- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- I-375-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01892-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 32 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-15) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-01-30 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpoje nepagrįstai ir neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėjo, kad nuo 2015-09-14 keturių mėnesių laikotarpiui buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, todėl drausminės nuobaudos terminas pasibaigė 2016-01-14, tačiau laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-01-30 nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpoje. Pažymėjo, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, žemino orumą, žalojo sveikatą, prilygo kankinimui. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, jam nebuvo skiriamos išmokos ir pašalpos, draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, tai sukėlė grėsmę santuokai. Dušu buvo leidžiama naudotis ne dažniau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės - tualetinis popierius, muilas, indų plovimo priemonės, taip pat nebuvo aprūpintas čiužinio užvalkalu, antra paklode, antru pagalvės užvalkalu. Mano, kad buvo diskriminuojamas pagal lytį, nes moterims pagal aprūpinimo normas išduodami du ritinėliai tualetinio popieriaus per mėnesį. Taip pat buvo diskriminuojamas pagal lytį ir socialinius požymius (dirbantis/nedirbantis), kadangi buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau skiriamo maisto jam nepakako. Pažymėjo, kad jo maisto racionas skyrėsi nuo moterims skiriamo maitinimo - buvo siauresnis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 31-37, 75) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-01-30 buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 11, kurios plotas 16,27 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos. Darė išvadą, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpoje ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015-09-10 nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesių laikotarpiui. Drausminės nuobaudos atlikimo pabaiga buvo numatyta 2016-01-14, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 16 dienų pareiškėjas buvo etapuotas, todėl pridėjus šį laiką, galutinis bausmės atlikimo laikas buvo pratęstas iki 2016-01-30. Pažymėjo, kad nuteistiesiems užtikrinamas higienos priemonių išdavimas. Kiekvienam pataisos namuose laikomam nuteistajam, įskaitant ir pareiškėją, buvo išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g – vieną kartą per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Sandėlininkas, pasitikrinęs kiekvieno būrio nuteistųjų skaičių, higienos priemones bei chemines valymo priemones išduoda būrio viršininkui pasirašytinai. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo ar maisto teikimo prašymais ar skundais nesikreipė. Pareiškėjas nedirbo, todėl buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintą valgiaraštį. Maisto gaminimo ir higienos reikalavimų laikymąsi įstaigoje tikrina Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo, piniginių išmokų negavo, pinigines lėšas gavo iš trečiųjų asmenų. Pareiškėjas ne kartą buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos skyriaus specialistų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sutrikimų, nuolat išgyvenamo streso, įtampos, blogėjančios sveikatos. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais - Pravieniškių PN-AK nepagrįstai jį laikant kamerų tipo patalpose ir neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-01-30.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl paskyrimo į kamerų tipo patalpas
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-01-30 nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kadangi drausminės nuobaudos paskyrimo laikas pasibaigė 2016-01-14.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015-09-10 nutarimu Nr. 69-1080 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesių laikotarpiui (b. l. 77). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo uždarytas 2015-09-15, išleistas - 2016-01-30.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo bausmės atlikimo pabaiga buvo numatyta 2016-01-14, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuobaudos atlikimo laikotarpiu 16 parų pareiškėjas buvo etapuotas į teismo posėdžius (nuo 2015-11-11 iki 2015-11-13, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-04), galutinis drausminės nuobaudos atlikimo laikas buvo pratęstas iki 2016-01-30. Minėtus argumentus patvirtina bylos duomenys – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015-09-10 nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, pareiškėjo asmens bylos duomenys (b. l. 77-82).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 207 punkte nustatyta, kad laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Taigi pagal minėtą reglamentavimą, vykimo į teismo posėdžius laiko nenumatyta įskaičiuoti į nuobaudos atlikimo laiką, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovas pagrįstai pratęsė drausminės nuobaudos atlikimo laiką 16 dienų laikotarpiui iki 2016-01-30. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl neteisėto laikymo kamerų tipo patalpose atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kalinimo sąlygų
Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus paneigia Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jo sektoriaus Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, kad bendrabučio tipo patalpos (statinio naudojimo paskirtis – kita, bendrabutis) yra tinkamos naudojimui pagal paskirtį (b. l. 53-73). Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini.
Pareiškėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, jam nemokėjo pašalpų, išmokų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos nuteistuosius asmenis įdarbinti, tokios Pravieniškių PN-AK pareigos nevykdymo jokiais teisės aktais nepagrindė ir pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi į atsakovą prašymais dėl pašalpos skyrimo ar aprūpinimo darbinėmis pajamomis, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, todėl argumentai dėl neaprūpinimo darbinėmis pajamomis ir pašalpų nemokėjimo atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo išduodamos higienos priemonės - tualetinis popierius, muilas, dantų šepetėliai, pasta, indų plovimo skystis.
Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiomis Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g. muilo. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šios higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016-12-12 pažymoje (b. l. 41) nurodoma, kad pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas. Bylos duomenimis, pataisos namų sandėlininkas higienos priemones bei chemines valymo priemones išduoda būrio viršininkui pasirašytinai (b. l. 47). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl higienos priemonių neišdavimo, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui raštu būtų reiškęs pretenzijas dėl neaprūpinimo higienos priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad per mėnesį jam buvo išduodamas tik vienas tualetinio popieriaus ruloniukas, tačiau jam to nepakako. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis nuteistųjų aprūpinimo normomis, per mėnesį vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Akcentuotina, kad esant sveikatos sutrikimams ar kitoms išskirtinėms aplinkybėms, papildomas tualetinio popieriaus išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas individualiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi į pataisos namų administraciją. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi atmestinos ir negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti.
Pareiškėjas nurodo, kad čiužiniai buvo eksploatuojami be užvalkalų, pareiškėjas nebuvo aprūpintas antra paklode, antru pagalvės užvalkalu. Pareiškėjas remdamasis nuteistųjų aprūpinimo normomis pažymi, kad vienam asmeniui turi būti išduodamos 4 paklodės arba 2 paklodės ir vienas antklodės užvalkalas, 2 pagalvės užvalkalai. Tačiau teismas pažymi, kad Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta nuteistųjų aprūpinimo norma nenumato minėto inventoriaus papildomo išdavimo asmenims laikinai paskirtiems į kamerų tipo patalpas. Teismas pažymi, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl trūkstamo minkšto inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo leidžiama praustis po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti, nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl ko kilo grėsmė santuokai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas, pasimatymai su sutuoktine jam nepriklausė, todėl negalėjo būti ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) dėl pasimatymų nesuteikimo.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau teikiamo maisto jam neužteko, jautėsi alkanas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas pataisos namuose nedirbo, todėl buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintą valgiaraštį. Pažymėjo, kad įstaiga užtikrina skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normas asmenims, be to, maisto gaminimo ir higienos reikalavimų laikymąsi įstaigoje tikrina Kaišiadorių valstybinė maisto veterinarinė tarnyba. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl nepakankamo maitinimo, taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų rekomenduotas dietinis maitinimas. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą atsakovo pateiktais įrodymais dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nepakankamo/nepilnaverčio maisto yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose buvo diskriminuojamas pagal lytį ir socialinius požymius (dirbantis/nedirbantis). Pažymėjo, kad pagal nuteistųjų aprūpinimo normas moterims skiria daugiau tualetinio popieriaus bei numatytas platesnis maisto racionas. Tačiau Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tai įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekse (pav., skirtingos bausmių vykdymo tvarkos nustatymas vyrams ir moterims, nepilnamečiams, ligoniams, gero elgesio ir pažeidžiantiems režimo reikalavimus nuteistiesiems ir kt.). Nuteistojo diskriminavimu gali būti pripažinti atvejai, kai esant vienodoms aplinkybėms be jokio objektyvaus pagrindo taikomos skirtingos bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs sąmoningai išskirti pareiškėją iš kitų nuteistųjų, ar, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jam būtų sudarytos kitokios (atitinkamai blogesnės) bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka nei kitiems pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, todėl pareiškėjo argumentai dėl diskriminacijos atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.