Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ fabriko darbuotoju, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2017 m. kovo 17 d. 17.14 val., paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112, melagingai pranešė apie įvykdytą nusikaltimą ir 17.27 val. į vietą, esančią Žirmūnų g. 17, Vilniuje, atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui Gediminui Butkui, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei melagingų parodymų davimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra pareiškime nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius, melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017 m. vasario 27 d., apie 00.40 val., iki 2017 m. kovo 17 d. 17.00 val. iš namo kiemo, esančio Žirmūnų g. 17, Vilniuje, pagrobtas jam priklausantis automobilis Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) dėl to pagal šį pareiškimą minėtame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-12952-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, K. S. pripažintas nukentėjusiuoju, apklaustas liudytoju dėl minėto automobilio vagystės, nors automobilis pavogtas nebuvo, K. S. pats jį pardavė už 3000 Eur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. vasario – kovo mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jam priklausantį automobilį Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) už 3000 Eur pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o 2017 m. kovo 18 d. pateikė pranešimą draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, esančiam Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, kurioje automobilis buvo draustas kasko draudimu, pareikšdamas, kad apie 2017 m. vasario 27 d. – 2017 m. kovo 17 d. Žirmūnų g. 17, Vilniuje, pavogta transporto priemonė Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) ir reikalaudamas 6000 Eur draudimo išmokos, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui priklausantį turtą – 6000 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nustatyta, kad minėtas automobilis nebuvo pavogtas.

Šiais savo veiksmais K. S. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį, prieš pat Naujus metus, išsimokėtinai per mogo.lt įsigijo automobilį Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) Už automobilį turėjo išsimokėti per šešis metus, kas mėnesį mokėdamas apie 200 Eur. Jis pats gyvena Norvegijoje, tačiau šį automobilį įsigijo tam, kad grįžus į Lietuvą nereikėtų nuomotis automobilio, kadangi į Lietuvą grįždavo dažnai. Šiuo automobiliu naudojosi maždaug pusantro mėnesio. Kai įsigijo automobilį, juo važinėjo gal apie savaitę laiko, tada išskrido į Norvegiją, automobilį paliko pas draugą prie jo namų Vilniuje. Į Lietuvą vėl grįžo gal po trijų savaičių ir važinėjo su minėtu automobiliu gal kelias dienas. Galimai po šio grįžimo į Lietuvą jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino iš matymo pažįstamas vyriškis, kurio kontaktus jis buvo gavęs iš bendro pažįstamo, tačiau nei vieno iš šių asmenų jokių duomenų nežino, kontaktų nėra išsisaugojęs. Paskambinęs vyriškis jam pasakė, kad atvažiuotų į Kauną. Buvo vasario arba kovo mėnesis, tiksliai nepamena. K. S. nurodė, jog automobiliu Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į vyriškio nurodytą vietą Kaune. Kai nuvažiavo, vyriškis buvo vienas. Minėtą automobilį jis jau buvo apdraudęs kasko draudimu. Į Kauną nuvažiavo gal po savaitės po to, kai apsidraudė automobilį. Vyriškis jam pasiūlė 3000 Eur už automobilį, o jis turėjo šiek tiek palaukti, tuomet pranešti policijos pareigūnams neva automobilį pavogė, o kasko draudimas padengs paskolą už automobilį mogo.lt. K. S. teigė, jog sutiko su tokiu pasiūlymu, nes jam tuo metu reikėjo pinigų, tuo metu Norvegijoje neturėjo darbo. Minėtas vyriškis iškarto nuvarė automobilį į vieną iš garažų, kadangi jie susitiko netoli garažų. Nuvaręs automobilį į garažą, vyriškis iš karto jam atnešė du automobilio raktus, kad jis juos galėtų pateikti policijos pareigūnams. Vyriškis iš karto padavė ir pinigus. K. S. aiškino, jog jis vėl išvažiavo į Norvegiją, grįžo maždaug gal po dviejų mėnesių ir grįžęs atvažiavo į Vilnių, pranešė policijos pareigūnams, kad jo automobilis Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas iš Žirmūnų g. 17, Vilniuje. Šią vietą jis susigalvojo pats. Tiesiog nuvažiavo į ją, pažiūrėjo, kad čia nėra vaizdo fiksavimo kamerų. Minėtoje vietoje niekada anksčiau nėra buvęs ir jo automobilio šioje vietoje niekada nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai įformino visus dokumentus, jis pasirašė ant protokolo-pareiškimo, raštiškai buvo supažindintas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingų parodymų davimą, tačiau vis tiek pranešė apie nebūtą savo automobilio vagystę ir davė melagingus parodymus. Jis tokiu būdu norėjo užsidirbti taip pat, jog draudimas padengtų įsiskolinimą mogo.lt, kad jam nereikėtų mokėti. Dėl automobilio pardavimo jokia sutartis nebuvo sudaryta. Kur šiuo metu yra automobilis, nežino. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (b. l. 43)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodė, kad sutinka, jog melagingai pranešė apie savo automobilio Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) vagystę, ir tokiu būdu apgaule pasikėsino gauti 6000 Eur draudimo išmoką už automobilį. Pranešęs policijos pareigūnams apie neva pavogtą savo automobilį, kiek pamena, tą pačią dieną telefonu jis kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance Se“ Lietuvos filialą, kurioje jo automobilis buvo draustas kasko draudimu. Draudimo įmonei pranešė apie tariamai pavogtą savo automobilį, kad gautų draudimo išmoką, nors automobilis ir nebuvo pavogtas, jis buvo parduotas. Draudimo bendrovės atstovui jis nurodė tokias pat išgalvotas automobilio vagystės aplinkybes kaip ir policijos pareigūnams, nes norėjo gauti draudimo išmoką. Dar pasakė, kad dėl visos informacijos pateikimo kreiptųsi į policijos pareigūnus. Draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. (b. l. 50)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2017 m. vasario 27 d., apie 00.40 val., automobilį MB C200, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko tvarkingą, užrakintą pulteliu namo kieme, esančiame Žirmūnų g. 17, Vilniuje. Prie automobilio atėjo 2017 m. kovo 17 d., apie 17.00 val., tačiau automobilio nebuvo. Automobilis yra mėlynos spalvos, 4 durų, geros būklės, salonas baltos spalvos, odinis. Automobilį prieš tris mėnesius įsigijo per Mogo lizingu. Jis turėjo abu automobilio raktelius, dokumentus. Automobilio viduje jokių daiktų nebuvo. Automobilį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilyje buvo gamybinė signalizacija, turi Ergo Kasko draudimą. Dėl vagystės nieko neįtaria. Automobilį paliko, nes ryte teko išvykti į Norvegiją, teko skubėti į lėktuvą. Automobilio palikimo vietos nesupainiojo. Faktą, kad automobilis buvo paliktas būtent toje vietoje, matė draugai D. B. ir A. V.. (b. l. 15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad K. S. pažįsta nuo vaikystės. K. S. apie penkis metus yra išvykęs į Norvegiją. Paskutinį kartą K. S. lyg ir matė prieš mėnesį, tiksliai nepamena. Paskutinį kartą, kai K. S. buvo grįžęs, jį vežė iš Vilniaus oro uosto į Alytų. K. S. lyg ir buvo grįžęs dviem savaitėms, prieš tai irgi buvo grįžęs. K. S. dažnai grįžta į Lietuvą. Jis žino, kad K. S. per mogo.lt įsigijo automobilį Mercedes Benz C200, tamsiai mėlynos spalvos. Kiek pamena, automobilį įsigijo 2016 metų pabaigoje. Minėtą automobilį yra matęs, kelis kartus su juo yra važiavęs. Kur K. S. laikė automobilį, kai jo nebūdavo Lietuvoje, nežino. Paskutinį kartą K. S. automobilį matė 2017 metų pradžioje. Minėto automobilio Žirmūnų g. 17, Vilniuje, nematė. Jam keista, kad K. S. pirko automobilį, kadangi grįžęs automobilį visada išsinuomodavo. Jam K. S. sakė, kad automobilis buvo pavogtas. Kodėl automobilis buvo paliktas Žirmūnų g., nežino. Kiek žino, toje gatvėje K. S. draugai, giminės, pažįstami negyvena, apskritai, kiek žino, Vilniuje K. S. jokių giminaičių ar artimų draugų neturi. Kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo pavogtas, nežino. (b. l. 18)

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymo matyti, kad draudimo bendrovė gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu, kaip nurodė draudėjas K. S., automobilį Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 27 d. 01.00 val. paliko Žirmūnų g. 17, Vilniuje, ir išvyko dirbti į Norvegiją. Grįžęs 2017 m. kovo 17 d. 17.00 val. automobilio neberado. Pateikto pranešimo pagrindu buvo pradėta įvykio aplinkybių tyrimo procedūra. Aplinkybių tyrimo metu buvo surinkta duomenų, leidžiančių manyti, kad draudikui buvo pateikta klaidinanti informacija apie įvykį, kadangi K. S. pats pardavė minėtą automobilį ir norėdamas gauti nepriklausančią draudimo išmoką kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Manytina, kad K. S. pasikėsino gauti jam nepriklausančią 6000,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl minėtų aplinkybių būtina spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą. (b. l. 5)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 17 d. 17.14 val. buvo gautas pranešimas, jog dviejų savaičių bėgyje iš kiemo dingo pranešėjo automobilis MB E200, v. n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilio rakteliai ir dokumentai yra pas pranešėją. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b. l. 32-34)

Iš K. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį pranešė, jog nuo 2017 m. vasario 27 d. 00.40 val. iki 2017 m. kovo 17 d. 17.00 val. iš namo kiemo, esančio Žirmūnų g. 17, Vilniuje, buvo pavogtas automobilis MB C200, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilyje jokių daiktų nebuvo. Padaryta turtinė žala – 8700 Eur. (b. l. 11, 12-13)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos trečiojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautos ir išanalizuotos K. S. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės. Nustatyta, kad K. S. į Norvegiją galėjo išvykti 2017 m. vasario 19 d., nes nuo tada jo telefonas neveikė. Telefonas pradėjo veikti tik nuo 2017 m. kovo 16 d. 11.54 val. Vilniuje netoli oro uosto. K. S. 2017 m. kovo 16 d. per Grigiškes vyko į Kauno rajoną, siekė Alytaus rajoną ir Panevėžį. Naktį iš 2017 m. kovo 16 d. į 2017 m. kovo 17 d. nuvyko per Kauno rajoną į Alytų, kur buvo iki 14.23 val. Jo vardu tą dieną Alytaus „Regitra“ registruotas automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis taip pat pirktas per UAB „Mogo“ lizingą. Po to K. S. vyko Vilniaus kryptimi per Paluknį ir Vilnių pasiekė 16.14 val. Tuo metu būdamas prie Vilniaus oro uosto susiskambino su UAB „Mogo“. Toliau vyko Žirmūnų rajono kryptimi ir 17.02 val. padarė pranešimą policijai apie automobilio vagystę. Išanalizavus K. S. pokalbių išklotines už laikotarpį iki jam išvykstant į Norvegiją nustatyta, kad jis daugiausiai lankėsi Plungėje. Jis 2017 m. vasario 19 d. iki išvyko taip pat laiką leido Plungėje, Vilnių pasiekė 04.09 val., Vilniaus oro uostą 04.59 val. Telefonas buvo išjungtas Vilniaus oro uoste 06.16 val. Nustatyta, kad K. S. Žirmūnų g. 17, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 17 d. 17.57 val. išvis nesilankė ir automobilio ten palikti negalėjo. (b. l. 24)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

K. S. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomomis bausmių rūšimis, jų dydžiu. (b. l. 58-59)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Pats K. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes, K. S. kaltę taip pat iš dalies įrodo liudytojos A. V. parodymai, ataskaitų žiūryklėje, K. S. protokole-pareiškime, Ergo Insurance Lietuvos filialo atstovo prašyme, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Teismas konstatuoja, kad K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi jis policijai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., automobilio Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) vagystę. Be to, K. S. veiksmai teisingi kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kadangi K. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priklausantį turtą – 6000 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksmų, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz C200, v. n. (duomenys neskelbtini) už kurį buvo norima gauti draudimo išmoką, yra nepavogtas.

K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Skirdamas K. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena iš nusikalstamų veikų buvo baigta, o viena nusikalstam veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog K. S. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, K. S. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi šios bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad K. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą;

nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti K. S. subendrintą bausmę – 66 MGL (2485,56 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti 44 MGL (1657,04 Eur) dydžio baudą.

1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.