- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1061-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03275-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- P. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4529-650/2015 pagal ieškovo Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui P. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo P. L..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 3 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2015-08-17 nutartimi ieškovo Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad šalys į parengiamąjį teismo posėdį pakartotinai neatvyko be svarbių priežasčių, šioje proceso stadijoje neprašę bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-17 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad palikti ieškinio nenagrinėtu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 296 straipsnio 1 dalies 6 punktą nebuvo pagrindo, nes pateiktame teismui ieškinyje bankas buvo pateikęs prašymą ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Skirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje teismas nebuvo priėmęs nutarties pripažinti ieškovo atstovo dalyvavimą būtinu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Nors sąrašas nėra baigtinis, vienu iš pagrindų įvardijama situacija, kai abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 296 str. 1 d. 6 p.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, neatsižvelgdamas į tai, jog pateiktame teismui ieškinyje ieškovas buvo išreiškęs prašymą jo atstovui neatvykus į teismo posėdį bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
CPK 230 straipsnio 3 dalies norma numato, kad tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Pagal aptartą formuluotę ieškinio palikimas nenagrinėto įvardinamas ne kaip teismo pareiga, bet kaip teisė.
Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teismo nuomone, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas analogiškose kaip ir aptariamas atvejis situacijoje turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Ieškovo elgesys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pasyvus, kadangi ieškovas nors ir neinformavo teismo, jog jo atstovas į parengiamąjį posėdį neatvyks, tačiau jau ieškinyje išreiškė valią, jog byla būtų nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo atstovo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, visos bylos aplinkybės yra paremtos rašytiniais įrodymais. Svarbių neatvykimo priežasčių buvimas yra aktualus sprendžiant klausimą dėl posėdžio atidėjimo, bet negali turėti įtakos prašymui nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant. Esant pateiktam prašymui bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, nesant ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo pasinaudojimas CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta teise palikti ieškinį nenagrinėtą, neatitiko atitinkamos normos įtvirtinimo teisės sistemoje tikslų, teismo paskirta procesinė sankcija nulėmė ieškovo teisės pasirinkti savo teisių teisminės gynybos formą ir priemones paneigimą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, numatytas CPK 230 straipsnyje, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-17 nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.