- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-01
- Bylos Nr.
- 2YT-635-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00434-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo tėvo K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti tėvo turtą.
Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai K. G. ir Z. S. nebuvo susituokę, tačiau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Kartu gyvendami susilaukė dviejų vaikų – jos ir suinteresuotu asmeniu nurodyto M. G., įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas registruotas jos motinos Z. S. vardu, žemės sklypas – tėvo K. G. vardu. Mirus tėvui ji gyveno užsienyje, tačiau grįžo į laidotuves, po laidotuvių dvi savaites gyveno tame pačiame name, kuriame gyveno ir jos tėvas, tvarkė jo asmeninius daiktus, rūbus. Po dviejų savaičių išvyko į užsienį, tačiau 2016 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą, apsigyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini), naudojasi visu tėvų bendrai užgyventu turtu – namu, buities, namų apyvokos daiktais, rūpinsi tėvo vardu įregistruotu žemės sklypu – sumokėjo žemės mokestį. Tėvo mirtis buvo staigi, netikėta, iš karto po tėvo mirties nesusivokė nueiti į notarų biurą, todėl praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, kai grįžo į Lietuvą 2016 m. kovo mėnesį, šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (36-37 b. l.) nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykius atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius, VMI nėra gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjo K. G. turto paveldėjimo procedūrų, dėl pareiškėjos V. G. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prieštaravimų nepareiškė, atsiliepime (32-33 b. l.) nurodė, kad paveldėjimo procedūros dėl K. G. priklausančio nekilnojamojo turto Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, Suinteresuotas asmuo M. G. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (6 b. l.), ištuokos liudijimo (7 b. l.), pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (8 b. l.) matyti, kad K. G. mirė (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 19 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties, nuo 1984 metų buvo išsituokęs. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10 b. l.) matyti, kad nuosavybės teisėmis K. G. valdė ½ dalį 3,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notaro biuro liudijimo (20 b. l.), testamentų registro išrašo (21 b. l.) matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biure paveldėjimo byla po K. G. mirties nėra pradėta, Testamenų registre testamentų, palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (11 b. l.), mokesčio kvito (12 b. l.) matyti, kad už K. G. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės mokestis už2015 m. sumokėtas 2015 m. lapkričio 28 d., t. y. jau po K. G. mirties. Iš pateikto gimimo liudijimo (5 b. l.) matyti, kad pareiškėja V. G. yra palikėjo K. G. dukra.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies nuostatas – palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.).
Iš aptartų rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad po K. G. mirties iki šiol įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka paveldėti tėvo turto nesikreipė. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad ji, mirusio K. G. dukra, po tėvo mirties faktiškai naudojasi tėvo turtu – gyvenamuoju namu, namų apyvokos, buities daiktais, bendrai užgyventais su jos mama Z. S., tėvo asmeniniais daiktais, moka žemės mokestį už tėvui priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau tėvui priklausančio turto valdymas įstatymo nustatyta tvarka nėra įteisintas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S. parodė, kad ji 32 metus išgyveno su K. G., vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis įsigijo gyvenamąjį namą, baldus, namų apyvokos daiktų. Jos sugyventiniui K. G. mirus, jų name apsigyveno jos ir K. G. dukra V. G.. Ji gyvena tame name, kuriame gyveno jos tėvas, naudojasi visais tėvo daiktais – baldais, indais. Liudytoja A. O. patvirtino, kad V. G. po savo tėvo K. G. mirties apsigyveno jo namuose.
Pareiškėja V. G. – palikėjo K. G. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, duomenų, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš pareiškėjo paaiškinimo, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio tėvo palikimą, po jo mirties iki šiol faktiškai valdo paveldimą turtą – ne tik namų apyvokos, buities daiktus, bet ir dalį žemės sklypo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po K. G. mirties jo palikimą priėmė dukra V. G..
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo detalizuoti turtą nereikalinga. Ypatingos teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, (CPK 443 str. 6 d.), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos 20,81 Eur priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo tėvo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš V. G. 9,47 Eur (devynis eurus 47 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.