- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-486-124/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Č., Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-486-124/2012
2012 m. rugsėjo 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotieji asmenys: S. Č. ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. J. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos tėvą, S. Č., neveiksniu arba ribotai veiksniu. Nurodė, kad jos tėvui S. Č. dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, jo veiksmai patvirtina, kad jis sąmoningai nebesuvokia savo veiksmų pasekmių, nebegali jų valdyti, veikia prieš savo valią ir interesus. S. Č., pats to nesuvokdamas, dovanojimo sutartimi perleido visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą vaikaitei V. B., kuri niekada juo nesirūpino. S. Č. išduoda įvairius įgaliojimus skirtingiems asmenims, bet praėjus trumpam laikui juos atšaukia ir vėl išduoda naujus įgaliojimus. S. Č. perleidžia disponavimą visomis savo gaunamomis pajamomis – socialinio draudimo išmokomis savo vaikaitei, kai jam pačiam šios pajamos yra reikalingos ir jis dėl jų netekimo negali įsigyti papildomo maisto, kitų jam reikalingų daiktų, yra priverstas prašyti kitų globos namų gyventojų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas susipažinęs su 2012-03-06 Specialisto valstybinio eksperto išvada, kuria specialistas nerekomendavo skirti S. Č. veiksnumo teismo psichiatrijos ekspertizės, nes nustatė tik lengvą pažinimo sutrikimą, nusprendė S. Č. veiksnumo teismo psichiatrijos ekspertizės neskirti.
Be to, teismas nurodė, kad veiksnumo teismo psichiatrijos ekspertizė yra būtina nagrinėjant bylas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, esant patikimiems duomenims, kad S. Č. psichinė būklė stabili, ir nesant duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, teismas laikė, kad S. Č. yra visiškai veiksnus, todėl pareiškimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja A. J. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas 2012-04-19 sprendimu atsisakė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę dėl S. Č. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nustatymo, tačiau tas pats teismas šioje civilinėje byloje jau buvo paskyręs teismo psichiatrijos ekspertizę 2012-01-05 nutartimi ir netgi numatęs jos atlikimo datą- 2012-06-08 14 val. Šiaulių teismo psichiatrijos komisijoje. Minėta nutartis nėra panaikinta, nutartis yra galiojanti ir dėl neaiškių priežasčių liko neįvykdyta. Teismo 2012-01-05 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta. Ji turėjo būti sustabdyta iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių sustabdyta byla (CPK 166 str. 1 d. 6 p.) -t. y. iki bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atlikti, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimą. Teismas pats priėmė sprendimą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir sustabdė bylą, po to – neįvykdęs savo paties galiojančio sprendimo ir neatnaujinęs bylos, ėmė spręsti, ignoruodamas byloje dalyvaujančius asmenis, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslingumo klausimą, o galiausiai bylą išsprendė iš esmės, nesurinkus tam būtinų duomenų.Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 kreipimasis į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių (apie tai neinformavus byloje dalyvaujančių asmenų, nesudarius galimybių jiems užduoti klausimus) bei 2012-03-13 nutartis, kuria neįvykdžius Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nutarties ir neatnaujinus bylos, buvo spręstas ekspertizės skyrimo tikslingumo klausimas, yra nepagrįsta ir neteisėta. 2012-03-06 specialisto išvada ir yra surašyta nepriklausomo valstybinio eksperto, tačiau ja savarankiškai nerinkti jokie duomenys, nedaryti savarankiški tyrimai, o remtasi vieninteliu 2012-01-11 padarytu medicininio dokumento įrašu, kurio tiek atsiradimo aplinkybės, tiek jį padariusio asmens nepriklausomumas ir objektyvumas yra abejotini. byloje buvo pateiktas psichiatro gyd. M. Š. atliktas 2012-04-02 S. Č. protinės veiklos trumpas tyrimas, kuriuo konstatuotas vidutinio sunkumo intelekto funkcijų sunykimas bei nurodyta, kad įtariama demencija. Teismas atmetė paminėtą įrodymą sprendime nenurodydamas jokių atmetimo motyvų.Taip pat teismas nepasisakė dėl kitų byloje esančiųįrodymų, jų nevertino, tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis, padaryta išvada, kad S. Č. yra visiškai veiksnus. Teismas rėmėsi vieninteliu įrodymu 2012-03-06 specialisto išvada, kuria nerinkti jokie duomenys, nedaryti savarankiški tyrimai, o remtasi vieninteliu 2012-01-11 padarytu medicininio dokumento įrašu. 2012-04-02 S. Č. protinės veiklos trumpas tyrimas, esantis analogiško lygio įrodymu, nurodo priešingus duomenis ir šie tarp įrodymų kilę prieštaravimai teismo nebuvo pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų, tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos A. J. prašymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantė nurodo, kad priimdamas teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinės normų pažeidimų, tame tarpe apeliantė nurodo ir CPK 270 str. 4 dalies pažeidimus, nes teismas sprendime nemotyvavo, nepasisakė dėl kitų teismui pateiktų įrodymų, rėmėsi tik specialisto išvada dėl ekspertizės nereikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Sprendžiant šios kategorijos bylas, teismas turi būti aktyvus, ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 str. 1 d.). Kita vertus, pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių. Teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus, apklausti tiesiogiai teismo posėdyje šį asmenį, (CPK 217 straipsnio 2 dalis), įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį.Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisako tik dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo netikslingumo suinteresuotam asmeniui S. Č.. Sprendime nurodoma tik dalyvavusių asmenų pasisakymų esmė, bet nepateikiama jokio S. Č. psichinės būsenos vertinimo, nebuvo tirti jokie įrodymai, nepateiktas jų vertinimas. Pareiškėjai pateikus naujus medicininius dokumentus, teisme nebuvo apklaustas specialistas A. G.,davęs išvadą dėl ekspertizės skyrimo nereikalingumo, jam nebuvo pateikta įvertinimui vėliau gauta papildoma medicininė medžiaga apie S. Č. psichinę būseną( b.l.17-18). Pažymėtina, kad šioje byloje pateikiama nevienareikšmė, prieštaringa ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pozicija dėl suinteresuoto asmens S. Č. psichinės būklės. Nors atstovas teismo posėdyje ir abejojo S. Č. psichine būsena, atsiliepime į pareiškimą sutiko su pareiškėjos motyvais, tuo tarpu apeliacinį skundą prašo atmesti, su sprendimu sutinka. Pats atstovas teisme nebuvo detaliai apklaustas apie S. Č. psichinę būseną. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad S. Č. būklė yra stabili. Esant reikalui, posėdyje turėtų būti apklaustas ir pats suinteresuotas asmuo.
Apeliacinės teismas daro išvadą, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Atsižvelgtina į tai, kad byloje yra pateikta ir papildoma medicininė dokumentacija.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimu tuo pačiu yra neatskleista ir bylos esmė, neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės, sprendimas nėra motyvuotas, , byla grąžintina nagrinėti iš naujo(CPK 327 str.1 d. 1, 2 p. p.,329 str.2 d.4 p.)..Grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išanalizuoti byloje esančius įrodymus, išsireikalauti visus medicininius dokumentus, juos ištirti, taip pat vertinti ir papildomai detaliai apklausti suinteresuoto asmens atstovą, kviesti Šeduvos globos namų atstovą , esant reikalui apklausti ir patį suinteresuotą asmenį, įvertinti pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus visus įrodymus, spręsti klausimą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės reikalingumo.
Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nepasisakoma dėl kitų apeliantės argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.