Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui S. K. dėl ligos išmokos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui S. K. išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos permokos.

Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018 m. gegužės 2 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti ligos išmoką.

VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-208827 atsakovui paskyrė 137,14 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-290893 atsakovui paskyrė 220,32 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-309247 atsakovui paskyrė 330,48 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-79682 paskyrė atsakovui 202,96 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-107799 paskyrė atsakovui 279,07 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 5 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-129283 paskyrė atsakovui 304,44 Eur dydžio ligos išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 22 d.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdyba 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 9.4-694(3.52.) „Dėl duomenų siuntimo“ pateikė VSDFV Vilniaus skyriui duomenis apie atsakovo elgesį laikinojo nedarbingumo metu, t. y. informaciją apie atsakovo išvykimus iš šalies, kertant Lietuvos Respublikos sieną.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (9.1E)DV_S-26330 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VSAT, prašydamas pateikti informaciją, ar atsakovas laikotarpiais nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. kovo 6 d.; nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. spalio 5 d.; nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną. VSAT, atsakydama į pareiškėjo raštą, 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 21-19-87 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad atsakovas pareiškėjo paklausime nurodytais laikotarpiais kirto sieną: 2018 m. gegužės 23 d. išvyko per Vilniaus oro uosto Pasienio kontrolės postą (toliau – PKP), 2018 m. gegužės 30 d. atvyko per Vilniaus oro uosto PKP; 2018 m. rugsėjo 26 d. išvyko ir atvyko per Eišiškių dvišalį PKP; 2019 m. vasario 16 d. išvyko per Šalčininkų tarptautinį PKP, 2019 m. vasario 20 d. atvyko per Šalčininkų tarptautinį PKP; 2019 m. kovo 19 d. išvyko ir atvyko per Šalčininkų tarptautinį PKP; 2019 m. kovo 25 d. išvyko per Vilniaus oro uosto PKP ir 2019 m. balandžio 5 d. atvyko per Vilniaus oro uosto PKP.

VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė J. M. 2019 m. gegužės 7 d. surašė „S. K. medicinos patikrinimo pažymą“ Nr. VPA_P5-1904, kurioje nurodė, kad žinant VšĮ „Paluknio ambulatorija“ direktorei, pagal 2019 m. gegužės 2 d. pavedimą Nr. (9.11)VPA_1850, ji patikrino medicinos dokumentus dėl atsakovui išduotų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo pagrįstumo bei elgesio taisyklių įvertinimo. Patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas laikinojo nedarbingumo metu 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. rugsėjo 26 d. 2019 m. vasario 16 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo išvykęs į užsienį ir tuo pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų taisyklių 51.6 papunktį. Ta pačia pažyma buvo pasiūlyta atsakovui neskirti ligos išmokos.

VSDFV (duomenys neskelbtini) J. M. 2019 m. gruodžio 17 d. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog atsakovo buvo prašoma nurodyti sienos kirtimo priežastis, tačiau į klausimą dėl kokių priežasčių laikinojo nedarbingumo metu buvo išvykęs į užsienį atsakovas neatsakė ir jokių pateisinamų priežasčių nenurodė. Tame pačiame pranešime nurodyta, jog atsakovo medicinos dokumentų, esančių VšĮ Paluknio ambulatorija, atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas su elgesio taisyklėmis laikinojo nedarbingumo metu pasirašytinai supažindintas 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. vasario 5 d.

VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo atsakovo ligos išmoką išmokėtą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-191956, kuris 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-8 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 92,87 Eur ligos išmokos permoką už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

VSDFV Vilniaus skyriui perskaičiavus atsakovo ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., sumažėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį atsakovui buvo apskaičiuota ligos išmoka paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-290893. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas perskaičiavo atsakovui minėto sprendimo pagrindu išmokėtą ligos išmoką ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-191977, kuris 2020-05-29 sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-9 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 11,76 Eur permoką už 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. laikinojo nedarbingumo laikotarpį.

VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs, tai kad atsakovas be pateisinamų priežasčių 2018 m. rugsėjo 26 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną, ir ligos išmoka jam už nurodytą dieną neturėjo būti mokama bei aplinkybę, kad perskaičiavus atsakovo ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., sumažėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo apskaičiuota ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d., pareiškėjas perskaičiavo atsakovo ligos išmoką už minėtą laikotarpį ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-192006, kuris 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-10 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 33,86 Eur ligos išmokos permoką už laikinojo nedarbingumą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d.

VSDFV Vilniaus skyriui perskaičiavus S. K. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d., sumažėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis pagal kurį buvo apskaičiuota laikotarpio nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ligos išmoka. Pareiškėjas minėto laikotarpio ligos išmoką perskaičiavo ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-192024, kuris 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-11 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 0,63 Eur ligos išmokos permoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs tai, kad apdraustasis 2019 m. vasario 20 d. be pateisinamos priežasties kirto sieną, todėl ligos išmoka už nurodytą dieną jam neturėjo būti mokama bei tai, kad perskaičiavus atsakovo ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d., sumažėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo apskaičiuota laikotarpio nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 5 d. ligos išmoka, pareiškėjas perskaičiavo minėto laikotarpio ligos išmoką ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-192030, kuris 2020-05-29 sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-12 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 20,82 Eur ligos išmokos permoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 5 d.

VSDFV Vilniaus skyrius įvertinęs, tai, kad atsakovas 2019 m. kovo 19 d. be pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną, todėl ligos išmoka už nurodytą dieną jam neturėjo būti mokama bei tai, kad perskaičiavus atsakovo ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 5 d., sumažėjo vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo apskaičiuota ligos išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 22 d., perskaičiavo minėto laikotarpio ligos išmoką ir 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-192036, kuris 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (9.2E)VPA_SP9-13 buvo pakeistas papildant sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatė 20,90 Eur ligos išmokos permoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 22 d.

Nurodytais permokų nustatymo sprendimais nustatytų ligos išmokų permokų suma sudaro 180,84 Eur. Iš atsakovui mokėtos ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, buvo išskaičiuota dalis, t. y. 39,93 Eur, ligos išmokų permokų sumos. Likusi neišieškota ligos išmokų permokų suma sudaro 140,91 Eur.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (9.2E) DV_S-37114 „Dėl ligos išmokų permokų nustatymo ir išieškojimo“, 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (9.2) DV_S-54021 „Dėl ligos išmokų permokų nustatymo ir išieškojimo (pakartotinai)“, 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. DV_S-29666 „Dėl ligos išmokų permokų nustatymo ir išieškojimo“ atsakovas buvo informuotas apie nustatytas ligos išmokų permokas ir prašytas grąžinti likusią neišieškotą ligos išmokų permokų sumą, tačiau jos negrąžino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - LMSDĮ), VSDĮ, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Minėta, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu buvo išvykęs į užsienį, ir taip pažeidė Taisyklėse nustatytas elgesio taisykles nedarbingumo metu. Taisyklių 50 punktas reglamentuoja, jog laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis šių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: 1) gydytojo paskirtu laiku neatvyksta į GKK posėdį; 2) Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį; 3) nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; 4) neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; 5) atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; 6) dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; 7) vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 8) elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51 punktas).

Iš byloje pateikto VSAT 2019 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 21-19-87 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovas buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną 5 kartus: 2018 m. gegužės 23 d.; 2018 m. rugsėjo 26 d.; 2019 m. vasario 16 d.; 2019 m. kovo 19 d.; 2019 m. kovo 25 d. Minėta, kad remiantis Taisyklių 51.6 punktu, asmuo, keliaujantis laikinojo nedarbingumo metu, savo veiksmais pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną 2018 m. gegužės 23 d.; 2018 m. rugsėjo 26 d.; 2019 m. vasario 16 d.; 2019 m. kovo 19 d.; 2019 m. kovo 25 d., pažeidė Taisyklių 51.6 punktą ir VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas už minėtas dienas neturėjo teisės gauti ligos išmokos.

LMSDĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, jog permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis). Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu keliavo (buvo išvykęs į užsienį) taigi, pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu (Taisyklių 51.6 punktas). Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo S. K. priteistinas 140,91 Eur dydžio ligos išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą tenkinti.

Pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteisti iš atsakovo S. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), neieškotos ligos išmokos permoką – 140,91 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 91 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.