Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. gegužės 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015-12-22 įsakymą Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2.);įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su pareiškėja valstybinės asmeninio ūkio žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

Skundą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatomis.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje 2.7 papunkčiu.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palieka spręsti ginčą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015 12 22 įsakymo Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“, kuriuo nutraukta teisė naudotis 1,800 ha asmeninio ūkio žeme, esančia (duomenys neskelbtini) mirus naudotojui K. A. mirus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus-pasirašyti asmeninio ūkio žemės pirkimo pardavimo sutartį.

Dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, pagal kurios 4 punktą žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Kartenos apylinkės tarybos 1994-05-05 sprendimu Nr. 35 „Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui“ suteikta K. A. 2 ha naudmenų. K. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 12 22 įsakymu Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“ nutraukta K. A. naudojimo teisė 1,800 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (projektinis Nr. 424-1), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis ne tik specialiosiomis teisės normomis, bet ir bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjai ginčijant 2015 12 22 įsakymą Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis sprendimas turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į administracinio teismo kontrolės funkcijų pobūdį, materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas revizuoja, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Atsakovė žemės naudojimo teisę K. A. nutraukė pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 punktus. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o 12 punkte, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2014-04-24 redakcija) 2.7 punktą žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau - Sąrašas). Minėtos nuostatos yra prevencinio pobūdžio ir reglamentuoja atvejus, kai asmeninio ūkio žemės sklypų nenaudojimo pagal paskirtį faktas nustatomas iki žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, t. y. nuostatos, kuriomis siekiama kuo anksčiau identifikuoti asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie nenaudojami pagal paskirtį, ir turėti kuo tikslesnę informaciją apie galimai laisvos žemės fondui priskirtiną žemę atitinkamose teritorijose prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas K. A. buvo suteiktas teisėtai.

Iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 01 11 rašto Nr. 14SD-89-(14.14.104.) ir 2016 12 23 rašto Nr. 17SD-1909-(14.17.32) matyti, jog žemės naudojimo teisė nutraukta padarius prielaidą, jog žemė suteikta pažeidžiant įstatymus bei nenaudojama, nes po K. A. mirties (duomenys neskelbtini)į Kretingos skyrių paveldėtojai nesikreipė. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės naudojimo teisė nutraukta atlikus faktinio žemės naudojimo patikrinimą, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo naudmena - pieva. Taip pat nustatyta, kad kiekvienais metais nuo 2009 metų buvo teikiamos pareiškėjos vardu deklaracijos už naudojimasi žemės sklypu, kurias apmokėdavo pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėja gavo deklaraciją ir už 2016 metus, kurioje nurodyta, kad privalo apmokėti už naudojimasi žemės sklypu iki 2016 11 15, kurią apmokėjo 2016 11 04. Atsakovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2014-04-24 redakcija) 2.7 punktu, kuriame nustatytas ir patikrinimo terminas - kasmet iki gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius žemės naudojimo patikrinimą atliko 2015 05 15 ir 2015 05 29 surašė aktą Nr. 14ŽN-60-(14.14.73), kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo naudmena - pieva. Žemės naudojimo patikrinimo aktas įrodo, jog žemė patikrinimo metu buvo naudojama. Atsakovė sklypo nenaudojimą sieja su aplinkybe, jog Z. A. nepateikė dokumentų apie asmeninio ūkio žemės naudojimą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo žemės nenaudojimo fakto. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė žinojo, kad sutuoktiniai buvo susitarę dėl asmeninio ūkio privatizavimo Z. A. vardu, siuntė jai deklaracijas ir kitus dokumentus. Pažymėtina ir tai, jog žemė gali būti naudojama ganykloms arba pievoms, nebūtinai dirbama, ir tai atitinka žemės naudojimo pagal paskirtį sąvoką. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad suteiktos K. A. asmeninio ūkio žemės naudotoja po jo mirties buvo pareiškėja Z. A. Atsakovė ginčo išsprendimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai įrodo, jog atsakovė pripažįsta, kad iki mirties turėjo ir valdė asmeninio ūkio žemę K. A., o po jo mirties sutuoktinė Z. A., todėl atsakovė negali šios teisės paneigti remdamasi aktais, priimtais praėjus daugiau nei ketveriems metams po jo mirties.

K. A. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo 2016 09 23 sutuoktinė Z. A., nustačius Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 07 22 sprendimu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio K. A. mirties priėmė palikimą ir jį valdo. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka. CK 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.3 str.). Be to, pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos, nebent jos būtų neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011-11-04 civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).

Atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą nesiaiškino ar yra mirusiojo paveldėtojai, kurie turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusiosios naudotą asmeninio ūkio žemę pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Atsakovė, ginčijamu įsakymu nutraukusi K. A. žemės naudojimo teisę, praėjus daugiau nei 4 metams po jo mirties, ir nesiaiškinusi ar yra mirusio žemės naudotojo paveldėtojų, pažeidė pareiškėjos teises. Nagrinėjamu atveju taip pat nesiaiškinta ir svarbi aplinkybė, ar buvo išreiškta valia nuomoti arba pirkti suteiktą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuss priimdamas įsakymą apie naudojimosi teisės nutraukimą nesiaiškino, ar mirusysis arba jo šeimos nariai buvo pradėję teisių įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemės sklypą procedūrą. Pažymėtina, kad už šio žemės sklypo išpirkimą pareiškėja yra sumokėjusi nustatytą kainą, tačiau atsakovė šios aplinkybės nevertino.

Žemės naudojimo teisės nutraukimas remiantis prielaidomis ir neišsiaiškinus faktinio žemės naudojimo klausimo bei ar žemės naudotojas buvo pradėjęs žemės įsigijimo nuosavybėn arba nuomos procedūras ir mirusiojo žemės naudotojo paveldėtojų, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, todėl administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame akte klaidingai nurodyta pavardė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 12 22 įsakymas Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo“, kuriuo nutraukta K. A. naudojimo teisė asmeninio ūkio 1,800 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 236 (nauja nutarimo redakcija nuo 2004 m. gruodžio 8 d.) 2.1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, turintiems teisę juos parduoti ir (ar) išnuomoti, parduoda ir išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, patvirtintas šiuo nutarimu, parduodami kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nustatytąja tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, išskyrus mėgėjų sodo teritorijoje esančius žemės sklypus, bei žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui steigti, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose (2.3 p.). Minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 2 p. nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami tiems fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti.

Pareiškėja nurodo, kad tiek ji, tiek miręs sutuoktinis buvo apsisprendę asmeninio ūkio žemę įsigyti nuosavybės teise. Pareiškėja teigia, kad yra sumokėjusi vienkartinėmis įmokomis 10395 Lt pagal žemės įkainojimo aktą už 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo įsigijimą ir mokėjimo originalą pateikusi Nacionalinei žemės tarnybai. Konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė K. A. naudojimosi teisę asmeninio ūkio žemės sklypu, kaip asmeniui, kuriam asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kuris šios žemės nenaudoja, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Z. A. 2016 11 23 prašymą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 424-1, pardavimo pareiškėjai (b.l. 12). Atsakovei nurodytina naujo nagrinėjimo metu išsiaiškinti svarbią aplinkybę, ar K. A. buvo išreiškęs valią nuomoti arba pirkti jam suteiktą žemę, ar pareiškėja paveldėjo teisę įsigyti ar išsinuomoti asmeninio ūkio žemę, už kokį žemės sklypą yra sumokėta minėta suma ir kokie įrodymai tai patvirtina, nes byloje esančiuose dokumentuose minimas skirtingas asmeninio ūkio žemės plotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015 12 22 įsakymą Nr. 14VĮ-1289-(14.14.2.) „dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Z. A. 2016 11 23 prašymą „Dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.