Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-17 · Byla Nr. N1-1022-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
N1-1022-951/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23053-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Sandis Povilauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1022-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23053-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,kaltinamajam S. L., jo įstatyminei atstovei Z. F.,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai V. V., jos atstovui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui,

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams E. P., V. P., A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ta pati, teistas 2018-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. laikotarpiu nuo 2017-05-10 apie 19.00 val. iki 2017-05-12 apie 19.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, įsibrovęs į saugomą teritoriją, aptvertą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pagrobė svetimą turtą, V. V. priklausantį 10 eurų vertės dviratį bei tęsdamas nusikalstamą veiką, sulaužydamas ten stovėjusio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių rankenėles, dešinės pusės priekinių durelių spynelę bei automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti svetimą, V. V. priklausantį 1000 eurų vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio, tai yra jis pasikėsino pagrobti svetimą 1000 eurų vertės turtą ir pagrobė svetimą 10 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis S. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ėjo aplink kaimą, pastebėjo, jog išvažiuoja šeimininkai, pamatė kieme mašiną. Nuėjo pažiūrėti į mašiną, kas ten yra, neatidarė durelių, tai nuėjo į kambariuką, pasiėmė kirvį, išplėšė automobilio rankeną, įėjo į mašiną, išplėšė užvedimo spynelę, kadangi norėjo užvesti automobilį. Nemokėjo užvesti automobilio, draugai yra sakę, kaip tai reikia padaryti. Išplėšė priekines keleivio dureles. Galinių durelių neplėšė. Mašinoje buvo kažkokių daiktų. Po to nuėjo pasiimti dviratį. Dviratis buvo prie tvarto. Pasiėmė dviratį ir išvažiavo, jo nebeparvarė. Neprisimena, kada viskas vyko. Viskas buvo praeitais metais, neprisimena metų laiko. Galėjo būti gegužės 10-12 dienomis. Nežino, kiek buvo valandų. Nukentėjusioji pažįstama, su ja nebendrauja, bet ją žinojo. Automobilis buvo „Audi 80“. Nieko nebūtų daręs, jei būtų užvedęs automobilį. Tuo metu buvo blaivus. M. D. atėjo, kai jau buvo išlaužęs spynelę. Jis nebuvo įlipęs į automobilį. M. D. liepė eiti iš mašinos, paklausė jo, iš mašinos nieko nepasiėmė, tik automobilio užvedimo spynelę. Spynelę pasiėmė, kad nepamatytų savininkai, bet ją išmetė į žolynus. Su M. D. išėjo, vėliau grįžo pasiimti dviračio, kurį matė, kai pirmą kartą įėjo į kiemą. Grįžo po dviejų valandų. Dviračio reikėjo, kad pasivažinėti. Dviratį paliko savo malkinėje. Negrąžino dviračio, nes jau buvo grįžę dviračio savininkai. Planavo dviratį grąžinti vakare, kai bus tamsu. Tikslo pavogti mašiną neturėjo. Nukentėjusiosios neatsiprašė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė kažkokią neturtinę žalą, nežino, kokio dydžio. Jis apgadino automobilio durelių rankenėlę, spynelę, užvedimo spynelę, dureles. Atsiprašo nukentėjusiosios. Nenori mokytis, dirbti dar negali, nes niekas nepilnamečio nepriima. Padeda ūkininkams, bet nedirba. Gauna pašalpą, nežino sumos. Nusikaltimus daro iš įdomumo, neturi tikslo užsidirbti pinigų. Daugiau nebeis vogti. Jo elgesys netinkamas, įsilaužė į svetimą kiemą. Jam draugai aiškino, kad mašiną reikia užvesti su spynele, spynelę ištraukė su atsuktuvu, žinojo, kad tai užvedimo spynelė. Jei būtų užvedęs automobilį, nieko su juo nebūtų daręs. Norėjo pažiūrėti, ar veikia automobilis. Lengva būtų buvę išvažiuoti iš kiemo. Nuo automobilio iki vartų buvo apie 10 metrų atstumas. Kliūčių jokių nebuvo. Būtų išmanevravęs automobilį iš kiemo. Pas ūkininką jis vairuoja traktorių. Kai nepavyko užvesti automobilio, pasiėmė dviratį. Su dviračiu važinėjosi aplink kaimą. Su automobiliu nebūtų važiavęs aplink kaimą. Jei būtų užvedęs automobilį, nebūtų su juo važiavęs.

Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas, gyvena tame pačiame kaime, beveik kaimynystėje. Vaikinuką dažnai sutinka. Tai ne pirmas kartas, kai randa jį savo sklype. Jis išjungdavo elektros automatą. Ne kartą būnant namie, yra dingusi elektra, gindavosi jį iki sklypo galo. Klausdavo, ko jie nori. Tai ne pirmas apsilankymas. Metai laiko po įvykio to vaiko kieme nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) buvo mašina, kurią naudoja ūkio reikalams. Ji buvo prie ūkinio pastato, pastatyta toliau nuo įvažiavimo. Gegužės 12 dieną pastebėjo, kad ant panelės padėti laikraščiai, kurie dieną prieš tai buvo dingę iš pašto dėžutės. Atsidarė automobilio dureles, kurios tikrai prieš tai buvo užrakintos. Laikraščiai buvo jos. Keleivio pusėje buvo kirvis, peilis ir dildė. Tada pastebėjo, kad išgremžtas užvedimo spynelės vidus, ji nebuvo išimta. Kitoje pusėje pastebėjo, kad durelės buvo iškapotos kirviu. Iškvietė policiją. Sekmadienį pasigedo dviračio, penktadienį jo nepasigedo. Pirmadienį paskambino į policiją dėl dviračio. Policija atvarė dviratį. Kirvis, dildė, nulaužtas atsuktuvas ir peilis buvo mašinoje, įrankiai lyg ir jos, tik abejoja dėl atsuktuvo. Įtarimas kilo, kas taip galėjo pasielgti, kadangi ne kartą buvo vaikštoma po kiemą. Jis vaikščiodavo po jos kiemą ir vienas, ir su draugu. Jo draugiškai kieme nepriimdavo. Paklausdavo, ko ieško, ko reikia. Yra tvora, vartai, teritorija uždara, bet nerakinama. Jei vartai palikti atidaryti, tai pastebėsi, kad kažkas buvo įėjęs. Automobilis registruotas jos vardu. Dviratis buvo pakankamai senas, tačiau važiavo, juo važinėjo dukra, o po pasivažinėjimo jau nebevažiuoja. Dviratį grąžino policijos pareigūnas. Mašinoje buvo du pledai, nieko vertingo nebuvo, niekas nedingo. Bagažinėje nieko nebuvo, spynelė nebuvo sugadinta. Netikrino bagažinės, nežino, ar ji buvo atrakinta. Civilinį ieškinį palaiko. Patyrė moralinę žalą, jautė didžiulę įtampą vaikščiodama į apklausas, į teismą, jai reikia išsiprašyti iš darbo. Mano, kad 800 Eur atitinka sveikatos, nervinės įtampos kainą. Į medikus nesikreipė. Labai nejaukiai jautiesi, kai sužinai, kad vaikštoma po kiemą, kirviu sudaužomas turtas. Kol buvo gyvas vyras, ne taip bijojo, o po vyro mirties bijodavo viena būti namie, kai po kiemą vaikšto svetimi, beldžia į duris. Jausdavo nuolatinę įtampą, susijusią su šiuo įvykiu. Durelės dar nepakeistos, tik rankenėlės. Dureles reikia pakeisti, nes jos atrodo baisiai. Neturi kvitų už pakeistas detales, pažįstamas surado detales ir pakeitė. Automobilis be signalizacijos. Mano, kad jei automobilis nebūtų apgadintas, galėtų gauti už jį 1000 Eur. Prieš metus buvo išdaužtas langas, kaltininkas nenustatytas, bet bijo, kad kaltinamasis keršydamas gali išdaužti langą. Kai dieną randi vaikštantį S. L. po kiemą, tai tikrai nėra malonu.

Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neseniai viskas buvo, nieko neprisimena. Nežino, kada viskas buvo. Ėjo aplink kaimą, nerado S. L.. Ėjo iš parduotuvės, bet S. L. nesutiko. Susitiko jį V. V. kieme, pamatė, kad S. L. sėdi mašinoje. Automobilis buvo „Audi 80“. Mašina priklauso V. V.. Mašina stovėjo prie namelio, kuris irgi yra V. V.. Buvo dienos metas. Mašina nebuvo užvesta. S. L. pasakojo, kad su kirviu išplėšė mašiną, kažką spynelei padarė, gal išlaužė. Kirvį pasiėmė iš V. V.. Nežino, kokiu tikslu laužėsi į automobilį, klausė jo, sakė, kad šiaip pasėdėti. Nematė kieme suoliuko. Į automobilį nelipo. Į kiemą užėjo, atidarė vartus. Neturėjo teisės patekti į kiemą. Varė S. L. iš kiemo. S. L. nepakluso, sėdėjo mašinoje toliau. Nežiūrėjo, ką jis darė automobilyje, išėjo. Buvo kirviu išlaužtas langas ir nulaužta durelių rankena, sugadinta spyna. Gal S bandė užkurti automobilį, dėl to išėmė spynelę, neklausė jo. Nežino, kaip reikia užkurti automobilį be raktelio. Sugadino keleivio pusės priekines dureles. Atidarė vairuotojo pusės duris ir liepė S išlipti. Jis sėdėjo prie vairo. Nežino, kodėl jis ten sėdėjo. Nematė, kaip atrodė užvedimo spynelė. S. L. moka vairuoti transporto priemonę, bet teisių neturi. Žino, kad S. L. yra vairavęs traktorių, dirba pas ūkininką. Teisę vairuoti traktorių turi. Nėra matęs, kad vairuotų kitas transporto priemones, tik ūkininkas jam duoda vairuoti ir lengvąjį automobilį, vadinasi, vairuoti moka. Neprisimena, ką pasakojo pareigūnei apie užvedimo spynelę. Prisimena, kad jis su savimi turėjo užvedimo spynelę, išmetė ją Šiauliuose. Užvedimo spynelę pamatė kitą dieną. Neklausė, iš kur gavo užvedimo spynelę. Neprisimena, ar jis pasakojo apie užvedimo spynelę. S. L. su juo iš kiemo neišėjo, nežino, ką jis ten pasilikęs darė. Žino, kad pas S. tvarte rado dviratį. S. su tuo dviračiu važinėjosi. Neklausė, kaip nukentėjusiosios dviratis atsirado pas S. L.. Neprisimena, ar vartai buvo atidaryti, kai pamatė S. automobilyje. Vartuose yra mechaninis užraktas, spynos nėra. S. būtų bijojęs išvažiuoti su automobiliu iš kiemo. Liepė S. grąžinti dviratį.

Liudytoja Z. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnus įlindo pas V. į mašiną. Sūnaus vakarais nebūdavo, išeidavo su M.. Sūnus tikrai vienas nebūtų galėjęs taip padaryti, viską padarė su Mantu. Žino, kad dviratį nuvarė ir įlindo į mašiną. Dviratis, automobilis priklausė V. V.. Ji yra pažįstama, kaimynė. Dviratis buvo žalios spalvos, tiksliai nežino. To dviračio nematė. Sūnus pasidėjo dviratį į tvartą. Tvarte dviračio nematė, sužinojo tik tada, kai atvyko policija, tada ir dviratį pamatė. Klausė sūnaus, iš kur dviratis, sakė, kad pasiskolino. Nežino, ar sūnui V. V. skolino dviratį. S. L. įlindo į mašiną, kuri stovėjo V. V. kieme. Automobilis gal buvo „Audi“, nežino. Nukentėjusiosios kiemas yra su vartais, tvora. Vartai laikomi uždaryti, į vidų galima patekti peršokus per tvorą. Tvora nėra didelė. Nežino, ar varteliai rakinami. Sūnus nemoka vairuoti transporto priemonės, tik traktorių. Eina dirbti pas ūkininką, sūnus yra vairavęs traktorių. Sūnus turi teisę vairuoti traktorių. Sūnus nepasakojo, kaip viskas įvyko, jo neklausė. Namie S. L. būna visoks, ką pasako, viską padaro. Jis vakarais išeidavo su M. Išeidavo pusę devynių, nežino, kada pareidavo. Girdėdavo, kada jis pareidavo, gal 12 val. Sakė, kad jis negali tokiu laiku vaikščioti, bet jos neklausė, M. jį ištempdavo per langą. Turėdavo problemų, nes sūnus neidavo į mokyklą. Dabar jis dirba pas ūkininką, šiek tiek padeda. Jam šiaip duoda pavažiuoti su traktoriumi. V. sakė, kad dingo dviratis, tai suprato, kad čia jos dviratis. S. L. sakė, kad išmetė spynelę. Po tų įvykių sūnus pasikeitė, niekur nevaikšto. Turi įtaką sūnui. Sūnus klauso jos, bijo, kad nepasodintų. Čia teismo įtaka. Sūnui 16 metų. Kitoje byloje žalą nukentėjusiajai atiduoda po truputį. Šioje byloje nukentėjusiajai neatlygino žalos, tegul pats atiduoda. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, žala galėtų būti mažesnė. Sūnus nedirba, nesimoko, nes neturi paso. Darbo birža nepriima be paso, pasas yra paimtas policijos. Valstybė moka alimentus, gauna 57 Eur. Nieko neuždirba, atidirba už K. padarytą žalą.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ketvirtadienio rytą, berods, gegužės 11 d., išeidama ryte šertis gyvulių, pamatė atidarytus vartelius. Juos uždarė, paklausė mamos, kodėl jie atidaryti. Nieko keisto nepastebėjo. Po to išvyko į miestą. Ketvirtadienį klausė, kodėl nėra laikraščių. Jų neėmė, nematė. Kitos dienos vakare mama pamatė, kad laikraščiai yra mašinoje, vairuotojo pusėje. Tik po to pamatė, kad išplėštas automobilis, iškvietė policiją. Mama pasakė, kad išplėštos, iškapotos automobilio durelės. Ekspertas dirbo gal valandą laiko. Keleivio pusės durelės buvo iškapotos. Jos buvo iš kitos pusės, tai iš karto nepastebėjo. Vienos pusės abejos durelės buvo sugadintos. Žmogus, kuris remontavo automobilį, pastebėjo, kad užvedimo spynelė buvo sugadinta, gal kapota, buvo bandyta užvesti automobilį. Gal buvo bandyta automobilį nuvaryti, nes apgadinta užvedimo spynelė. Automobilis buvo užrakintas. Mama automobilį naudodavo ūkiniais tikslais. Vasarą vykdavo į ganyklą. Kol neturėjo kito automobilio, su tuo automobiliu važiuodavo į darbą. Nusikaltimo padarymo metu turėjo du automobilius. Jis yra kiek įmanoma suremontuotas, bet vienos durelės nesidarinėja. Žmogus iš kaimo keitė dureles, rankenėles, spynelę, tiksliai nežino, nesigilino. Dabar automobiliu naudojasi mama. Buvo atidaryti varteliai iš ūkinio pastato kiemo pusės, kartais kaimynai per juos eidavo. Atidarius kitus vartus, galima per juos išvažiuoti automobiliu. Vartai nėra rakinami, tik uždaromi. Ūkiniai vartai buvo sukabinti lenciūgu. Šeštadienį ar sekmadienį pastebėjo, kad nėra dviračio. Jis jau buvo senas, rusiškas, bet važiuojantis. Dviratis buvo žalios spalvos. Įtarimas kilo, kad S. L. galėjo taip padaryti. Jis dažnai vaikščiodavo po jų kiemą be priežasties. Mama bijo viena būti sodyboje, nes barškinama į duris, langus, išjungiama elektra. Dviratis buvo tarp ūkinio pastato ir kaimynų tvoros. Kad pamatyti dviratį, reikia apeiti aplink ūkinį pastatą, jo nesimato. Dviratis atsirado, bet jau nebevažiuojantis. Dviratį atvarė antradienį, jo nereikėjo, nevažiavo su juo. Rudeniop bandė važiuoti, bet jau buvo nebeįmanoma su juo važiuoti, nes sugadinti pedalai ir ratai, nelabai išmano. Iki įvykio dviračiu važinėjosi. Dviratį pirko seneliai, laikė naują pakabintą, po to padovanojo jai. Pasilieka prie civiliniame ieškinyje nurodytos dviračio vertės. Įvykis paveikė mamą, ji pasidarė išsigandusi, bijo viena būti sodyboje. Jei išvažiuoja, mama prašo, kad kas nors pas ją nakvotų. Kaltinamasis niekada neprašė paskolinti dviratį. Nėra mačiusi kaltinamojo, vairuojančio transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų S. L. kaltė taip pat įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2017-05-12 V. V. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2017-05-12 apie 19 val. pastebėjo, kad pasikėsinta pagrobti jai priklausantį automobilį, buvo sugadintos dešinės pusės durelių rankenėlės ir priekinių durelių spynelė, pagrobta užvedimo spynelė. Turtinė žala 150 eurų (1 t., b. l. 18).

2017-05-12 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini)., ir automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu paimti tyrimui reikšmingi daiktai: plokštelė su rankos pėdsakais, plokštelės su mikrodalelėmis, peilis, atsuktuvas, galąstuvas, kirvis, laikraščiai, žurnalas, dėklas su popieriais, knygutė su galimais biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 28-35).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyti duomenys apie automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, t. y. V. V. (1 t., b. l. 36).

2017-11-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas su nukentėjusiąja V. V. atliktas parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b. l. 57-59).

2017-05-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Z. F. pateikė dviratį (1 t., b. l. 86).

2017-05-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuota pateikto dviračio apžiūra (1 t., b. l. 89).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimti M. D. rankų ir biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 99-100).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimti S. L. rankų ir biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 103-104).

2017-12-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(4940)-IS1-7659 nurodyta, kad rankų pėdsakai, paimti 2017-05-12 įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 112-113).

2018-02-05 specialisto išvadoje Nr. 140-(4940)-IS1-690 nurodyta, kad ant peilio, atsuktuvo, galąstuvo, kirvio, paimtų apžiūrint 2017-05-12 įvykio vietą, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant žurnalo, knygutės, dviejų laikraščių ir segtuvo - tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui nerasta (1 t., b. l. 115-117).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimti M. D. ir S. L. lyginamojo kvapo pavyzdžiai (1 t., b. l. 119-120).

2017-12-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(4695)-IS1-7874 nurodyta, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose 2017-05-12 (duomenys neskelbtini), iš automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) nerasta M. D. ir S. L. kvapo (1 t., b. l. 126-129).

2017-12-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota S. L. parodymai apie įvykdytą nusikaltimą, jo padarymo vietoje (2 t., b. l. 1-2).

2018-02-26 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. D. atžvilgiu, nes jis nepadarė šios nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 78-80).

2017-12-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota M. D. parodymai apie įvykdytą nusikaltimą, jo padarymo vietoje (2 t., b. l. 61-69).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į <...> saugomą teritoriją. Įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Turto pagrobimas BK 178 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pagrobus turtą nukentėjusiajam yra padaroma žala, kadangi jis netenka turto, o kaltininkas šį turtą perkelia į savo valdymą. Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovė į nukentėjusiosios saugomą teritoriją, aptvertą namo kiemą ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą – dviratį, bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas, t. y. tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai turtinės žalos. Nors kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta duomenimis, užfiksuotais rašytiniuose įrodymuose bei liudytojų parodymuose, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

Teismas pažymi, kad S. L. kaltė dėl dviračio pagrobimo yra įrodyta visiškai, ko neneigia ir pats kaltinamasis. Teisme jis tvirtino, kad pasiėmė dviratį ir išvažiavo, jo nebeparvarė, jį paliko savo malkinėje. Dviračio buvimo faktą kaltinamojo namuose patvirtino ir kaltinamojo motina Z. F., apklausta kaip liudytoja teisme ji parodė, kad sūnus pasidėjo dviratį į tvartą, nukentėjusioji V. V., kuri teigė, kad jai dviratį grąžino policijos pareigūnai (kurie tą dviratį paėmė būtent iš kaltinamojo namų). Liudytojas M. D. taip pat teisme teigė, kad žino, jog pas S. tvarte rado dviratį, S. su tuo dviračiu važinėjosi. Atsižvelgdamas į tokius duomenis, esant įsibrovimo į saugomą teritoriją požymiams, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė šioje dalyje dėl dviračio pagrobimo yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Aiškinantis aplinkybes dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiosios automobilį, kaltinamasis S. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuėjo pažiūrėti į mašiną, kas ten yra, neatidarė durelių, tai nuėjo į kambariuką, pasiėmė kirvį, išplėšė automobilio rankeną, įėjo į mašiną, išplėšė užvedimo spynelę, kadangi norėjo užvesti automobilį, nieko nebūtų daręs, jei būtų užvedęs automobilį, t. y., neturėjo tikslo pavogti automobilio. Tačiau teismas tik iš dalies sutinka su tokiais kaltinamojo paaiškinimais. Teisme neginčytinai buvo nustatyta, kad kaltinamasis, apgadindamas V. V. transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į ją pateko ir bandė automobilį užvesti. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jis tikslo pagrobti mašiną neturėjo, tačiau iš bylos aplinkybių visumos teismas daro priešingą išvadą, o duotus kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pats kaltinamasis patvirtino, jog jis išplėšė automobilio užvedimo spynelę, nes norėjo užvesti automobilį. Nukentėjusioji taip pat teisme patvirtino, kad buvo išgremžtas užvedimo spynelės vidus. Liudytojas M. D. taip pat teismui teigė, kad S. bandė užkurti automobilį, dėl to išėmė spynelę, kurią vėliau išmetė Šiauliuose. Liudytoja V. V. teismui patvirtino, jog žmogus, kuris remontavo automobilį, pastebėjo, kad užvedimo spynelė buvo sugadinta, gal kapota, buvo bandyta užvesti automobilį ir gal buvo bandyta automobilį nuvaryti. Paminėtina, kad 2017-05-12 apžiūros protokole taip pat užfiksuoti automobilio apgadinimai, kurie yra būdingi apgadinimams, kai siekiama užvesti automobilį be raktelio ir jį nuvaryti, t. y. protokole bei fotonuotraukose užfiksuota, kad be išorinių automobilio apgadinimų, patenkant į automobilį, buvo sulaužyta užvedimo spynelė, be cilindro, šalia buvo padėtas galąstuvas su medine rankena.

Tai, kad tikslas buvo ne tik patekti į nukentėjusiosios transporto priemonės vidų, bet ir nuvaryti automobilį, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip teigė nukentėjusioji, automobilyje nebuvo jokių vertingų daiktų, dėl kurių S. L. galėjo būti suinteresuotas įsibrauti į automobilio vidų ir kažką pagrobti. Be to, pats S. L. nurodė, kad į automobilio vidų įsibrovė neturėdamas jokio tikslo ką nors iš jo pagrobti. Kaip teigė kaltinamasis, jis ėjo aplink kaimą, pastebėjo, kad išvažiuoja šeimininkai, pamatė kieme mašiną ir nuėjo pažiūrėti į mašiną. Kas taip pat parodo, jog asmuo į svetimą kiemą ėjo apgalvojęs visas aplinkybes, pateko į svetimą automobilį, žinodamas, kad namuose nieko nėra.

Dar daugiau, teismo posėdžio metu pats S. L. teismui pripažino, jog iki įvykio jis su draugais kalbėjo, kaip reikia užvesti automobilį, neturint užvedimo raktelių. Kas dar kartą patvirtina kaltinamojo tikslą dėl nusikaltimo padarymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, jog S. L. moka vairuoti transporto priemonę. Iš kaltinamojo motinos Z. F. parodymų matyti, kad S. L. turi teises vairuoti traktorių, jis eina dirbti pas ūkininką, kuris jam duoda pavažiuoti su traktoriumi. Liudytojas M. D. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis S. L. moka vairuoti automobilį, nes pas ūkininką, kur uždarbiauja, gauna pavairuoti ir traktorių, ir lengvąjį automobilį. Pats kaltinamasis taip pat pripažino, kad pas ūkininką jis vairuoja traktorių, nuo nukentėjusiosios automobilio iki kiemo vartų buvo apie 10 metrų atstumas, jokių kliūčių nebuvo, būtų lengvai išmanevravęs automobilį iš kiemo. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė pats kaltinamasis, kai nepavyko užvesti automobilio, jis pasiėmė nukentėjusiosios dviratį ir juo važinėjosi aplink kaimą.

Tokių aplinkybių visuma leidžia neginčijamai teigti, kad S. L. įvykio metu bandė užvesti nukentėjusiosios automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą automobilį pagrobti, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis savo tikslo nepasiekė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nepavyko automobilio užvesti.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios turinį, pripažįsta, jog kaltinamojo S. L. veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę S. L., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, 2018-01-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu teistas (1 t., b. l. 146-147, 149-153), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154), specialisto išvadoje Nr. 104MS-194/2017 nurodyta, kad S. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 155-156), S. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 159). Įvertindamas šias aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis šiuo metu siekia susirasti darbą, kas rodo, jog nori teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, yra jauno amžiaus bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. L. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, bei paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2018-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam S. L. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (2 t., b. l. 13-14).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnis).

Nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 176). Ieškinyje nurodė, kad buvo pasikėsinta pagrobti jos automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikos metu buvo sugadinta dešinės pusės durelių rankenėlė (50 Eur vertės), sugadinta dešinės pusės priekinių durelių spynelė (50 Eur vertės) bei sugadinta automobilio užvedimo spynelė (50 Eur vertės). Be to, laužiant dureles, jos sugadintos, sulankstytos, todėl nėra tinkamos naudoti, kurias abi vertina 100 Eur. Teismo posėdžio metu V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Nukentėjusioji pareiškė 250 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, jį sudaro: sugadinta dešinės pusės durelių rankenėlė (50 Eur vertės), dešinės pusės priekinių durelių spynelė (50 Eur vertės), automobilio užvedimo spynelė (50 Eur vertės), taip pat laužiant sugadintos ir sulankstytos dvejos durelės, kurios nebetinkamos naudoti (100 Eur vertės). Kaltinamasis S. L. pripažino, kad kirviu išplėšė automobilio rankeną, taip pateko į mašiną, išplėšė užvedimo spynelę, išplėšė priekines keleivio dureles. Be to, nukentėjusiajai priklausančio turto sugadinimą patvirtina ir apžiūros protokolas (1 t., b. l. 28-35). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai V. V. turtinė žala 250 Eur sumai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo S. L. veiksmais, turtinė žala pagrįsta bylos medžiaga, nukentėjusiajai ji turi būti atlyginta.

Teismas pažymi, kad atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečiui kaltinamajam S. L. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, jo padaryta žala išieškotina iš jo įstatyminės atstovės - kaltinamojo S. L. motinos Z. F..

Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad pasikėsintas pagrobti automobilis stovėjo jos namo kieme, tvora apjuostoje teritorijoje, todėl įžūlus ir akivaizdus bandymas pagrobti automobilį, jį sugadinant, išdraskant, įvertinus, kad tai buvo atliekama jos kieme, sukėlė išgąstį, šoką, jog su jos turtu galima daryti bet ką ir ji nėra apsaugota nuo bet kokio neteisėto poveikio, turto sugadinimo. Mintis, kad gali būti bet kada apvogta, į jos kiemą gali įeiti ir ten būti svetimi žmonės, bandyti pavogti jos daiktus, juos gadinti, iki šiol daro poveikį ir verčia prisiminti patirtą šoką. Dėl minimų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškia dideliu stresu dėl įvykio ir įtampa dėl priverstinio dalyvavimo procese, trunkančio nuo 2017 m. gegužės mėnesio. Dėl įvykio patyrė išgyvenimus, nepatogumus, nes privalėjo pasirūpinti turto sutvarkymu. Dėl užsitęsusio tyrimo jaučia bendravimo galimybių sumažėjimą gyvenvietėje, kadangi jaučiasi nejaukiai prieš aplinkinius, turi jausmą nuolatos saugotis nuo galimo pasikėsinimo į jos turtą. Kiekvieną dieną grįžusi iš darbo nuteikia save jaustis ramiai, jeigu vėl pastebėtų pasikėsinimą į jos turtą. Saugosi kaltinamojo ir kartu buvusio asmens, kadangi nesijaučia saugi, nes dėl proceso gali būti išdaužti langai, pasikėsinta į jos turtą, tokiu būdu keršijant ir pan. Be to, dėl įvykio buvo priversta lankytis pas ikiteisminio tyrimo subjektus, kreiptis teisinės pagalbos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos palaiko, nes patyrė moralinę žalą, jautė didžiulę įtampą vaikščiodama į apklausas, į teismą, jai reikėjo išsiprašyti iš darbo, mano, kad 800 Eur suma atitinka sveikatos, nervinės įtampos kainą, į medikus nesikreipė.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą. Tačiau pabrėžtina ir tai, jog neturtinės žalos prigimtis lemia, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusiąją į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai V. V. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdyta vagystė įsibrovus į nukentėjusiosios kiemą, jo kaltę - tyčinę, turtinę padėtį, kad niekur nedirba, nesimoko, savo asmeninių lėšų ar turto neturi, jo motina taip pat niekur nedirba, realiai padarytos turtinės žalos dydį – padaryta palyginti nedidelė turtinė žala, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl dalyvavimo procese, kad reikėjo išsiprašyti iš darbo, bei patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, jaučiasi nejaukiai, po to, kai kaltinamasis vaikščiojo po jos kiemą ir sudaužė jos turtą, jaučia nuolatinę įtampą, baimę likti viena. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, ja siekiama tik kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes, teismas nukentėjusiosios V. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų bei laikantis kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Be to, toks žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir yra adekvatus padarytai žalai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė pati nukentėjusioji V. V., metai laiko po įvykio S. L. kieme nepastebėjo, kas patvirtina faktą, kad pats procesas jau padarė poveikį kaltinamajam. Nepilnamečiui kaltinamajam S. L. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, jo padaryta neturtinė žala (200 Eur) išieškotina iš jo įstatyminės atstovės - kaltinamojo S. L. motinos Z. F..

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. V. prašė iš kaltinamojo jai priteisti turėtas išlaidas dėl advokato padėjėjo dalyvavimo byloje. Iš bylos medžiagoje esančio pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 177) matyti, kad už atstovavimą nukentėjusioji atstovui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui sumokėjo 500 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl S. L. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. L., sumokant nukentėjusiosios naudai 500 eurų, o kaltinamajam neturint pajamų ar turto, pakankamo žalai atlyginti, proceso išlaidos išieškotinos iš jo įstatyminės atstovės - kaltinamojo S. L. motinos Z. F..

Teismas pažymi, kad pareiga atlyginti civilinius ieškinius bei proceso išlaidas Z. F. pasibaigia tada, kai S. L. sulaukia pilnametystės, taip pat tada, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymas – dviratis, grąžintas V. V. pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei (1 t., b. l. 92, 94).

Daiktiniai įrodymai – daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsakais voke 1 vnt., keturios daktiloskopinės plokštelės su mikrodalelėmis voke, M. D. daktiloskopinė kortelė ir S. L. daktiloskopinė kortelė, M. D. ir S. L. seilių pavyzdžiai voke, peilis, atsuktuvas, galąstuvas, kirvis, du laikraščiai, žurnalas, dėklas su popieriais, knygutė, saugomi Šiaulių AVP daiktų saugykloje, pagal kvitą B Nr. 0002878, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 130-131).

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su S. L. parodymų patikrinimo vaizdo/garso įrašu, pridėta prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant S. L. per bausmės atlikimo laiką:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę S. L. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. L. per bausmės atlikimo laiką:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2018-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

S. L. paskirtos kardomosios priemonės - nepilnamečio atidavimo prižiūrėti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

V. V. civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. L. 250 Eur turtinę žalą V. V. naudai, o kaltinamajam neturint turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, S. L. motina Z. F. turi atlyginti 250 Eur turtinę žalą V. V..

V. V. civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. L. 200 Eur neturtinę žalą V. V. naudai, o kaltinamajam neturint turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, S. L. motina Z. F. turi atlyginti 200 Eur neturtinę žalą V. V..

Nukentėjusiosios V. V. patirtas 500 eurų išlaidas dėl advokato padėjėjo dalyvavimo byloje pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiosios naudai, o kaltinamajam neturint turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, S. L. motina Z. F. turi atlyginti 500 Eur V. V..

Daiktinį įrodymą – dviratį, grąžintą V. V. pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.

Daiktinius įrodymus – daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsakais voke 1 vnt., keturias daktiloskopines plokšteles su mikrodalelėmis voke, M. D. daktiloskopinę kortelę ir S. L. daktiloskopinę kortelę, M. D. ir S. L. seilių pavyzdžius voke, peilį, atsuktuvą, galąstuvą, kirvį, du laikraščius, žurnalą, dėklą su popieriais, knygutę, saugomus Šiaulių AVP daiktų saugykloje, pagal kvitą B Nr. 0002878, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su S. L. parodymų patikrinimo vaizdo/garso įrašu, pridėtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė