- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1954-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15252-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- E. I., L. K., L. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- S. B., M. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. I., L. K. ir L. P., atstovaujamų advokato V. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24433-475/2019 pagal E. I., L. K. ir L. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovai E. I., L. K. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo E. I. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės L. K. naudai - 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės L. P. naudai - 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. K., E. I. ir L. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., M. K., kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui; išaiškino ieškovams, jog jie turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. Teismas nurodė, kad ieškinys atsakovei pareikštas ne dėl žalos atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat ne dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, taip pat ir ne dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, todėl CPK 30 straipsnio 5 dalis ir 7 dalis šiuo atveju netaikytinos. Ieškovų ieškinys turėtų būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, numatytas CPK 29 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buveinė yra Vilniuje, byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai E. I., L. K. ir L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Įvertinus, kad ieškinio reikalavimai kildinami ir iš neteisėto procesinių prievartos priemonių (prie kurių pagal BPK III dalies ir 120 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriamos ir kardomosios priemonės) pritaikymo, sprendžiant teismingumo klausimą nepagrįstai nebuvo taikomos CPK 30 straipsnio 7 dalies nuostatos. Be to, ieškiniu L. P. prašoma priteisti neturtinė žala kildinama ir dėl jos sveikatos sužalojimo, t. y. laikino psichikos sutrikimo, kaip reakcijos į stiprų stresą, todėl šiuo atveju sprendžiant teismingumo klausimą nepagrįstai nebuvo taikomos CPK 30 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
9. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).
10. CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 5 dalis). Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą ieškovas gali kai žala atsiranda dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo.
11. Iš byloje pateikto ieškinio nustatyta, kad apeliantai ieškinį reiškia atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, prašydami priteisti neturtinę žalą, kurią jie galimai patyrė dėl neteisėtų teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad po akivaizdžiai neatitinkančios tikrovės 2016 m. lapkričio 24 d. teismo medicinos specialisto išvados pateikimo ieškovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo taikoma nepagrįsta ir neteisėta procesinė prievartos priemonė, t. y. kardomoji priemonė – ieškovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. P. (BK 120 straipsnio 1 dalis), tęsiamas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui ir nagrinėjama teisme, dėl to ieškovai patyrė neturtinę žalą. Be to, ieškiniu L. P. prašoma priteisti neturtinė žala grindžiama tuo, kad visuma ieškinyje nurodytų aplinkybių sąlygojo jos sveikatos sužalojimą - laikiną psichikos sutrikimą, kaip reakciją į stiprų stresą.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai pareiškė atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Susipažinus su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Visų ieškinyje nurodytų valstybės institucijų buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovų gyvenamąją vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui (CPK 30 straipsnio 7 dalis, 12 dalis).
13. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis naikintina ir ieškovų E. I., L. K. ir L. P. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. I., L. K. ir L. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.