Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-108-574/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
1S-108-574/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-108-574/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; (S) 2.1.16.1.2.1.2;2.1.16.1.2.1.3.
1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė iš pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamojo A. T. (A. T.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. T. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 27 d., panaikinimo ir kardomosios priemonės pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą bei susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. T. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinamajame akte nurodytais laikais iš kaltinamajame akte nurodytų parduotuvių pagrobė kaltinamajame akte nurodytas prekes, taip padarė UAB ,,Nemuno vaistinė“ 54,22 Eur turtinę žalą, UAB ,,L“ 27,50 Eur turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti prekių už 22,98 Eur, UAB ,,Kilminė“ pasikėsino pagrobti prekių už 25,07 Eur, UAB ,,Rimi Lietuva“ padarė 129,21 Eur turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti prekių už 268,90 Eur, UAB ,,Norfos mažmena“ padarė 561,46 Eur turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti prekių už 208,23 Eur, UAB ,,Maxima LT“ padarė 117,12 Eur turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti prekių už 499,93 Eur, UAB ,,Palink” padarė 202,64 Eur turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti prekių už 306,72 Eur, UAB ,,Čia market“ padarė 26,45 Eur turtinę žalą, UAB ,,Circle K Lietuva“ pasikėsino pagrobti prekių už 51,08 Eur, UAB ,,Kosmelita“ padarė 502,38 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. T. kaltinamas tuo, kad, jis, 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.29 val. veikdamas kartu su E. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „L'“ filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje, nuo lentynų paėmė ir įdėjo į E. K. kuprinę tris butelius degtinės „Sobieski“, kurios vieno butelio kaina 9,99 eurų, bei septynis kibinus, kurio 1 vnt. kaina 0,65 eurų, atvirai, matant parduotuvės apsaugos darbuotojui, praėjo pro kasas nesumokėję už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi apsaugos darbuotojui A. B. juos sustabdžius ir patikrinus E. K. ant pečių turimą kuprinę, jis apsaugos darbuotojui A. B. tyčia papurškė dujomis į veidą, tokiais veiksmais padarydamas A. B. abiejų akių ragenų ir junginių maišelių I laipsnio nudegimą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, po ko jis kartu su E. K. pasišalino iš parduotuvės UAB „L“ esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tuo pasikėsindamas padaryti UAB „L“ bendrą 34,52 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. T. kaltinamas tuo, kad, jis, 2020 m. liepos 29 d. apie 15.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „Kosmelita“ filialo, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, prekybos salėje nuo lentynų paėmė 2 buteliukus parfumuoto vandens moterims „Fancy“, kurio 1 vnt. kaina 45,90 eurų; 1 buteliuką parfumuoto vandens „Signature“, 45,90 eurų vertės, sudėjęs viską į turimą kuprinę, atvirai, matant parduotuvės darbuotojoms ir joms bandant jį sustabdyti bei atimti iš jo kuprinę, jis pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „Kosmelita“ priklausantį bendros 137,70 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat A. T. kaltinamas tuo, kad, jis, 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.03 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „L“ filialo, esančio (duomenys nekelbtini), Vilniuje, prekybos salėje, nuo lentynų paėmė 7 pakuotes lašišos filė su oda, kurios 1 kg kaina 15,95 eurai, 3 pakuotes vaivorykštynio upėtakio filė, kurio 1 kg kaina 13,99 eurų, atvirai, matant parduotuvės apsaugos darbuotojui, praėjo pro kasas nesumokėję už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi apsaugos darbuotojui J. Č. bandant jį sustabdyti, jis tyčia įkando apsaugos darbuotojui į pirštą, tyčia sudavė vieną smūgį dilbiu į veido sritį ir tyčia papurškė dujomis į veidą, tokiais veiksmais pagal 2020-09-03 specialisto išvadą Nr. G 2473/2020 (01) padarydamas J. Č. poodines kraujosruvas su paviršiniais odos nubrozdinimais kairės akies viršutiniame ir apatiniame voke, kastinę žaizdą su poodinėmis ir ponaginėmis kraujosruvomis bei nago plokštelės lūžiu kairės plaštakos IV piršte, abiejų akių ragenos ir junginės maišelio I laipsnio nudegimą taip nežymiai sutrikdydamas J. Č. sveikatą, po ko jis pasišalino iš parduotuvės, bet lauke buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tuo pasikėsindamas atvirai pagrobti UAB „L“ bendros 58,31 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

5. A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 27 d. 8.10 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. To paties teismo 2020 m. spalio 22 d., 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimis A. T. paskirtos kardomosios priemonės terminas toliau buvo tęsiamas. Paskutinį kartą A. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 27 d.

Šalies argumentai

6. Skundu kaltinamasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir paskirti jam kelias kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.

7. Nurodo, kad manymą, jog jis bėgs, teismas grindžia tik jam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Jis neketina niekur slapstytis. Nemato tikslo vengti įstatymo numatytos bausmės, jei bus nustatyta, kad jis yra kaltas, padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu šiuo metu yra kaltinamas. Iki sulaikymo jis niekada nuo nieko nesislapstė, nebuvo pabėgęs į užsienį. Jis sutinka vykti į reabilitacijos centrą „Naujasis Izraelis“ gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Reabilitacijos centre galioja griežtas režimas, neleidžiantis laisvai vaikščioti ar pažeidinėti įstatymus. Ten visada jį galima surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą teisme.

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas konstatavo ir BPK 122 straipsnio 1 d. 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus nusikaltimus. Toks teismo manymas yra formalus. Šiuo atveju teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktais. Jis, žinodamas, kad vyksta procesai dėl jam pareikštų kaltinimų, daugiau nedarytų jokių nusikaltimų. Pritaikius jam keletą švelnesnių kardomųjų priemonių – pavyzdžiui intensyviąją priežiūrą ir namų areštą reabilitacijos centre, neliktų jokio pavojaus dėl naujų nusikalstamų veikų darymo.

9. Šiuo metu jis, nesant teismo nuosprendžio, yra laikomas įkalintu ir jo supratimu, pradeda atlikinėti bausmę už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą, dar nėra nuteistas.

10. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę ar kelias švelnesnes, nei suėmimas, kardomąsias priemones, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

11. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

12. Kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors skunde keliamos abejonės dėl duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų yra surinkta pakankamai. Baudžiamojoje byloje esantys paties A. T. parodymai, kito kaltinamojo E. K. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros bei objektų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga, leidžia manyti, jog A. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis, nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant bei tęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paskirta nustačius, kad yra suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte, t. y., kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat ir su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, išklausiusi, kaltinamojo gynėją bei prokurorą, įvertinusi visas suėmimo skyrimui bei jo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. T. suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose, nustatyti pagrįstai ir jie egzistuoja.

15. A. T. yra kaltinamas padaręs 6 nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis), du apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis), nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pasikėsino padaryti ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimų nuosavybei padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimą iki 3 metų (BK 178 straipsnio 1 dalis) bei laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų (BK 178 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, jog A. T. kaltinamas padaręs dvi nesunkias, BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą didžiausia gresianti laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų laisvės atėmimo (už jų padarymą, gresiantis laisvės atėmimo bausmės dydis neatitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio, už kurį gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas ar pratęsiamas jos terminas). Ir nors, gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju, grėsmės, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl paskirto kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamajam, įvertino apylinkės teismas.

16. Kaltinamasis šeimos neturi, bylos duomenimis, A. T. kartu su tėvais negyvena, iki suėmimo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, jas keitė. Iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog A. T. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Nurodyti duomenys tik patvirtina apylinkės teismo išvadas, jog A. T. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. T. 14 kartų teistas, darydamas galimas nusikalstamas veikas, kurių padarymu šiuo metu yra kaltinamas, jis turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas tik padidina tikimybę, kad pasitvirtinus A. T. pareikštiems kaltinimams, jam gali grėsti gana griežta laisvės atėmimo bausmė.

17. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas faktines aplinkybes, kaltinamojo asmenines savybes, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. T., pobūdį, sunkumą, kolegija sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tai, kad, kaip skunde nurodo kaltinamasis, jis neketina slapstytis, nemato tikslo vengti įstatymo numatytos bausmės, iki sulaikymo niekada nuo nieko nesislapstė, nebuvo pabėgęs į užsienį, nepaneigia teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo.

18. Kardomoji priemonė – suėmimas, A. T. taip pat paskirta ir tęsiama nustačius suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kolegijos vertinimu, suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvūs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, nagrinėjamu atveju kaltinamasis, darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Būtent apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis), kurių padarymų taip pat yra kaltinamas A. T., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimai, kurių padarymų yra kaltinamas A. T., galėjo būti padaryti veikiant bendrininkų grupėje, t. y. kartu su kitu kaltinamuoju E. K., A. T. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus. Kaip jau minėta, A. T. anksčiau daugybę kartų teistas, tarp jų už nusikaltimus nuosavybei, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jo galimai padarytos veikos, kurių padarymu jis šiuo metu yra kaltinamas, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaip minėta, kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog lėšų pragyvenimui A. T. prasimanydavo būtent darydamas nusikalstamas veikas. Kaip matyti, skunde A. T. nurodo, kad sutinka vykti į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog jam reikėjo gauti lėšų ir narkotinių medžiagų įsigijimui bei vartojimui. Be to, teismų informacinėje sistemoje LITEKO, yra duomenys apie A. T. galimai padarytas kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, dėl kurių taip pat yra pradėti teisminiai procesai kitose baudžiamosiose bylose. Nurodytos aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, o taip pat ir visuomenėje nusistovėjusių nuostatų nepaisymą, kas leidžia spręsti apie didesnį tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltinamojo pavojingumą.

20. Aplinkybės, kurias skunde nurodo kaltinamasis, o būtent, kad jis sutinka vykti į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, centre galioja griežtas režimas, neleidžiantis laisvai vaikščioti ar pažeidinėti įstatymus, ten visada jį galima surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą teisme, kadangi vyksta procesai dėl jam pareikštų kaltinimų, jis daugiau nedarytų jokių nusikaltimų, nepaneigia apylinkės teismo išvadų, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui tęsti kaltinamajam suėmimą, pagrįstumo.

21. Nors skunde nurodoma, kad pritaikius kaltinamajam keletą švelnesnių kardomųjų priemonių – pavyzdžiui intensyviąją priežiūrą ir namų areštą reabilitacijos centre, neliktų jokio pavojaus dėl naujų nusikalstamų veikų darymo, teisėjų kolegija nesutiktina su tokiu skundo argumentu. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo atveju, aukščiau aptarto suėmimo taikymo pagrindų buvimas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir skunde minima, intensyvioji priežiūra, nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

22. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, pirmiau aptarto suėmimo taikymo pagrindų buvimas, įtariamojo A. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės (viena kardomoji priemonė ar jų kompleksas) nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Aptariamu atveju, įtariamojo pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika šioje proceso stadijoje gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu įtariamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Nors skundžiamoje nutartyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo detaliai neaptartos kiekvienos iš BPK numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvų, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, žemesnės instancijos teismas nenustatė. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. T. (A. T.) skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė