Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015 m. gruodžio 6 d. 17.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Po to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

J. G. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad jis atvyko į teatrą ir sustojo aikštelėje prie banko. Viena vieta buvo laisva ir jis norėjo joje prisiparkuoti, tačiau buvo mažai vietos. Iš pradžių į tą vietą norėjo įvažiuoti automobilio galu, bet paskui statė priekiu. Jis pradėjo parkuotis, buvo išlipęs apsižiūrėti ir atrodė, kad vietos tam yra. Per langą žiūrėdama „vadovavo“ draugė, kuri liepė važiuoti, o jis po truputį ir važiavo. Paskui suveikė detektoriai, jis atsitraukė automobilį, išlaipino draugę, o pats važiavo ieškoti kitos vietos automobiliui pastatyti. Jis nepajuto, kad būtų kažkur „prisiglaudęs“, nes labai nedaug įlinko šoninės durelės. Parkuotis bandė priekiu, kiti automobiliai stovėjo iš visų pusių. Jo automobiliui buvo nežymiai įlenktos durelės – tai pamatė ryte ir suprato, kur tai galėjo įvykti. Kai parkavosi, buvo išlipęs iš automobilio, tačiau tada dar nebuvo lietęs kito automobilio – dar buvo likę apie 15 cm atstumas iki kito automobilio. Kito automobilio sugadinimų jis nematė, nes jei būtų matęs, tai būtų pildęs deklaraciją. Tyrimo metu jam buvo parodytas kito automobilio buferis. Kai ten nepastatė automobilio, tai pastatė kitoje vietoje Tilžės gatvės pusėje. Tuo metu draugė jos laukė, jie susitiko ties banku. Parkuojantis negirdėjo jokių garsų, tik suveikė detektoriai. Draugė žiūrėjo per langą ir vadovavo, o jis nematė veidrodėlio. Jo automobilis draustas, su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Draudimo kompanija į jį nesikreipė. Iki įvykio jo automobiliui buvo apgadintas slenkstis per vidurį tarp šoninių durelių ir aukščiau S formos įbrėžimas ant tų pačių durelių, kurios buvo apgadintos ir dėl šio įvykio. Dėl įvykio buvo padarytas plonas įbrėžimas. Ratlankis apgadintas nebuvo. Apgadinimus ant savo automobilio jis pamatė tik kitą dieną, tačiau nieko nedarė, nes žinojo, kad viską fiksavo banko kameros. Pastatęs automobilį kitoje vietoje, per tą aikštelę jis nebeėjo. Su nukentėjusiąja susisiekęs nebuvo, jos nežinojo, po tik per praeitą posėdį sužinojo, jog tai moteris. Jis nuo 1977 m. vairuoja automobilį, nėra patekęs į avariją – visada atsakingai vairuoja. Jo automobilis buvo draustas. Jei nesuveikę davikliai, tai gal būtų girdėjęs, jog liečia kitą automobilį, o dabar negirdėjęs išvyko. Jis nežinojo, kaip elgtis radęs apgadinimus, galvojo, kad jį ras pareigūnai, kadangi aikštelė stebima banko kameromis. Jis prašo griežtai nebausti, nes suklupo pirmą kartą, o iki šiol neturėjo jokių reikalų su teisėsauga.

J. G. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 6 d. apie 17.50 val. jis su automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Šiauliuose esantį dramos teatrą. Kartu su juo automobilyje atvažiavo draugė R. U.. Jis norėdamas pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje su automobiliu manevravo. Automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kad prie stovėjusio juodos spalvos džipo yra laisva vieta. Ten jis ir bandė su automobiliu sustoti. Į tą laisvą vietą bandydamas įvažiuoti, bet pradėjus signalizuoti atstumų jutikliams, į ją pilnai neįvažiavo. Išlipęs iš automobilio apsižiūrėjo atstumus iki stovėjusio automobilio, dešinėje pusėje dar buvo 15 cm. tarpas. Įsėdus į automobilį bandė dar važiuoti į priekį, bet pilnai pradėjo signalizuoti atstumų jutikliai, todėl daugiau į priekį nevažiavo. Jo draugė R. per dešinės pusės priekinį langą žiūrėjo ir jam pradėjo reguliuoti. Kad jis būtų kliudęs tuo metu stovėjusį automobilį, nejuto, stovėjusio dešinėje pusėje automobiliui nesuveikė signalizacija. Supratęs, kad negalės pastatyti gerai automobilio, jis iš tos vietos išvažiavo ir automobilį pastatė kitoje vietoje. Kitos dienos ryte ant automobilio ,,Citroen“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių pamatė, kad jos nežymiai įbrėžtos. Tuo metu jis pagalvojo, kad galėjo apgadinti stovėjusį juodos spalvos džipą, kai buvo gruodžio 6 d. vakare atvažiavęs į Šiaulius. Jeigu būtų jutęs, kad kliudė stovėjusį automobilį, tai tikrai būtų niekur neišvažiavęs. (b.l. 7)

Nukentėjusioji A. M. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau tai įvyko 2015 m. gruodžio mėnesį prie banko automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten buvo apgadintas jos automobilis „VW Toureg“, o prieš pastatant jį ten apgadinimų nebuvo. Ji atvažiavo į teatrą, o grįžusi iš jo rado lapelį, kuriame buvo parašyta, kad jos automobilį įbrėžė kitas automobilis. Ji kvietė policiją, pareigūnai formino įvykį, fotografavo automobilį. Žala yra padaryta, į draudimą kreipėsi, draudikai apžiūrėjo automobilį, tačiau žala nėra apskaičiuota, kadangi nėra priimtas sprendimas. Buvo apgadinta jos automobilio priekinė dešinė pusė.

Nukentėjusioji A. M. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 6 d. 17.00 val. ji atvyko į SEB banko stovėjimo aikštelę ir ten paliko neapgadintą automobilį. Apie 20.00 val. po spektaklio grįžo prie automobilio ir rado užkištą lapelį, kuriame nurodyta, kad automobilio priekinį buferį įbrėžė Citroen (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes buvo apgadintas jos automobilio priekinis bamperis. Automobilis techniškai tvarkingas ir draustas. (b.l. 6)

Liudytoja R. U. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2015-12-06 prie kino teatro automobilių stovėjimo aikštelėje. Į teatrą atvyko 10 min. iki spektaklio, bandė pasistatyti automobilį, nebuvo daug vietos, o buvo viena vieta. Vyras vairavo automobilį, o ji sėdėdama jame žiūrėjo pro langą, ar yra tarpas iki kito automobilio, todėl vyras pats turbūt į veidrodėlį nežiūrėjo. Ji sakė vyrui, kad yra vietos iki kito automobilio, jis važiavo, o kai suveikė automobilio davikliai, tai vyras išvažiavo atgal. Ji neprisimena, ar jis buvo išlipęs iš automobilio. Po to vyras išvažiavo iš tos vietos ir išvažiavo iš aikštelės pastatyti automobilį į kitą vietą. Kai vyras įvažinėjo į vietą pastatyti automobilį, tai ji sėdėjo automobilyje ir žiūrėjo per langą, o kai išvažinėjo, tai ji nieko nebedarė – nežiūrėjo per langą. Jokių kitų garsų, išskyrus daviklio, ji negirdėjo. Kai vyras išvažiavo iš tos vietos, matydamas, kad nepastatys ten automobilio, tai ji išlipo iš jo. Ji liko aikštelėje, vaikštinėjo, buvo atėjusi arčiau tos vietos, kur vyras parkavosi. Vaikštinėdama ji žvalgėsi, pažvelgė į tą automobilį, kuris stovėjo šalia jiems parkuojantis, tačiau ji nieko nepastebėjo, nes buvo gana tamsu. Vaikštinėdama ji žiūrėjo į visus automobilius. Nesulaukusi ateinančio vyro, nuėjo į teatrą.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 6 d. apie 17.45 val. ji su draugu J. G. atvažiavo į Šiaulius, nes norėjo nueiti į teatrą. Draugas J. norėjo automobilį pastatyti stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus banko. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo laisva vieta, todėl draugas automobilį norėjo pastatyti toje vietoje. Su automobiliu bandant atsistoti, ji draugui padėjo ir sėdėdama automobilyje per šoninį priekinį langą žiūrėjo, kad nekliudytų stovinčių automobilių. Iš dešinės pusės iki kito automobilio buvo likę apie 40 cm atstumas, bet tuo metu pradėjo signalizuoti atstumų davikliai ir draugas daugiau nebevažiavo. Ar draugas buvo išlipęs iš automobilio, ji tiksliai pasakyti negali. Neįvažiavus į laisvą vietą, ji išlipo iš automobilio ir laukė kol draugas automobilį pastatys kitoje vietoje. Laukdama draugo, ji vaikščiojo po automobilių stovėjimo aikštelę, bet kitų apgadintų automobilių nematė ir jų neapžiūrinėjo. (b.l. 8)

Liudytojas I. M. parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega M. M., kai gavo pranešimą apie tai, jog įvyko eismo įvykis ir vienas automobilis yra apgadintas, o kitas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą rado džipą, rado dvi moteris, kurios paaiškino, jog buvo atvykusios į teatrą, paliko automobilį aikštelėje neapgadintą, o grįžusios jau rado apgadintą. Kaltininko automobilio nebuvo. Jie suformino eismo įvykį, bandė ieškoti antro automobilio, kadangi ant lapelio buvo užrašyti valstybiniai numeriai. Tiksliai neprisimena, kas pateikė tą lapelį, bet galėjo būti, jog tai padarė liudytojas. Kolega dėjo skelbimą į laikraštį dėl kito automobilio paieškos, tačiau automobilio savininkas nebuvo nustatytas.

Liudytojas M. M. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau apie Naujuosius metus, kai dirbo su kolega I. M., įvykis įvyko prie banko Tilžės ar Varpo gatvėje. Pranešimas buvo, jog yra apgadintas automobilis, o kitas – pasišalinęs. Įvykio vietoje rado tamsios spalvos automobilį ir dvi moteris, kurios nurodė, jog rado raštelį. Tikslių automobilio sugadinimų nurodyti negali – atrodo, kad nedaug buvo apgadintas bamperis ar sparnas. Apgadintą automobilį matavo, fotografavo. Neprisimena, ar ieškojo kaltininko, tačiau atrodo, jog ant lapelio buvo užrašyti jo valstybiniai numeriai.

Iš 2015-12-07 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 metų gruodžio 6 d. M. M. dirbo kartu su Šiaulių A VPK KPB Šiaulių A VPK PER 2 kuopos 2-ojo būrio vyresn. patruliu I. M. ekipaže "Dainava 98“. 20 val. 26 min. iš Šiaulių A VPK OVS gavome pranešimą (ROIK 0115000690299), kad Tilžės g. 157 AB SEB banko automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas paliktas stovėti automobilis. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad A. M. gim. (duomenys neskelbtini) apie 17 val. 00 min. paliko stovėti neapgadintą automobilį VW Toureg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apie 20 val. 00 min. priėjusi prie automobilio pastebėjo, kad už stiklo valytuvo užkištas raštelis, kuriame nurodyta, jog jai priklausantį automobilio priekinį bamperį apgadino juodos spalvos Citroen markės automobilis kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja dėl apgadinto bamperio kreipėsi į policiją. Automobilis Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. G. gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyv. (duomenys neskelbtini). Jie neturėjo galimybės nuvykti minėtu adresu ir apžiūrėti automobilio bei sužinoti, kas galėjo juo naudotis. Eismo įvykio vieta nufotografuota, sudaryta eismo įvykio vietos schema, apklausta vairuotoja. Daugiau liudininkų, mačiusiu eismo įvykį, nustatyti nepavyko. (b.l. 9)

Iš 2015-12-06 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuota eismo įvykio vieta automobilių stovėjimo aikštelėje prie Tilžės g. 157 namo. (b.l. 4-5)

Iš 2015-12-06 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis. (b.l. 11)

Iš raštelio matyti užrašytas tekstas ,,Jums įbrėžė priekinį bamperį Citroen (duomenys neskelbtini), juodos spalvos“. (b.l. 12)

Iš fotonuotraukų matyti apgadinti automobiliai „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 26)

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad yra užfiksuotas eismo įvykis (b.l. 27)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs pažeidimą, nurodydamas, kad nepajuto kontakto su kitu automobiliu, tačiau kaip matyti iš byloje esančių parodymų, J. G. teisme patvirtino aplinkybę, kad nurodytą dieną jis buvo atvykęs į įvykio vietą ir bandė pasistatyti automobilį, bei kad šalia stovėjo džipas. Taip pat parodė, kad statant automobilį veikė automobilio jutikliai ir jiems pradėjus pypsėti, jis nebevažiavo. Kitoje dienoje ant savo automobilio pamatė apgadinimus. Tai patvirtino ir liudytoja teisme apklausta J. G. draugė R. U., kad padėjo J. G. statyti automobilį stebėdama dešinę pusę. Tai, kad būtent J. G. vairuojamas automobilis „Citroen C4 Picasso“ apgadino nukentėjusiosios A. M. automobilį „VW Toureg“, patvirtina ir ant automobilio „VW Toureg“ paliktas raštelis, kuriame nurodyta, kad „Jums įbrėžė priekinį buferį Citroen (duomenys neskelbtini), juodos spalvos“. Automobilių susidūrimo faktą liudija ir byloje esantis transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui „VW Toureg“ nustatyti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis. Be to, automobilių apgadinimai yra fiksuoti fotonuotraukose. Nuotraukoje Nr. DSCF6732 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekis. Priartintoje nuotraukoje Nr. DSCF6733 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių įbrėžimas, kuris yra aukštyje 62-66 cm. Priartintoje nuotraukoje Nr. DSCF6734 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių ilgas įbrėžimas, kuris yra aukštyje 63-64 cm. Priartintose nuotraukose Nr. DSCF6735 ir Nr. DSCF6736 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių ilgi įbrėžimai, kurie yra aukštyje 58-63 cm. Priartintoje nuotraukoje Nr. DSCF6737 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių pabraižymai, kurie yra aukštyje 60-65 cm. Nuotraukoje Nr. DSCF6739 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių pabraižymai. Priartintoje nuotraukoje Nr. DSCF6740 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių pabraižymai, kurie yra aukštyje 36-39 cm. Priartintoje nuotraukoje Nr. DSCF6742 matyti automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durelių pabraižymai, kurie yra aukštyje 62-65 cm. Priartintoje nuotraukoje Nr. IMG_7110 matyti automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio bamperio įbrėžimai, kuris yra aukštyje 38-47 cm, 59-67 cm. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų aukščiai apytiksliai 38-67 cm ant nukentėjusiosios automobilio sutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio „Citroen C4 Picasso“ apgadinimo aukščiais apytiksliai 36-66 cm. Taip pat iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad ant abiejų automobilių vienodi apgadinimai – įbrėžimai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje pakankamai įrodymų J. G. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti, todėl J. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas.

Nors ištyrus byloje esančius įrodymus nėra nustatyta kokia konkreti automobiliui VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala pinigine išraiška, kadangi nukentėjusioji A. M. nurodė, kad ji kreipėsi draudimą dėl žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu žalos draudimas dar nepaskaičiavo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. veiksmų kvalifikavimo pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. galimybės, nes sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-78-697/2015)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. J. G. nepripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau teismas remiasi aukščiau išdėstyta medžiaga bei pažymi, kad J. G. pripažino įvykio dieną buvęs įvykio vietoje. Taip pat pažymėjo, kad automobilyje veikė jutikliai, kuriems pradėjus pypsėti, J. G. sustojo ir toliau nebevažiavo, tada išlipo iš automobilio, pažiūrėjo, kad iki kito automobilio buvo dar tarpas, tačiau nepavykus prisiparkuoti nuvažiavo į kitą vietą. Liudytoja J. G. draugė R. U. parodė, kad ji važiavo kartu su J. G. ir padėjo jam prisiparkuoti, tačiau nepavykus to padaryti, išlipo iš automobilio ir laukė, kol J. G. perstatys automobilį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo 17.45.30 val. matyti kaip automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulomis parkuojasi automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nepavykus, 17.46.47 val. automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuojasi priekiu į laisvą tarpą tarp automobilių. 17.47.11 val. automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į laisvą tarpą, tačiau manevro nebaigia ir 17.47.13 val. įjungią atbulinę pavarą, nes tuo metu užsidega automobilio galinės gabaritinės lempos. 17.47.31 val., J. G. išlipą iš automobilio ir 17.47.38 apeina savo automobilio galą ir nueina iki automobilio galo dešinės pusės bei 17.47.50 val. grįžta į automobilį. 17.48.04 automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pajuda į priekį bei po kiek laiko atbulomis, nes vėl įsijungia automobilio galinės gabaritinės lempos. Tuo metu 17.48.37 eina du žmonės iš kurių vienas yra galimai vaikas, kurie sustoja ir stebi J. G. vairuojamą automobilį Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17.48.57 minėtų asmenų kamera nebefiksuoja, nes minėti asmenys pasišalina iš filmuojamos vietos. 17.49.06 val. J. G. išvažiuoja iš laisvos vietos, pavažiuoja į priekį ir 17.49.19 val. išleidžia draugę R. U. ir nuvažiuoja. R. U. 17.49.24 val. nueina iki nukentėjusiosios automobilio ir jį apžiūri. 17.49.49 val. R. U. nueina nuo nukentėjusiosios automobilio ir nueina prie pastato. 17.52.33 grįžta tie patys asmenys, iš kurių vienas yra galimai vaikas, kurie matė eismo įvykį ir nueina per automobilių stovėjimo aikštelę iki užvesto autobusiuko 17.53.01 val. Tada 17.53.26 val. pajuda autobusiukas ir 17.53.53 val. sustoja prie nukentėjusiosios automobilio, ir 17.55.15 val. išlipa asmuo, prieina prie nukentėjusiosios automobilio ir galimai palieka raštelį, kurį nukentėjusioji atrado priėjusi po spektaklio prie savo automobilio. Minėtas asmuo 17.55.27 val. grįžta į autobusiuką ir 17.55.39 val. autobusiukas pajuda atbuline eiga. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad J. G. išlipo iš automobilio pasižiūrėti ir vėl įsėdo atgal. Tai, kad tuo metu įvyko eismo įvykis, liudija ir vaizdo medžiagoje matomi pašaliniai asmenys, kurie būtent tuo metu kai J. G. statėsi automobilį, sustojo ir atsisukę žiūrėjo į tai, kas vyksta. Nepavykus pasistatyti, iš automobilio išlipo moteris, o J. G. nuvažiavo toliau. Moteris liko stovėti įvykio vietoje ir galimai apžiūrinėjo ant kito automobilio padarytą žalą, vėliau perėjo į kitą aikštelės pusę, o eismo įvykį matę asmenys, praėjus beveik 7 minutėms, grįžo į eismo įvykio vietą ir paliko raštelį su eismo įvykio kaltininko duomenimis. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad J. G. juto kliudęs kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino, kadangi asmenys, kurie matė eismo įvykį, buvo gerokai toliau nuo automobilių, sustoję žiūrėjo. Be to, iš automobiliams nustatytų techninių defektų matyti, kad tai nebuvo prisilietimas, o pakankamas kontaktas, kurio nepajusti J. G., negalėjo. Dar labiau patvirtinanti aplinkybė, kad J. G. juto sukėlęs eismo įvykį yra tai, kad J. G. automobilį greitai perstatė į kitą vietą. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo likusios avarijos žymės. Taip pat byloje esantis raštelis, kuris buvo paliktas ant nukentėjusiosios automobilio, patvirtina tai, kad asmenys matė, kaip J. G. vairuodamas susilietė su nukentėjusiosios automobiliu ir jį apgadinęs pasišalino. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į automobilio „VW Toureg“ padarytų apgadinimų pobūdį, nustatyta, kad būtent J. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningai suvokdamas savo veiksmus. Teismas sprendžia, kad J. G. padaryta veika visiškai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas J. G. nuobaudą už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. G. atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimus padarė asmuo sulaukęs 70 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta (ATPK 32 str.). J. G. nebaustas administracine tvarka. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti jam paskyrus minimalia nuobaudą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., pažeidimą ir mažesnę nuobaudą nei numatytą sankcijose pagal LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30 ¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad padarytas teisės pažeidimas, numatyta LR ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) savo pobūdžiu nėra šiurkštus, J. G. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas automobilio priekinis bamperis), iš esmės yra mažareikšmis, abu automobiliai buvo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pati nukentėjusioji pretenzijų neturi, pasitraukimas iš eismo įvykio nepasunkimo įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti KET pažeidimus (eismo įvykio vietoje buvo paliktas raštelis su J. G. automobilio duomenimis). Be to, pažymėtina, kad J. G. eismo įvykio metu ir šiuo metu yra garbaus, virš 70 metų amžiaus, teisę vairuoti turi nuo 1977-01-01 ir per 38 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už KET pažeidimus, yra drausmingas vairuotojas, byloje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį asmuo turėtų būti baudžiamas nuobaudos sankcijos ribose, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis.

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

J. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.