas R. B. turės pakankamą poveikį, leis kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį R. B. atžvilgiu nutraukimo, ir priimti naują nutarimą – pripažinti R. B. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19106100480.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Jakubonienė