Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-60-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
1A-391-60-2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00013-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
R. M., T. G.
Advokatai
Antanas Markūnas
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudž. byla Nr. 1A- 391-60/11

Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 1-20-1-00013-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Antanui Markūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Iš V. B. priteista nukentėjusiajam R. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam T. G.- 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2010-01-07 apie 10.45 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link Vytauto pr. ties namu Nr. 33 pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas paskui priekyje, ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiuojantį automobilį ir manevruodamas savo krypties pirmoje eismo juostoje link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad tai bus saugu, kad automobilio judėjimui reikalinga kelio atkarpa bus laisva ir nekils pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko parbloškė ir sužalojo važiuojamojoje dalyje dirbusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus R. M. ir T. G., kuriems padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad inkriminuojamos veikos nepadarė, nes eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti gatvės važiuojamoje dalyje dirbę darbininkai, įvyko dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės, nukentėjusieji į gatvės važiuojamąją dalį išėjo staiga, dirbo be įspėjamųjų ženklų. Skundo autoriaus teigimu šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja R. B., tačiau teismas jos parodymų tinkamai neįvertino, o rėmėsi nemotyvuota ir neišsamia specialisto išvada.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, net ir pripažindamas jį kaltu, turėjo įvertinti didelį nukentėjusiųjų neatsargumą, nes , esant sudėtingoms eismo sąlygoms, slidžiai kelio dangai, vienam iš nukentėjusiųjų staiga išėjus į važiuojamąją kelio dalį, susidūrimo nebuvo galima išvengti. Be to, apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė, per didelė bauda, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti transporto priemonę vienerius metus, neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiesioginiame darbe, darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai. Apeliantas taip pat teigia, kad iš jo nukentėjusiesiems nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai, nes žalą nukentėjusiesiems atlygino draudikas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo kaltės

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos duomenis, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. B. kaltės. Kelių eismo taisyklių 106 punktas įpareigoja, kad prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas vairavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nuteitasis V. B. šį reikalavimą pažeidė. Bylos duomenimis neginčitinai nustatyta, kad persirikiuodamas į kitą eismo juostą, nuteistasis neįsitikino, kad ji yra laisva, ja važiuoti bus saugu ir kad tai nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtent tokias išvadas galima daryti ne tik iš byloje ištirtų įrodymų visumos, bet ir iš paties nuteistojo parodymų, iš kurių seka, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms ir transporto priemonėms judant tik viena (antrąja) eismo juosta, pamatęs nuo stotelės pirmoje eismo juostoje nuvažiuojantį autobusą, jis tik pamanė, bet nebuvo įsitikinęs, kad ši eismo juosta tapo laisva. Iš tikrųjų juosta ir nebuvo laisva, nes joje dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, stovėjo bendrovės autobusiukas, iš kurio išlipinėjo kiti darbuotojai. Nuteistasis taip pat pripažino, kad pastebėjęs kliūtį, jis nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės, nes automobilis slydo. Tai taip pat patvirtina, kad nuteistais, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįsitikino, kad tai galės padaryti saugiai. Nuteistojo argumentas, kad nukentėjusieji, atlikdami gatvėje darbus, turėjo pastatyti įspėjamuosius ženklus, taip pat yra nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 3 punktas, išaiškinantis taisyklėse naudojamas sąvokas, nustato, kad kelyje dirbantis asmuo yra asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio ar aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Nukentėjusieji R. M. ir T. G. dirbo kelyje, jie vilkėjo ryškiaspalvius drabužius, tai pripažino ir nuteistasis, kitų reikalavimų kelyje dirbantiems asmenims Kelių eismo taisyklės nenumato.

Kad nuteistasis eismo įvykio metu automobilį vairavo nesaugiai, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, objektyviai patvirtina specialisto išvada Nr. -1408-(10), iš kurios seka, kad būtent nuteistojo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Ši specialisto išvada duota įvertinus objektyviai nustatytas aplinkybes, abejoti ja nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos R. B. parodymais, nuosprendyje teismas nurodė, kodėl šiais parodymais nesivadovauja.

Nuteistojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

Nuteistajam V. B. paskirta viena švelniausių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių rūšių- bauda, švelnesnė bausmės rūšis, numatyta sankcijoje, yra tik teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tačiau ši bausmė paprastai skiriama vairuotojams- profesionalams. Už neatsargų nusikaltimą gali būti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), nuteistajam V. B. paskirta bauda nesiekia šios bausmės vidurkio. Nuteistajam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta

Kadangi nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemonę- teismas, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, gali uždrausti tokia teise naudotis. Uždrausdamas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas tokią savo išvadą argumentuotai pagrindė. Teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, o būtent, į tai, kad KET nuteistasis pažeidė šiurkščiai, kad dėl to buvo sužaloti du asmenys, į nuteistojo bendrą požiūrį į KET laikymąsi, dėl ko jis buvo praeityje baustas eilę kartų, o taip pat į nuteistojo elgesį po eismo įvykio, dėl kurio jis nesigaili, neigia savo kaltę. Tai, kad praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę nuteitasis patirs nepatogumų, susijusių su savo darbu ar gyvenimo būdu, yra neigiama nusikalstamos veikos pasekmė ją padariusiam asmeniui.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė teisingai. Nuteistasis V. B. įvykio metu vairavo R. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinio kodekso 6.987 straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kokia apimtimi ir kokio dydžio išmoką dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau Įstatymas) bei 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad draudikas tokią sumą privalo išmokėti visais atvejais. Konkrečių išmokėtinų sumų dydį nustato Taisyklės, jų 12 ir 12.1. punktai numato, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis dokumentais apie laikinojo nedarbingumo dėl sužalojimo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokėdamas po 20 Lt. Draudikas yra atlyginęs nukentėjusiajam R. M. 267,12 Lt turtinę ir 3560 Lt neturtinę žalą, T. G.- 500 Lt neturtinę žalą.

Teismo priteistą neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika. Priteisdamas iš nuteistojo civilinius ieškinius nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į konkrečiai kiekvienam nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį, šių sužalojimų pasekmes, į nuteistojo kaltės formą ir jo turtinę padėtį. Toks neturtinės žalos dydžio klausimo išsprendimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai: Kęstutis DargužisSvetlana Jurgaitienė