- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1-800-716/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- L. U.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Grušo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje L. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) kontroliere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. U. ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX - 574) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, bei pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30 aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą : nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX - 574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pakeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus -neorganizavo, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išimtų iš elektroninių kasos aparatų grynųjų pinigų - 45 732,99 litų panaudojimas būtų įformintas apskaitos dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turto už 2008-08-01 -2009-04-30 laikotarpį.
Kaltinamoji L. U. tyrimo metu parodė, kad ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30 kaip bendrovės direktorė buvo nustačiusi išimtų iš elektroninių kasos aparatų grynųjų pinigų panaudojimą, įforminant apskaitos dokumentais, t.y. kiekvieną dieną parduotuvės vyr. kasininkas surašydavo vyr. kasininko ataskaitą, kurioje buvo užfiksuotos visos parduotuvės centrinės kasos atliktos ūkinės operacijos, t.y. kiek iš elektroninių kasų buvo paimta pinigų, kiek gauta monetų iš banko, kiek inkasuota pinigų į banką, bei koks suprekiautų pinigų likutis vakare ir tos dienos bendras centrinės parduotuvės likutis. Rašant vyr. kasininkui vyr. kasininko ataskaitą, ji nedalyvaudavo, t.y. netikrindavo ar vyr. kasininkas surašydavo tikslius duomenis į ataskaitą. Vyr. kasininkas atsakydavo už įrašytų duomenų į ataskaitą teisingumą ir vyr. kasininkas ataskaitą išsiųsdavo el. paštu į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, bei paštu, pasirašytą originalą. Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims perdavimas buvo vykdomas šia tvarka : baigiantis pamainai, tai yra uždarius parduotuvę, vyr. kasininkas suskaičiuodavo centrinės kasos likutį, kurį įrašydavo į pažymą „Duomenų pateikimas pagal kasos aparatų parodymus“. Skaičiuojant vyr. kasininkui centrinėje kasoje pinigus, kiek jai žinoma kartu dalyvaudavo apsaugos darbuotojas. Ji pati vyr. kasininkui skaičiuojant pinigus nedalyvaudavo, nes jos darbo laikas buvo iki 17 val.. Suskaičiuotus pinigus vyr. kasininkai padėdavo į seifą ir užrakindavo raktu. Raktas buvo vienas. Jis buvo laikomas parduotuvės patalpose. Kur buvo laikomas raktas žinojo ji, ir vyr. kasininkai. Ryte, atėjęs kitos mainos vyr. kasininkas perskaičiuodavo centrinės kasos pinigus, kiek jai žinoma, kartu dalyvaudavo apsaugos darbuotojas, ir jis pradėdavo darbą. Vienas kitam vyr. kasininkai pinigų neperduodavo. Perdavimo - priėmimo aktai rašomi nebuvo. Nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30, keičiantis mainai nei vienas vyr. kasininkas nenurodė, kad faktinis pinigų likutis nesutampa su užpildyta kito vyr. kasininko pažyma „Duomenų pateikimas pagal kasos aparatų parodymus“. Ji, kaip direktorė, pinigų perdavimą tarp vyr. kasininkų, jokiais rašytiniais dokumentais įforminusi nebuvo. 2009 metų pavasarį buhalterė jai pasakė, kad yra didelis pinigų likutis, tikslios sumos nenurodė. Ji iškvietė vyr. kasininkę R. U. ir prašė paaiškinti iš kur parduotuvėje didelis pinigų likutis. R. U. jai nurodė, kad smulkių monetų yra susikaupę virš 10 000 Lt, kurias sunku išleisti į apyvartą. Tuomet ji R. U. nurodė išleisti monetas į apyvartą ir smulkių monetų nebeužsakinėti. Ji pati monetas matė, tačiau jų neperskaičiavo. Gautos iš banko monetos buvo inkasuojamos šia tvarka : pvz. iš banko buvo gauta 2000 litų monetomis ir tą pačią dieną per inkasaciją su įrašu „monetos“ buvo inkasuojami tie patys 2000 litų. Nors faktiškai kupiūromis buvo pakeičiama mažesnė suma, ir likutis monetų fiziškai likdavo centrinėje kasoje seife., t.y. pildant vyr. kasininkams pažymas „Duomenų pateikimas pagal kasos aparatų parodymus“ buvo nurodoma, kad inkasuota monetomis 2000 litų, nors realiai iš monetų inkasuota mažesnė suma. Realius monetų likučius vyr. kasininkai žymėdavosi juodraštiniuose sąsiuviniuose. Ji nieko negali paaiškinti, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) neįforminti dokumentais - 45 732 ,99 litų panaudojimas, nes nežino. Pinigai turėjo būti įforminti (1t., b.l. 186-187, 191-192).
Iš 2010-05-12 specialisto išvados Nr. 5-4/5 matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, direktorė L. U. dokumentais neįformino 45 732,99 litų panaudojimo, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatos, nurodančios, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nuostatos, nurodančios, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl šio pažeidimo iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turto (1t., b.1. 34-36).
Iš FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. paaiškinimų matyti, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), Šiauliai, juodraštiniai sąsiuviniai. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nebuvo nustatyta pinigų perdavimo tvarka, keičiantis vyr. kasininkams pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 5 punkto nuostatomis. Kadangi direktorė L. U. nenustatė pinigų perdavimo tvarkos, keičiantis vyr. kasininkams, todėl tyrimo metu pagal pateiktus pirminius dokumentus negalima nustatyti, kokiomis dienomis, kokiomis sumomis ir kuris vyr. kasininkas iš parduotuvės kasų surinko pinigų už suprekiautą produkciją bei stambiomis kupiūromis pakeistų monetų neinkasavo į banką. UAB (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta parduotuvės centrinės kasos operacijų tvarka, tačiau tvarkoje nebuvo nustatyta kokiu būdu keičiantis vyr. kasininkams perduodami po banko inkasavimo (banko inkasacija parduotuvėje -duomenys neskelbtini - vykdavo 17 val.) suprekiauti ir iš kasų išimti pinigai. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX - 574) 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX - 575) 28 straipsnio 2 punktą už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas, parduotuvės direktorė L. U.. Kadangi ji neorganizavo - nenustatė pinigų perdavimo tvarkos keičiantis vyr. kasininkams, todėl tyrimo metu nustatytas 45 732,99 Lt dokumentinis grynųjų pinigų trūkumas, tai yra nuo 2008-08-01 iki 2009-04-30 dokumentais neįformino 45 732,99 Lt pinigų panaudojimo, dėl to negalima nustatyti parduotuvės, esančios(duomenys neskelbtini), Šiauliai turto (1t., b.l. 137).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamosios parodymus, specialisto išvadą, specialisto paaiškinimą, pripažįsta, kad L. U. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir yra kalta dėl šios veikos padarymo. L. U. būdama UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Šiauliai, direktore nenustatė pinigų perdavimo tvarkos, keičiantis vyr. kasininkams, pagal įstatymą būdama atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų taisyklių reikalavimus, nesilaikė šiais norminiais aktais nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų organizavimo tvarkos ir dėl tokių jos veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nustatyti pagal specialisto išvadą, t.y. tai, kad iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės turto už 2008-08-01 - 2009-04-30 laikotarpį. Darydama nusikalstamą veiką, kaltinamoji veikė neatsargia kaltės forma, todėl įvertinus atlikus veiksmus ir kilusias pasekmes L. U. veika vertintina ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas sprendžia, kad baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kadangi už kaltinamajai L. U. inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda kaip alternatyvinė bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajai L. U. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji L. U. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b.l. 6).
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai L. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Kaltinamoji su baudos dydžiu nesutinka, prašo skirti mažesnę baudą, baudos mokėjimą išdėstant per 12 mėnesių.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę L. U., teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamosios padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji anksčiau neteista (1 t., b.l. 194), bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 200), yra dirbanti, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje augina tris vaikus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už padarytą nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, sukeltus padarinius ir materialinę kaltinamosios padėtį nustatytinas mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, toks, kad atitiktų bausmės tikslus. Įvertinus bausmei keliamus tikslus ir kaltininkės turtinę padėtį baudos mokėjimas išdėstytinas per šešių mėnesių laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.
nusprendė:
L. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą, nustatant baudos mokėjimo terminą per šešių mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.