- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- e2-802-776/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00032-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- M. A., A. B.
dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams A. B., M. A., institucija, byloje teikianti išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir M. A. ir prašo nustatyti, kad atsakovas A. B. nėra biologinis P. B. tėvas, nustatyti, kad atsakovas M. A. yra nepilnamečio vaiko P. B. tėvas. Ieškovė nurodė, kad jos sūnaus biologinis tėvas yra atsakovas M. A., su kuriuo ji bendravo ir palaikė artimus tarpusavio santykius dar gyvendama oficialioje santuokoje su A. B., nors su atsakovu A. B. atskirai pradėjo gyventi nuo 2014 m. liepos mėnesio. Ieškovės santuokos su A. B. nutraukimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, vaikas P. B. jai gimė (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. B. buvo įrašytas kaip nepilnamečio vaiko P. B. tėvas, todėl kad vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. Ieškovė pažymėjo, kad vaiko ir atsakovo A. B. niekada nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie santykiai, ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį kartu su atsakovu M. A., kuris pripažįsta ir laiko save P. B. tėvu, rūpinasi vaiku, dalyvauja jo auklėjime, jį išlaiko.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti jo tėvystę P. B. atžvilgiu.
Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad P. B. biologinis tėvas yra M. A..
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog galutinę išvadą dėl ieškinio pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas M. A. su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė norįs, jog P. B. būtų pripažintas jo vaiku.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. pateikė išvadą, jog yra tikslinga ieškinį tenkinti ir nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę bei nustatyti atsakovo M. A. tėvystę vaikui P. B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
Jeigu manoma, kad vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys gali būti ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, tėvystės pripažinimą, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. B. ir atsakovo A. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. P. B. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų po ieškovės R. B. ir atsakovo A. B. santuokos pabaigos, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalį, vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas A. B.. Ieškovė nurodė, kad jos sūnaus biologinis tėvas yra ne atsakovas A. B., o atsakovas M. A., su kuriuo ji bendravo ir palaikė artimus tarpusavio santykius dar iki santuokos pabaigos. Atsakovas M. A. tėvystę P. B. atžvilgiu pripažįsta, sutinka su ieškinyje ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai pat nurodo, jog P. B. jis rūpinasi, išlaiko, dalyvauja jo auklėjime.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas A. B. nėra nepilnamečio P. B. tėvas, o šis – nėra jo sūnus (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis). Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Atsakovas M. A. tėvystę vaiko P. B. atžvilgiu pripažįsta, todėl teismas, remdamasis įrodomaisiais faktais, konstatuoja, jog atsakovas M. A. yra P. B. tėvas (CK 3.148 straipsnis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-14 sprendimu Nr. SP-4325-(7.3596) ieškovei R. B. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-24 pažymą Nr. (2.19)NTP-7-2198, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 104,22 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 2,90 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nukrypsta nuo LR CPK 96 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nusprendžia bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir žyminį mokestį) valstybei iš atsakovų nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.