Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-06-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-10686-1193/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-27
Bylos Nr.
e2YT-10686-1193/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05994-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Blaževič-Mackevič
Pareiškėjas
M. Ž.
Suinteresuotas asmuo
notarė N
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-10686-1193/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05994-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. Ž., atstovaujančios nepilnametį A. B., ir nepilnamečio A. B. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: notarė N. J., J. P., V. B. ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Pareiškėjai M. Ž., atstovaujanti nepilnametį sūnų A. B., ir nepilnametis A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriame prašo atnaujinti nepilnamečiam A. B. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

2. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad jos nepilnamečio sūnaus A. B. tėvas palikėjas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjo mirties priežastis – savižudybė. Pareiškėja ir palikėjas nebuvo sudarę santuokos, tačiau ilgus metus gyveno kaip šeima. Vėliau, prasidėjus nesutarimams, pareiškėja su palikėju išsiskyrė ir keletą metų gyveno atskirai. Palikėjui nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Aptariamas turtas iki šiol registruotas palikėjo vardu. Pareiškėja neturi duomenų apie kitą palikėjo turtą. Po J. B. tragiškos mirties pareiškėjos M. Ž., taip pat jos nepilnamečio sūnaus A. B. emocinė būklė ilgą laiką buvo sunki. J. B. tėvas ir sesuo dėl palikėjo mirties kaltino pareiškėją M. Ž.. Jie darė spaudimą, kad pareiškėjai nepretenduotų į palikėjo turtą. Pareiškėja, atstovaujanti nepilnametį sūnų, praleido terminą palikimui priimti, nes norėjo pamiršti visus įvykius, siekė apsaugoti sūnų, kuriam, kaip paaugliui, tuo metu buvo labai sunku priimti faktą dėl tėvo mirties, nepilnamečiui nebuvo pasakojamos tėvo mirties aplinkybės, t. y., kad palikėjo mirties priežastis – savižudybė. Pareiškėja negalvojo apie jokius turtinius klausimus ir galimus paveldėjimus. Pareiškėja nesiekė vaiko interesų pažeidimo, ji net nežinojo, kad tokiu būdu juos pažeidžia, nes siekė tik apsaugoti vaiką nuo neigiamų emocijų, siekė vaiko ramybės, stabilios emocinės būklės, kuri po tėvo savižudybės buvo bloga. Mirusiojo šeimos narių spaudimas dar labiau aštrino blogą emocinę būklę, skatino norą viską pamiršti ir nesivelti į ginčus su mirusiojo šeima dėl turtinių klausimų. Pareiškėja nežinojo kiek palikėjas turi turto ir kiek turi skolų, manė, kad visi turtiniai klausimai bus išspręsti be jos. Tačiau praėjus eilei metų, emocinė būklė aprimo, užsimiršo, sūnus užaugo ir pradėjo domėtis tėvo praeitimi, mirties aplinkybėmis, tėvo šeima. Sūnui be kita ko kilo turtiniai klausimai, ar jis paveldėjo ką nors po tėvo mirties, kokia jo ir mamos finansinė situacija, kokios jo ateities finansinės perspektyvos galvojant apie studijas. Po kiek laiko pareiškėja sužinojo, kad ji, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, be teismo leidimo, negalėjo priimti jokių sprendimų nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, o nuo 2023 m. sausio 1 d. šių klausimų sprendimas buvo perduotas notarams. Pareiškėja siekia priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nes praleistas trijų mėnesių terminas paveldėjimui priimti, dėl ko iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Paveldėtojas yra nepilnametis. Jis pats savo teisių ir interesų negalėjo apginti. Nepilnametis A. B. yra pirmos eilės ir vienintelis palikėjo įpėdinis. Jis tėvo mirties dieną neturėjo civilinio veiksnumo. Nepilnametis praleido terminą palikimui priimti ne dėl savo kaltės.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo dėl palikėjo J. B. palikimo paveldėjimo. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylos esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad šioje byloje pareikštas prašymas yra visapusiškai pagrįstas, VĮ Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui ir prašo pareiškėjų patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, jog nesutinka su patikslintu pareiškimu ir prieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškimas nepagrįstas, pareiškėja neįrodė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. V. B. nurodo, kad palikimas nepriimtas dėl pareiškėjos neatsakingumo ir nerūpestingumo nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei dėl nenoro mokėti palikėjo skolų. Pareiškime nurodyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų. Pareiškėja, atvykusi į palikėjo laidotuves, pabuvo tik trumpai. Ji materialiai neprisidėjo prie palikėjo laidotuvių. V. B. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai mirties liudijimą, kad ji galėtų įforminti valstybinę pašalpą nepilnamečiam vaikui, taip pat buvo kalbėta dėl palikimo priėmimo, apie skolas, palikėjo turto dalies rekonstrukciją. V. B. su dukra J. J. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į advokatę, su kuria bendravo taip pat ir pareiškėja. Šalys mėgino susitarti, tačiau nepavyko, nes pareiškėja nepriėmė jokio sprendimo, nors buvo informuota apie palikimo priėmimo naudą vaikui. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo po minėtų derybų nebebendravo. Pareiškėja yra teisiškai išprususi, nes mokosi Kauno policijos mokykloje. Pareiškėjos tėvas yra buvęs policijos pareigūnas, kuris galėjo patarti kaip elgtis nurodytoje situacijoje. Nežinojimas šiuo atveju nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėja žinojo apie palikėjo turtą, taip pat dalyvaudama derybose žinojo apie tai, kad ji, kaip įstatyminė atstovė, turi priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėja turėjo galimybę anksčiau kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, tačiau nesikreipė tik dėl mirusiojo skolų bei numatytų būtinų investicijų į paveldėtą turtą. Termino atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens teise bei teisėtus interesus, nes jis su kreditoriniais reikalavimais bus priverstas kreiptis į notarų biurą, taip pat į teismą dėl savo teisių ir turtinių interesų gynimo, kadangi su dukros pagalba investavo pinigus į paveldėto namo rekonstrukciją ir gerino jo būklę, išmokėjo mirusiojo skolas, faktiškai pradėjo valdyti turtą ir valdo iki šiol.

5. Suinteresuoti asmenys notarė N. J. ir J. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į patikslintą pareiškimą.

6. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis šeima institucijai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos. Šeima nebuvo įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Išvadą duodanti institucija nurodo, kad pareiškimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

7. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Nepilnametis A. B. palikimo atsiradimo metu negalėjo apginti savo teisių ir interesų. Šioje byloje tik sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bet nesprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, turto padalijimo. Be to, suinteresuotas asmuo neįrodo teiginių dėl mirusiojo skolų apmokėjimų ar namo rekonstrukcijos fakto. Jis atsiliepime nurodo melagingas ir pareiškėją šmeižiančias aplinkybes, kurios nesusijusios su šia byla. Įvertinus V. B. sveikatos būklę, tikėtina, kad atsiliepimą parengė net ne V. B., bet jo dukra J. J., kuri ateityje paveldėtų visą turtą. Pareiškėjai nebuvo leista finansiškai prisidėti prie palikėjo laidotuvių. Pareiškėjos santykiai su palikėjo šeima konfliktiški ir itin komplikuoti. Nepraėjus dviem savaitėms po laidotuvių, prasidėjo giminaičių V. B. ir J. J. skambučiai M. Ž. ir jos tėvams su raginimu atsisakyti A. B. priklausančio palikimo. Jie siūlė pasirašyti melagingus dokumentus neva siekiant pagreitinti paveldėjimo dokumentų tvarkymą. Apie jokius būtinus namo renovacijos darbus iš viso nebuvo kalbama, jokių informacinių raštų nei iš giminaičių, nei iš notaro nebuvo gauta.

8. Suinteresuotas asmuo V. B. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad pareiškėja M. Ž. žinojo, jog ji vaiko vardu turi priimti arba atsisakyti priimti palikimą. Jai buvo pasiūlyta priimti palikimą vaiko vardu ir piniginėmis lėšomis prisidėti prie namo rekonstrukcijos arba gauti kompensaciją ir atsisakyti palikimo, taip pat apsiūlyta kreiptis konsultacijos į advokatę. Tačiau pareiškėja ignoravo pasiūlymus, pažeidė vaiko teises ir interesus, nesikreipė nei dėl palikimo priėmimo nei dėl jo atsisakymo. Ji nenorėjo priimti palikimo, nes žinojo apie palikėjo skolas.

9. Teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties patvirtintos kopijos.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl suinteresuoto asmens procesinio prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

10. Teisme 2024 m. birželio 26 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, gauti suinteresuoto asmens V. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

11. Pirmiausia akcentuotina, kad pagal CPK 577 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas.

12. Nagrinėjamojoje byloje joje dalyvaujantys asmenys pateikė atsiliepimus, tačiau nei pareiškėjai, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 577 straipsniu, teismas dar 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Aptariama nutartis įteikta visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

13. Teisme 2024 m. birželio 19 d. buvo gauti, tą pačią dieną priimti ir kitą dieną be kita ko suinteresuotam asmeniui V. B. išsiųsti pareiškėjos papildomi rašytiniai paaiškinimai.

14. V. B. savo rašytinius paaiškinimus, kaip jau minėta, pateikė tik 2024 m. birželio 26 d., t. y. prieš pat teismo posėdį. Pažymėtina, kad V. B. savo poziciją dėl pareiškimo detaliai jau buvo išdėstęs atsiliepime, kuriame, kaip jau minėta, neprašė nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Tokio prašymo jis nepareiškė ir gavęs teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį. V. B. savo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, pareikštą rašytiniuose paaiškinimuose, motyvuoja vien tuo, kad po rašytinių paaiškinimų iškilo būtinybė įvertinti, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas arba neatnaujinimas santykių dalyvių turtiniams interesams, įvertinus pusiausvyros principą bei termino praleidimo trukmę. Tačiau akcentuotina, jog tam, kad teismas įvertintų pirmiau nurodytus aspektus, įvertinus bylos dalyką ir jos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinį, nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apie šiuos aspektus teismas pasisakys toliau šioje nutartyje. Byloje nebuvo užkirstas kelias suinteresuotam asmeniui paaiškinti faktines aplinkybes, išdėstyti savo argumentus dėl visų byloje kilusių klausimų ar įrodinėti savo nesutikimo su pareiškimu motyvus. V. B., kuriam atstovauja profesionali teisininkė advokatė, savo poziciją itin išsamiai išdėstė tiek atsiliepime, tiek taip pat ir rašytiniuose paaiškinimuose, kurie yra priimti į bylą. Jo pozicija ir išdėstytos aplinkybės teismui aiškios. V. B. nenurodo, ką konkrečiai papildomai, ko nenurodė savo procesiniuose dokumentuose, pageidauja pasisakyti teisme žodžiu. Be to, nors V. B. nurodo, kad tik po rašytinių paaiškinimų iškilo poreikis bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš esmės rašytiniuose paaiškinimuose nenurodytos naujos aplinkybės, susijusios būtent su šios bylos dalyku. Tiek pareiškėja, tiek taip pat ir suinteresuotas asmuo V. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo daug aplinkybių, kurios net nesusijusios su šios bylos dalyku, pavyzdžiui, dėl skirtingai nurodytų aplinkybių, buvusių dar tuo metu, kai palikėjas buvo gyvas, taip pat dėl to, kiek laiko pareiškėja dalyvavo palikėjo laidotuvėse, ar ji norėjo ar ne prisidėti prie laidotuvių išlaidų ir pan. Akcentuotina, kad šioje byloje tik sprendžiamas klausimas: yra pagrindas atnaujinti nepilnamečiam A. B. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. B. mirties priimti ar ne. Todėl visi kiti tiek pareiškėjos, tiek V. B. nurodytos aplinkybės, kurios nesusijusios su byloje sprendžiamu klausimu, neturi jokios įtakos bylai teisingai išnagrinėti. Byloje taip pat ir gavus byloje dalyvaujančių asmenų rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus, ir toliau nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad toks prašymas nesavalaikis, pateiktas prieš pat teismo posėdį, prašymo patenkinimas, įvertinus tiek bylos dalyką, tiek visas pirmiau nurodytas aplinkybes, tiek taip pat ir prašymo pateikimo laiką neproporcingai užvilkins bylos nagrinėjimą. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių V. B. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas J. B. (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – savižudybė, uždusimas suspaudus kaklą kilpa (žr. 1 t., e. b. l. 8). Gyventojų registro duomenimis J. B. nebuvo vedęs, bet turėjo vieną vaiką, t. y. pareiškėją A. B.. J. B. tėvai: J. P. ir V. B., kurie šioje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis (žr. Gyventojų registro pažymą; 1 t., e. b. l. 59). Palikėjo J. B. vienintelis vaikas A. B. yra nepilnametis, gimė (duomenys neskelbtini) (žr. 1 t., e. b. l. 7, 59). Palikėjo J. B. nepilnamečio vaiko A. B. motina yra pareiškėja M. Ž. (žr. 1 t., e. b. l. 7).

16. Taigi A. B. yra pirmos eilės mirusio J. B. įstatyminis įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nepilnametis A. B. turi teisę paveldėti pagal įstatymą po savo tėvo J. B. mirties.

17. Iš Testamentų registro duomenų, taip pat teismui pateiktos paveldėjimo bylos kopijos nustatyta, kad po J. B. mirties Vilniaus miesto 42-ajame notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla; per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimą priėmė tik suinteresuotas asmuo palikėjo tėvas V. B., 2018 m. spalio 30 d. pateikęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo; palikimo priėmimo procedūra neužbaigta, suinteresuotam asmeniui V. B. dar neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas (1 t., e. b. l. 51, 74–78). Taigi palikėjo nepilnametis vaikas A. B. nėra priėmęs palikimo.

18. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti. Todėl narinėjamu atveju palikimas turėjo būti priimtas iki 2018 m. lapkričio 22 d. Pareiškimas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo teismui pateiktas tik 2024 m. balandžio 15 d. Vadinasi, nepilnametis palikėjo vaikas praleido terminą palikimui priimti 5 metus 4 mėnesius ir 23 dienas. Pareiškėjai prašo atnaujinti nepilnamečiam A. B. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. B. mirties, priimti.

19. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

20. Akcentuotina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet taip pat ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

21. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad palikėjo vaikas A. B. tiek palikėjo mirties momentu, tiek taip pat ir šiuo metu yra nepilnametis. Jis gimė (duomenys neskelbtini) (žr. 1 t., e. b. l. 7, 59). Tuo metu, kai mirė palikėjas J. B. (duomenys neskelbtini), A. B. buvo tik dešimt metų. Byloje nėra ginčo, kad jo įstatyminė atstovė motina M. Ž. nesirūpino palikimo priėmimu nepilnamečio vardu.

22. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad po J. B. tragiškos mirties pareiškėjos M. Ž., taip pat jos nepilnamečio sūnaus A. B. emocinė būklė ilgą laiką buvo sunki, be to, pareiškėjos ir palikėjo giminių santykiai buvo itin komplikuoti, todėl pareiškėja norėjo pamiršti visus įvykius, siekė apsaugoti sūnų, kuriam tuo metu buvo labai sunku priimti faktą dėl tėvo mirties. Todėl buvo praleistas terminas palikimui priimti. Tačiau, anot pareiškėjos, šiuo metu sūnus paaugo ir jis pradėjo domėtis finansine būkle, ar jis paveldėjo ką nors po tėvo mirties, kokios jo ateities finansinės perspektyvos galvojant apie studijas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį, nepilnamečio vaiko amžių, palikėjo mirties priežastį, neturi jokio pagrindo abejoti šiais pareiškėjos argumentais.

23. Teismas pritaria taip pat ir suinteresuoto asmens V. B. argumentams, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą, teises ir pareigas, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų, tačiau šioje byloje būtina taip pat ir įvertinti tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas arba neatnaujinimas šių santykių dalyvių turtiniams interesams, ar nebus neproporcingai pažeisti taip pat ir įpėdinio, prašančio atnaujinti terminą teisės.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjo turtą sudaro dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), lėšos banko sąskaitoje, neišmokėta ligos išmoka, taip pat palikėjas turėjo 421,62 Eur dydžio skolą (žr.: 1 t., e. b. l. 9–12, 105–108). Nekilnojamojo turto registro duomenimis aptariamas nekilnojamasis turtas iki šiol įregistruotas palikėjo vardu, jis nėra niekam perleistas. Suinteresuoto asmens V. B. atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad jis valdo palikėjo turtą, galbūt pagerino jį, atliko rekonstrukciją ir sumokėjo palikėjo skolas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju atnaujinus terminą palikimui priimti, neproporcingai bus pažeisti V. B. teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad patenkinus pareiškimą ir atnaujinus terminą, suinteresuotam asmeniui nebus užkirstas kelias reikšti reikalavimus dėl palikėjo turto pagerinimo ar skolos padengimo išlaidų ar kt. Kiti V. B. atsiliepime nurodyti argumentai dėl nepilnamečio A. B. motinos M. Ž. elgesio, jos santykių su palikėju, išsilavinimo taip pat šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, nėra pagrindas atmesti pareiškimą.

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjama byla pasižymi tam tikra specifika, nes byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis. Akcentuotina, kad nepilnametis vaikas A. B. yra pirmos eilės palikėjo įpėdinis ir savo tėvo mirties dieną neturėjo civilinio veiksnumo. Nepaisant to, kad nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą, nagrinėjamu atveju per pareiškėją. Nepilnamečio vaiko teisė į tėvo palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jo įstatyminės atstovės neveikimo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametis įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jo įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo siekdama jį apsaugoti, taip pat dėl informacijos ir žinių stokos, būtų itin neproporcingas, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

26. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, tai, kad palikėjo mirties dieną A. B. buvo ir šiuo metu dar yra nepilnametis, remdamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažįsta nepilnamečio A. B. įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybes svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.

27. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų motyvų pareiškimas tenkinamas ir atnaujinamas trijų mėnesių praleistas pareiškimo padavimo notarui terminas palikimui priimti nepilnamečio A. B. vardu po jo tėvo J. B. mirties (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

28. Atnaujintas terminas palikimui nepilnamečio vardu priimti pratęstinas trijų mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti patikslintą pareiškimą.

Atnaujinti nepilnamečiam vaikui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, pratęsiant šį terminą 3 mėnesiams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Blaževič-Mackevič