- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- AN2-211-851/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02227-20185
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. 2019-03-20 Vilniaus apygardos teisme gautas R. B. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Savo skundą pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos ji buvo nurodžiusi 2018-12-05 baigiamojoje pozicijoje dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, adresuotoje Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė R. B. sužinojimo apie jo vadovaujamos įmonės nemokumo momentą. Pasak pareiškėjos, apylinkės teismas nevertino, kad UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo vedė samdoma įmonė. R. B. objektyviai apie UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo momentą sužinojo 2017-04-26, t. y. tą dieną, kuriai buvo parengta metinė finansinė atskaitomybė, ir apie tai informavo akcininką, t. y., pareiškėjos manymu, atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus.
2.2. Taip pat teigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, atleidęs R. B. iš direktoriaus pareigų, paskyrė kitą direktorių ir, žinodamas, kad įmonė galimai nemoki, šį pranešimą privalėjo spręsti. Tačiau į teismą naujasis direktorius kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo R. B. atleidimo dienos, tad vertina, kad akcininkas sprendė nemokumo klausimą, tačiau nesėkmingai, todėl, ant pareiškėjos, R. B. veiksmuose nėra tyčios veikti priešingai kreditorių interesams bei padaryti jiems žalą nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bankroto bylos iškėlimo dienai jis neturėjo galimybės pagrįsti savo buvusių veiksmų pagrįstumo, bankroto byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo.
2.3. Pasak pareiškėjos, skundžiamame nutarime nurodomas teismo motyvas apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemokumas konstatuotas dėl to, kad mokesčių administratorius, 2017 m. sausio mėn. pradėjęs privertinę nepriemokos išieškojimo procedūrą, jos neįvykdė, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti tuo metu R. B. žinojimą apie įmonės nemokumo momentą. Be to, anot pareiškėjos, mokestinės nepriemokos išieškojimo konstatuojantis kreditorius nurodo, kad priverstinių veiksmų ėmėsi 2017 m. sausio mėn., tad turėjo pareigą nuo šios dienos aktyviai veikti siekiant užtikrinti savo interesus. Tuo tarpu VMI prie FM nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) – tai padarė pats šios bendrovės vadovas po daugiau nei 1,5 metų po to, kai buvo atleistas R. B.. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, kreditorius VMI prie FM savo teisių pažeidimo dėl neva pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo niekuomet neįžvelgė.
2.4. Nurodo, jog per laikotarpį nuo 2016-11-26 iki 2017-04-26 mokesčių administratorius jokios žalos nepatyrė, maža to, įgijo teisę į mokestinės prievolės užtikrinimo būdą – delspinigius, ir šia teise pasinaudojo (Mokesčių administravimo įstatymo 95, 97 straipsniai), todėl vertinti R. B. veiksmus kaip pavėlavimą kreiptis dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo nėra pagrindo, nes turtas – nepasikeitė, o mokestinė nepriemoka nedidėjo – VMI pasinaudojimas prievolės užtikrinimo būdu, pareiškėjos manymu, negali būti kvalifikuojamas kaip žala kreditoriui, nes to nenumato joks teisės aktas. Delspinigiai – tai kreditoriaus pasirinkta reikalauti kompensacijos forma, kuri be pagrindinės prievolės net negalima. Delspinigiai – tai ne mokestinė nepriemoka, o mokestinės nepriemokos užtikrinimo būdas, todėl VMI atstovės teiginys apie tai, kad „mokestinė nepriemoka tik didėjo“, anot pareiškėjos, yra teisiškai ydingas.
2.5. Be to, pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas netinkamai konstatavo R. B. pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2016-12-31 ir jo pažeidimą nuo šios dienos nepagrįstai kvalifikavo kaip trunkamą, pasibaigusį jo atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo dieną, t.y. 2017-04-26 d., todėl pareiškėjos manymu, apylinkės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
3. 2019-04-01 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4. 2019-04-11 Vilniaus apygardos teisme gauti R. B. papildomi rašytiniai paaiškinimai prie apeliacinio skundo. Kadangi apeliacinis skundas su vėlesniais papildomais prašymais, paaiškinimais ir pan. gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 646 straipsnio 2 dalis), o R. B. rašytiniai paaiškinimai gauti ženkliai praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, jie paliekami nenagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, R. B. veiką kvalifikuodamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.
6. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepateikė ar pavėluotai pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymuose numatytais atvejais nesušaukė kreditorių susirinkimų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
6.1. Nors pareiškėja R. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA, Integruota kliento informacija (balansu), VĮ Regitra bei VĮ Registrų centro duomenimis apie Bendrovės turtą, VĮ Registrų centro duomenimis dėl įmonės jai pateiktų balansų, LR Juridinių asmenų registro išrašu, UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniu, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
6.2. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Šių įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad R. B., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl jo veika pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
6.3. Pažymėtina ir tai, kad R. B. veika nebuvo atsitiktinė, iš byloje esančio juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. B. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d., todėl būtent jam jau 2016 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau tekste ir – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje konstatavo, kad Juridinių asmenų registre atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2007 metais. Paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2016 metais sudarė 395 058 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 787 715 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Tą aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini)2016 m. lapkričio 26 d. buvo nemoki, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kurioje konstatuota kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, patvirtinus BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Projektų vertinimo biuras“, ir jos kreditorių AS (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartį, BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo nutraukta. Remiantis patvirtinta taikos sutartimi, kreditorių reikalavimai turėjo būti patenkinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pati atsakovė nagrinėjamame atskirajame skunde iš esmės pripažino, kad iki minėtos dienos su bendrovės kreditoriais atsiskaityta nebuvo, atskirajame skunde nurodydama, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas 2016 m. gruodžio 7 d. buvo sumažėjęs iki 377 856,11 Eur ir šiai dienai nėra pakitęs. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) per penkerių metų laikotarpį neįstengė padengti minėtam kreditoriui susidariusio įsiskolinimo, paskutinį kartą mokėjimus jam atlikdama prieš beveik dviejų metų laikotarpį. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog duomenys apie atsakovės turimą turtą – bendrovės balansas už 2016 m., Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (aktualesnių duomenų apie jai priklausantį turtą, turimo turto vertę atsakovė į bylą nėra pateikusi), patvirtina, kad 2016 m. bendrovė turėjo turto už 395 058 Eur, o bendra vidutinė jos turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė sudaro mažiau nei 66 000 Eur – turimais duomenimis bendrovės turto vertė yra mažesnė už jos turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams apimtį. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiais įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais. Be to, apylinkės teismas, konstatuodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) jau 2016 m. lapkričio 26 d. buvo nemoki, pagrįstai vertino ir tai, kad iš VMI pateiktų duomenų matyti, jog mokesčių administratorius 2017-01-31 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, tačiau tai nebuvo padaryta, kas leidžia tvirtinti, jog objektyviai tokios galimybės nebuvo. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, jog 2016 m. balanse nurodytam įmonės turtui virtus pinigais, jis visiškai padengtų VMI kaip kreditoriaus įsiskolinimą ir VMI žalos nepatirtų, motyvuodamas tuo, kad įmonės mokumo kriterijus yra siejamas ne su galimybę patenkinti vieno kreditoriaus interesus, o su bendrovės turto ir visų pradelstų įsiskolinimų visumos santykiu.
6.5. Apygardos teismas taip pat sprendžia, jog pasisakydamas dėl R. B. atstovės teiginių, kad įmonės skola didėjo tik delspinigių pagrindu, kurie negali būti įskaičiuojami į įsiskolinimo dydį, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog pagal bendrovės balansą 2018-10-03 dienai matyti, kad per dvejus metus grynojo mokesčio ir rinkliavos įsiskolinimo suma augo nuo 233120,54 Eur iki 350229,17 eurų, o delspinigiai tesudaro 19032,98 eurų bendro įsiskolinimo sumos, todėl delspinigių, kaip kreditorinio reikalavimo užtikrinimo priemonės eliminavimas, įmonės nemokumo situacijos esmingai nepakeičia.
6.6. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog iš R. B. parodymų ir UAB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovė realios veiklos nevykdė jau ilgą laiką, o nuo 2007 m. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams (įsiskolinimų suma jau tada viršijo pusę įmonės turto), kurie ne tik, kad nebuvo mažinami, bet ir galiausiai buvo tapę beveik dvigubai didesni negu turimas bendrovės turtas. Tai, kad R. B. žinojo apie bendrovės prastą finansinę situaciją, patvirtinta ir skundo argumentai, jog R. B. sąmoningai nevykdė jokių kitų mokėjimų bei neprisiėmė jokių kitų prievolių, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tuo pačiu jis nesiėmė ir jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl UAB bankroto iškėlimo, todėl apygardos teismas atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad R. B. veiksmuose nebuvo tyčios, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, veikti priešingai kreditorių interesams.
6.7 Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad VMI prie FM nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) – tai padarė pats šios bendrovės vadovas po daugiau nei 1,5 metų po to, kai buvo atleistas R. B., pažymėtina, jog pareiškėja arba nėra pakankamai susipažinusi su byla, arba siekia sąmoningai suklaidinti teismą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad civilinė byla pardėta pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
6.8. Apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas R. B. pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2016-12-31 ir jo pažeidimą nuo šios dienos nepagrįstai kvalifikavo kaip trunkamą, pasibaigusį jo atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo dieną, t.y. 2017-04-26, todėl pareiškėjos manymu, apylinkės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vertinant tai, kad R. B. buvo įmonės vadovu iki 2017 m. balandžio 26 d., jo nusižengimas truko būtent iki šios datos, tai yra buvo baigtas daryti jau galiojant naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad teismų formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2AT-15-507/2015). Kadangi R. B. inkriminuotas nusižengimas baigtas 2017-04-26, nuo šios dienos pagrįstai buvo pradėtas skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas ir jis skundžiamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo suėjęs.
7. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, pareiškėja, gi, vadovaudamasi tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundo argumentų nepakanka, kad būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir R. B. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.