Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-08-02 · Civilinė byla Nr. e2-7242-1031/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-08-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
e2-7242-1031/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00933-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“
Atsakovas
R. N.
Advokatai
Agnė Gaurelienė
Kategorijos
  • 2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7242-1031/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00933-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 3.2.4.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ atstovams direktoriui S. I. ir advokatei Agnei Gaurelienei bei atsakovui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ ieškinį atsakovui R. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Ivasa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. N. 375 Eur skolos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 375 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui laikotarpiu nuo 2023-04-13 iki 2023-04-25 išnuomojo transporto priemonę R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis numato skolininko pareigą atlyginti padarytą žalą jam pagal sutartį perduotu automobiliu (sutarties 4.2.7 punktas). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2023-04-17 (duomenys neskelbtini) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda (duomenys neskelbtini) institucijos atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad jei baudą pažeidėjas sumokės per 46 dienas skaičiuojant nuo 2023-04-25, tai baudos dydis sudarys 90 Eur; jei baudą pažeidėjas sumokės laikotarpiu nuo 47 iki 76 dienų skaičiuojant nuo 2023-04-25, tai baudos dydis sudarys 135 Eur; jei bauda nebus sumokėta per 76 dienas skaičiuojant nuo 2023-04-25, tai baudos dydis sieks 375 Eur.

Ieškovė akcentavo, kad apie šį pranešimą iš karto informavo atsakovą, nusiųsdama jam baudos mokėjimo pranešimą telefonu per išmaniąją programėlę „Viber“. Atsakovas žinutę su visa baudos sumokėjimo informacija gavo ir peržiūrėjo, ką patvirtina prie žinutės programėlėje atsiradusios peržiūrėjimo varnelės. Ši žinutė atsakovui buvo nusiųsta 2023-05-21. Ieškovės direktorius nurodė, kad atsakovo buvo patikintas, kad jis sumokėsiantis 90 Eur baudą. Ieškovės direktoriui laikant, kad pateikus informaciją atsakovui ir gavus jo patikinimą reikalas buvo išspręstas, daugiau šiuo klausimu ieškovės direktorius su atsakovu nebendravo. Tačiau 2023 metų gruodžio mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas apie ketinimus sumokėti baudą, ieškovei, ieškovės vertinimu, melavo, nes 2023-12-20 ieškovės atstovui dar kartą nusiuntus visus dokumentus su informacija apie baudos apmokėjimą atsakovui, jis atrašė, kad šuo metu nesantis Lietuvoje, o vėliau iš esmės į skambučius neatsiliepė. Bendrovės direktorius padaręs išvadą, kad atsakovas neketinantis apmokėti baudos 2024 m. sausio 9 d. sumokėjo paskirtąją baudą sumokėdamas didžiausią sumą – 375 Eur.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teismo posėdyje nurodė sutinkantis sumokėti pirmosios baudos sumą – 90 Eur. Atsakovas sutiko, kad 2023 m. balandžio 13 d. su ieškove pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį, kuria išsinuomojo transporto priemonę ir su kuria keliavo į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ieškovės direktoriaus buvo informuotas, kad gavo administracinio nusižengimo baudą 90 Eur už greičio viršijimą. Atsakovas akcentavo, kad dėl baudos sumokėjimo visiškai sutiko ir informavo, kad baudą sumokėsiantis. Atsakovas nurodė, kad ieškovės direktorius prašęs baudą sumokėti grynaisiais pinigais. Vėliau atsakovas prašęs leisti sumokėti baudą į ieškovės sąskaitą, tačiau sąskaita jam pateikta nebuvo. Atsakovas akcentavo, kad po kurio laiko ieškovės vadovas vėl susisiekė, šį kartą reikalaudamas sumokėti baudą, tik šį sykį jau nebe 90 Eur, o 375 Eur, nes jau buvo praleistas terminas sumokėti sumažintai baudai.

Atsakovas teismo posėdyje taip pat vertino, kad jis negalintis pats baudą sumokėti tiesiogiai, nes bauda buvo paskirta ne jam. Atsakovas vertino, kad ieškovė turėjo nurodyto jo duomenis ir bauda (duomenys neskelbtini) institucijos turėjo būti paskirta jam asmeniškai. Tai nebuvo padaryta tik dėl ieškovės veiksmų, todėl jis neprivalantis mokėti baudos. Taip pat atsakovas akcentavo, kad jeigu ieškovė prisiėmė baudą mokėti pati, tą ir turėjo padaryti. Ieškovė turėjo sumokėti 90 Eur baudą, o jis būtų sumokėtą sumą grąžinęs ieškovei, tai galintis padaryti ir dabar.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovės ieškinį sprendžia tenkinti, taiko minėtą reguliavimą ir teismo sprendime yra pateikiami trumpai išdėstomi motyvai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes: šalys 2023 m. balandžio 13 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui nuo 2023-04-13 iki 2023-04-25 išnuomojo transporto priemonę R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19-21 b.l.). Šalių sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis numatė ir nuomininko pareigą atlyginti padarytą žalą jam pagal sutartį perduotu automobiliu. Atsakovui išsinuomotą automobilį vairuojant (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas – greičio viršijimas. Pažeidimas fiksuotas 2023 m. balandžio 17 d.

Ieškovei, kaip registruotos transporto priemones savininkei, iš (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas pranešimas apie pažeidimą ir baudos sumokėjimo instrukcija. Pačioje instrukcijoje nurodoma, kad baudos mokėjimo laikotarpis prasideda nuo 2023 m. balandžio 25 d. Minėtoje instrukcijoje nurodomi trys baudos sumokėjimo būdai – mokėjimas banko kortele, mokėjimas išmaniuoju telefonu ir apmokėjimas kasoje (24-27 b.l.). Pranešime apie pažeidimą yra nurodoma, kad bauda gali būti sumažinta – 90 Eur, jei sumokama per 46 dienas, vienkartinė – 135 Eur, jei sumokama nuo 47 iki 76 dienų ir padidinta – 375 Eur. Atsakovui šie duomenys buvo išsiųsti 2023 m. gegužės 21 d. ir jo perskaityti 12 val. 38 min.

Teismas vertina, kad atsakovui išsinuomavusiam automobilį, jį vairavus ir padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo žinoma apie paskirtą baudą. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir atsakovas. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, teismas iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje laiko, kad atsakovas leido ieškovės atstovui suprasti, jog bauda bus sumokėta. Nors atsakovas nurodė, kad baudos sumokėti negalėjo, teismas jo pateiktus argumentus nelaiko nei teisiškai reikšmingais, nei pagrįstais. Atsakovas turėjo galimybę sumokėti baudą vienu iš nurodytų būdų, nes bent du būdai yra galimi atlikti iš bet kurios vietos. Teismo posėdyje atsakovui be teismo leidimo darant garso įrašą, teismas įsitikino, kad atsakovas turi ir naudojasi išmaniuoju įrenginiu (išmaniuoju telefonu), todėl tiek mokant į nurodytą sąskaitą, tiek mokant nuskenavus „flashcode“ (Lietuvoje dar QR kodu vadinamas) atsakovas apmokėjimo galimybes turėjo. Teismas atmeta atsakovo argumentus neva apmokėjimo neįvykdė, nes norėjo apmokėti tiesiogiai ieškovei, o mokėjimo duomenų neturėjo. Minėtoje transporto priemonės nuomos sutartyje yra nurodyta ieškovės sąskaita ir kiti finansinės institucijos rekvizitai, todėl, tuo atveju, jeigu atsakovas laikė, kad jis gali sumokėti ieškovei, kuri apmokės paskirtą baudą, atsakovas taip pat turėjo visas galimybes ir informaciją tokius mokėjimus atlikti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bandė kokius nors mokėjimus atlikti ir to negalėjo padaryti dėl techninių ar kitų kliūčių. Teismui, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, jog atsakovas nesiėmė jokių realių veiksmų paskirtajai baudai apmokėti ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti bet kokių finansinių pasekmių. Gavęs reikiamą informaciją ir turėdamas galimybę baudą sumokėti, atsakovas sąmoningai apsisprendė to nedaryti. 2023 m. gruodžio mėnesį ieškovės atstovui vėl paklausus apie baudos sumokėjimą, atsakovas nebuvo nei konkretus, nei aiškus, tik nurodė, kad šeštadienį turintis būti Lietuvoje.

Bauda buvo sumokėta 2024 m. sausio 9 d., baudos suma – 375,00 Eur, baudos mokėjimą atliko UAB „Ivasa“.

Dėl teisinio vertinimo.

Šalių sudarytoje sutartyje (sutarties 4.2.7 punktas) yra sutarta ir dėl išnuomotu automobiliu padarytos žalos atlyginimo, jei šios žalos atlyginimas negalimas iš draudimo teisinių santykių. Kaip teismas nustatė, teisės pažeidimo laiku atsakovas buvo teisėtas automobilio valdytojas, jis padarė teisės pažeidimą, už kurį buvo skirta bauda. Pats atsakovas savo neveikimu nulėmė, kad paskirtoji bauda, kuri galėjo būti sumažinta – 90 Eur, jos neapmokėjus transformavosi į padidintą baudą – 375 Eur. Teismo vertinimu, nors pranešime apie pažeidimą nėra nurodomas atsakovas, pagal šios bylos duomenis paskirtąją baudą turėjo sumokėti būtent jis. Baudą sumokėjusi ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą CK 6.50 straipsnio pagrindu. Teismas, vertindamas minėtame straipsnyje įtvirtintą normą ir šios bylos faktines aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti.

6.37 straipsnio 2 dalis nurodo, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio reguliavimą įstatymu nustatytos palūkanos yra 5 procentai metinių palūkanų. Ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 25 d., teismo įsakymas priimtas 2024 m. kovo 26 d., todėl laikytina, kad byla iškelta 2024 m. kovo 26 d. ir nuo šios dienos skaičiuotinos palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas. Ieškovė pateikė prašymą ir duomenis apie 290,00 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų ir duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį – 22,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ ieškinį tenkinti.

priteisti iš atsakovo R. N. 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) skolos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 312,00 (tris šimtus dvylika eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ naudai.

priteisti iš atsakovo R. N. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ naudai penkių procentų dydžio palūkanas nuo 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2024 m. kovo 26 d. – iki visiško prievolės įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys