Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Editai Sabaitei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. S., jo atstovui avokado padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V P, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, pensijinio amžiaus, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), mėtydamas akmenis į J. S. ir du kartus akmenimis pataikydamas J. S. į dešinį petį bei dešinę šlaunį, sukėlė J. S. fizinį skausmą.

Be to, V. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 155 str. 1 d. tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 22 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), girdint pašaliniams asmenims išvadindamas J. S. žodžiais „pederastu“, „išgama“, „bledyna“ bei atlikdamas akmenų mėtymo veiksmus, įžeidė bei pažemino J. S..

Kaltinamasis V. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-09-22 apie 20 val. su žmona O. P. ėjo atidaryti kiemo vartų, nes tuoj iš Kauno turėjo atvykti sūnus V. P. su žmona ir vaikais. Kadangi nei namo kiemas, nei Šapuvos gatvė nebuvo apšviesta, iki kiemo vartų ėjo pasišviesdamas žibintuvėliu. Netrukus išgirdo, kaip kaimynas J. S. piktai jam liepė nešviesti į akis. Nors buvo tamsu, J. S. atpažino iš balso. J. S. buvo išgėręs, vedėsi šunį be antsnukio. Po to J. S. nuėjo pas kaimynę V. P., o V. P. su žmona nuėjo į kambarį. Jo namo kieme auga žolė, ant jos akmenų nebuvo, savo drabužių kišenėse V. P. akmenų nesinešioja, todėl jų į J. S. nemėtė, J. S. kaltinime minimais žodžiais nevadino. Be to, J. S. einant iš kairės kelio pusės, neįmanoma pataikyti jam į dešinį petį ir koją. Kaltinamasis vertina, kad J. S. kerštauja V. P. dėl grasinimo nužudyti bylos, kurioje J. S. teismo buvo pripažintas kaltu, o V. P. nukentėjusiuoju. Todėl J. S. nuolat provokuoja konfliktus, serga psichine liga.

Nukentėjęs bei privatus kaltintojas J. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinime nurodytu metu su šunimi su antsnukiu ėjo Šapuvos gatve. Gatvė buvo neapšviesta, tamsu. Išgirdo einančių žmonių balsus, keiksmažodžius ir girdėjo akmenų mėtymą. Maždaug iš 3 metrų atstumo du kartus akmenys pataikė J. S. į dešinę koją ir dešinę šlaunį. J. S. nematė, kas metė akmenis, bet iš balso suvokė, kad tai buvo V. P., nes jo balsas sakė, kad „gerai, kad į galvą negavai“. Be V. P. balso J. S. girdėjo dar kitų vyrų balsus. Prie tvoros buvo plytgalių ir jais J. S. buvo pataikyta. Plytgalių dydžio dėl tamsos nematė. Tai vyko prie kaltinamojo namo kiemo tvoros. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė. J. S. parodė, kad su V. P. jau 4 metai konfliktuoja.

Liudytoja J. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra nukentėjusio J. S. žmona. 2012-11-22 vakare jos vyras J. S. ėjo neapšviesta Šapuvos gatve. Liudytoja nuėjo vyro pasitikti. Išgirdo J. S. balsą „Vytai, ką darai“, o kaimynas V. P. jam atsakė „džiaukis, kad galvą nepataikė“. Liudytoja 2-3 kartus girdėjo krentant akmenis. Tačiau jų nematė. Iš šių pasakymų vertina, kad akmenis į J. S. metė V. P.. Be to, liudytoja girdėjo, kaip V. P. vartojo keiksmažodžius „gaidys“, „pederastas“, „blet“. J. S. grįžus namo, liudytoja jį apžiūrėjo, matė dėmes ant J. S. striukės dešinėje pusėje ir ant kelnių dešinės šlaunies pusėje. Apžiūrėjusi J. S., ant jo kūno jokių sužalojimų, mėlynių, nubrozdinimų, kraujosruvų nebuvo, todėl į medikus nesikreipė. Tą vakarą J. S. buvo šiltai apsirengęs, nes dėvėjo odinę striukę su kailiniu pamušalu. Rytojaus dieną liudytoja matė daug 7-8 cm. diametro akmenų ant Šapuvos gatvės asfalto. Su kaimynais P jau 4-5 m. konfliktuoja.

Liudytoja V. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra P ir S kaimynė. Pamena, kaip vakare pas ją į namus atėjo J. S. ir pasakė, kad kaimynas V. P. į jį mėto akmenimis, tačiau skausmu nesiskundė, apie keiksmažodžiu vartojimą nieko nesakė. Liudytoja paties konflikto nematė ir negirdėjo. V. P. yra du, t. y. kaltinamasis ir jo sūnus.

Liudytoja O. P., sutikusi liudyti ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo V. P. žmona. Kaimynas J. S. nuolat provokuoja konfliktus, atsisukęs į P pusę spjaudo. 2012-09-22 P laukė iš Kauno su šeima atvykstančio sūnaus. Apie 20.30 val. liudytoja su vyru V. P. išėjo į kiemą atidaryti vartų, nes buvo tamsu. Šapuvos gatve ėjo J. S. ir grasino V. P. kirsti dalgiu, o jo žmona J. S. savo vyrą J. S. nuramino. Tada J. S. nuėjo pas kaimynę V. P.. Apie 21 val. atvyko sūnus V. P. ir tada J. S. paleido savo šunis. Liudytojai pagrasinus iškviesti policiją, J. S. šunis sušaukė atgal. Jokių akmenų liudytojos sutuoktinis V. P. nemėtė, buvo savo kiemo viduje, o kieme akmenų nėra, kieme buvo tamsu, o kiemo vartai uždaryti. V. P. nukentėjusio J. S. nekeikė, išvis žodžio „bledyna“ niekas iš P nevartoja, šį žodį sakant girdi tik J. S.. Liudytoja O. P. visą laiką buvo šalia vyro V. P.. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo.

Liudytojas V. P., sutikęs liudyti ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo V. P. sūnus. Liudytojui žinoma, jog tėvų kaimynas J. S. pranešė policijai, jog liudytojas apmėtė jį akmenimis. Policijai nepradėjus jokio tyrimo, J. S. sugalvojo tuo kaltinti tėvą. Liudytojas 2012-09-22 apie 21 val. su žmona ir vaikais atvyko iš Kauno pas tėvus. Šie paaiškino, kad J. S. konfliktuoja. Jokių kitų vyrų pas tėvus nebuvo. Liudytojas paties konflikto nematė ir negirdėjo, įvykyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas sprendžia, kad teisiamajame posėdyje ištyrus bylos duomenis, V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl J. S. fizinio skausmo sukėlimo ir jo įžeidimo neva apmėčius akmenimis ir išsakius keiksmažodžius „pederastas“, „išgama“, „bledyna“ nepasitvirtino. Pats V. P. teisme neprisipažino atlikęs jam inkriminuotame kaltinime nurodytus veiksmus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais, nes jų nepaneigia jokie kiti objektyvūs įrodymai. Priešingai, šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina teisme apklaustos liudytojos parodymai. Dėl V. P. inkriminuoto kaltinimo liudytoja O. P. parodė, kad nors ji ir buvo įvykio vietoje, tačiau jokių įžeidžiančių kaltinime nurodytų V. P. išsakytų žodžių negirdėjo, jokio akmenų mėtymo nematė. Privataus kaltintojo J. S. kviesta liudytoja J. S. taip pat paaiškino, kad įvykio nematė, o apie keiksmažodžių išsakymą girdėjo tik iš balso. Tačiau ši liudytoja nurodė ne tą įvykio dieną, kuris nagrinėjamas šioje byloje, nes tiriamas įvykis buvo 2012-09-22 apie 20 val., o ji paaiškino, kad įvykis buvo 2012-11-22. Be to, liudytoja J. S. teigė girdėjusi visai kitus keiksmažodžius - „gaidys“, „pederastas“, „blet“, nei jie nurodyti inkriminuotame kaltinime („pederastas“, „išgama“, „bledyna“). J. S. parodymais abejojama ir dėl to, kad ji teigė įvykio vietoje buvus kaltinamojo sūnų, nors liko nepaneigti pastarojo parodymai, kad jis pas tėvus atvyko jau po įvykio apie 21 val. Su kitų proceso dalyvių parodymais nesutampa ir liudytojos J. S. parodymų dalis dėl neva įvykdyto nusikaltimo įrankio rūšies, nes liudytoja aiškino girdėjus ir rytojaus dieną mačiusi akmenis, kurie buvo mėtomi į J. S., kaip tuo tarpu pats J. S. aiškino, kad į jį buvo mesti plytgaliai. Abejonių V. P. kalte kelia ir liudytojos J. S. ne vien kaltinamojo V. P. balso, bet ir kitų asmenų balsų girdėjimas, nors objektyviai jokie kiti įvykyje dalyvavę pašaliniai asmenys nenustatyti. V. P. inkriminuotų kaltinimų negalima grįsti ir paties nukentėjusio parodymais. J. S. paaiškino, kad jis nematė nei kas metė akmenis, nei kas išsakė keiksmažodžius. O kad tai padarė V. P., jis sprendė tik iš girdėto balso. Tačiau nukentėjęs J. S. parodė, kad jis girdėjo ne vien kaltinamojo, bet dar ir kitų vyrų balsus. Nors jokie kiti asmenys, dalyvavę įvykyje, nenustatyti. Abejonių kelia ir nukentėjusio parodymų dalis apie plytgalių mėtymą iš 3 metrų atstumo, apie plytgalių paėmimą nuo žemės šalia tvoros, nes Šapuvos gatvė yra asfaltuota, o ne išgrįsta akmenimis ar žvyru; kaltinamasis buvo savo kiemo viduje, kiemo vartai nebuvo atviri, o įvykio metu buvo tamsu. Iš to teismas daro išvadą, kad privatus kaltintojas neįrodė privataus kaltinimo skunde minimų aplinkybių. Iš teisme apklaustų asmenų parodymų galima daryti tik prielaidą, o ne tvirtą išvadą apie akmenų mėtymo ir keiksmažodžių pavartojimo faktus. Taigi byloje liko nepaneigta kaltinamojo gynybos versija, jog dėl J. S. psichikos sutrikimų (organinis asmenybės sutrikimas b.l. 26), daugiametį tarpusavio konfliktavimą, J. S. nuteisimą už tyčinę nusikalstamą veiką prieš V. P. kitoje baudžiamojoje byloje (b.l. 28), J. S. nevienkartinių administracinių nuobaudų turėjimą (b.l. 21-24) privatus kaltintojas pareiškė nepagrįstą privataus kaltinimo skundą, vedinas keršto.

Teismas pažymi, kad net ir pagrindus šias aplinkybes objektyviais įrodymais, nebūtų teisinio pagrindo patraukti V. P. baudžiamojon atsakomybė pagal jam pareikštą kaltinimą. J. S. į medikus nesikreipė, kūno sužalojimo mastas jam nebuvo nustatytas, jis teismui medicininių dokumentų su įrašais apie skausmus dešiniajame petyje ir dešinės kojos šlaunyje nepateikė. Priešingai, liudytoja J. S. parodė, kad įvykio metu J. S. buvo šiltai apsirengęs, dėvėjo išorinį rūbą – odinę striukę su kailiniu pamušalu, ant jo kūno jokių nubrozdinimų ar kraujosruvų nebuvo. Todėl būtų galima vertinti, kad J. S. jokio fizinio skausmo, sudarančio objektyviąją BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties pusę, nepatyrė. Dar daugiau, vien keiksmažodžių išsakymas savaime nereiškia asmens įžeidimo. BK 155 str. 1 d. numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis reikalauja pasekmių – nukentėjusio jautimo įsižeidus, užgauliai pažemintam. Privatus kaltintojas šio požymio teisme ne tik kad nepagrindė, bet jo net neįrodinėjo, neteikė jokių paaiškinimų ar rašytinių dokumentų. Be to, jo parodymuose minimas ne vien kaltinamojo, bet dar ir kitų vyriškų balsų girdėjimas, reiškia, kad net ir pasitvirtinus buvus kaltinime minimiems keiksmažodžiams, jie nebūtinai galėjo būti nukreipti prieš J. S., bet ir prieš kitus asmenis, kurių balsus jis girdėjo.

Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad privataus kaltinimo skunde V. P. inkriminuotas kaltinimas dėl J. S. fizinio skausmo sukėlimo ir jo įžeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįstas tik niekuo nepatvirtintomis prielaidomis ir galimai prasimanymais, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. P. veikoje nėra objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, kad V. P. įžeidė J. S. ir jam sukėlė fizinį skausmą. Dėl to prieinama išvados, jog negalima konstatuoti V. P. kaltės, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, tad jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi V. P. dėl kaltinimo išteisintinas privataus kaltinimo byloje, pradėtoje išimtinai tik pagal nukentėjusio J. S. skundą, tai iš J. S. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (BPK 105 str. 6 d.), o J. S. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V P, kaltinamą pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,30 Lt (septyniolika litų 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

V. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.