Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1847-587/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23697-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.29.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.6.5;

2016 m.vasario 25 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė rašytinio proceso būdu, šalims nepranešus, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, ieškinį atsakovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 205,25 Eur negrąžintos paskolos sumos, 262,30 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-01-18 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 144,81 Eur (500,00 Lt) vieno mėnesio laikotarpiui. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, ieškovas 2012-01-24 atsakovui papildomai paskolino 72,41 Eur (250,00 Lt) 2 mėnesių laikotarpiui, 2012-03-29 papildomai paskolino 43,44 Eur (150,00 Lt) 2 mėnesių laikotarpiui, 2012-04-04 papildomai paskolino 28,96 Eur (100,00 Lt) 2 mėnesių laikotarpiui, 2012-05-05 papildomai paskolino 28,96 Eur (100,00 Lt) 1 mėnesio laikotarpiui, 2012-05-21 papildomai paskolino 72,41 Eur (250,00 Lt) 1 mėnesio terminui, 2012-05-29 papildomai paskolino 72,41 Eur (250,00 Lt) 1 mėnesio laikotarpiui. 2012-06-18 atsakovas turėjo grąžinti iš viso 463,40 Eur (1600,00 Lt). Ieškovas nurodė, kad atsakovas paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2012-12-20. Atsakovas dalį paskolos grąžino, tačiau pilnai nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Ieškovas 2013-02-09 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 19 str. Ieškovas prašo priteisti 205,25 Eur negrąžintos paskolos ir 262,30 Eur palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2013-10-07.

Atsakovui adresuoti ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2016-02-02 viešo paskelbimo būdu CPK 130 str. nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ paskelbiant teismo nustatyto turinio pranešimą (b. l. 85, 86). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas.

Ieškinys tenkintas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: informacijos apie asmenį (b. l. 8), sąskaitos išrašo (b. l. 9, 73), vartojimo kredito sutarčių bendrųjų ir specialiųjų sąlygų (b. l. 10-18, 19-27, 28-36, 37-45, 46-54, 55-63, 64-73), paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo (b. l. 76) matyti, kad ieškovas atsakovui 2012-01-18 suteikė 144,81 Eur / 500,00 Lt sumos vartojimą kreditą 2 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas iki 2012-05-29 iš ieškovo iš viso papildomai pasiskolino 318,59 Eur sumą ir 2012-06-18 turėjo grąžinti ieškovui 463,40 Eur suteiktos paskolos ir 148,43 Eur paskolos mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str., 6.873 str.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą už akių. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą. Ieškinys dalyje dėl paskolos ir procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteistina 205,25 Eur negrąžintos paskolos sumos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., 6.886 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 262,30 Eur (905,67 Lt) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-02-10 iki 2013-10-07. Paskutinės 2012-05-29 šalių sudarytos paskolos sutarties redakcijos (b. l. 19-27) bendrųjų sąlygų 4.1 punktas numato, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos (imtinai) iki dienos, kai visas kreditas yra faktiškai sugrąžintas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punktas numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laikotarpį pagal CK 6.847 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles.

Atsakovui už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.870 str.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose.

Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžia bendros vartojimo kredito kainos sąvoką. Bendra vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Šio įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Ieškovas, skaičiuodamas palūkanas, nepagrįstai taikė šalių Sutarties 4.1 punktu nurodytą bendrą kredito kainos metinės normos dydį, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Be to, šalys sutarties 4.1 ir 7.1 punktais už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo, o bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas prieštarautų paskolos sutarties sampratai (CK 6.870 str., 6.872 str.). Todėl skaičiuojant palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovas privalėjo taikyti vartojimo kredito metinę palūkanų normą, o ne bendrą kredito kainos metinę normą.

Įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus, nuo jo teismas gali nukrypti, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, pilnai patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, kurios įstatymu yra laikomos minimaliais nuostoliais, atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos po sutarties pažeidimo, pabaigos momentas išskirtinai priklauso nuo ieškovo valios. Tai gali sudaryti jam sąlygas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėti iš piniginės prievolės pažeidimo. Be to, teismas Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 6. punktą vertina kaip formalią sutarties sąlygą, neužtikrinančią atsakovo, kaip vartotojo, interesų. Pastebėtina, kad ieškovas prašomas priteisti palūkanas pradėjo skaičiuoti sekančią dieną po to, kai vienašališkai nutraukė sutartį 2013-02-09, todėl darytina išvada, kad palūkanos skaičiuotinos nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovo prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos ieškovo nurodytu 241 kalendorinių dienų laikotarpiu sudaro 127,79 procentų prašomos priteisti likusios negrąžintos atsakovui suteiktos paskolos sumos.

Ieškovas nurodo, kad prašoma priteisti 262,30 Eur palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, tačiau galimų nuostolių dydžio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, tik nurodė duomenis apie per metus vidutiniškai sudaromų vartojimo kredito sutarčių skaičių ir bendrą jų sumą su vidutine palūkanų norma. Ieškovas reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga bei įstatymo prezumpcija (CK 6.261 str.). Teismas daro išvadą, kad šiais pagrindais grindžiami nuostoliai yra tik numatomi ir spėjami, be ne pagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neįvykdytos prievolės, jis realiai patyrė (CPK 178 str.).

Konstatavus, kad ieškovo pateiktas nuostolių paskaičiavimas neįrodo dėl atsakovo neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, bei atsižvelgus į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, ieškovo reikalaujamos palūkanos mažintinos, palūkanų skaičiavimui taikant 100,37 procentų vartojimo kredito palūkanų normą (b. l. 19), palūkanas skaičiuojant ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo likusios negrąžintos paskolos sumos (CK 6.251 str., 6.261 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 134,96 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013-02-10 iki 2013-10-07 nuo negrąžintos paskolos sumos, kas laikytina teisingu ir protingu minimalių nuostolių atlyginimu, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.; CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.).

Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinas visas jo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, nes nuo tenkintų reikalavimų dalies mokėtinas įstatymo nustatytas minimalaus dydžio žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str., 93 str.). Iš atsakovo valstybei nepriteistina 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, 205,25 Eur (du šimtus penkis Eur 25 ct) negrąžintos paskolos, 134,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur 96 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (340,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2d. ir 3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.