- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2-1933/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kosto leidyba“, K. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“
- Trečiasis asmuo
- Ž. K., V. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kosto leidyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“ ieškinį atsakovams K. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kosto leidyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Ž. K. ir V. K. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 788 587 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo K. K. – 509 422 Lt žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė areštuoti atsakovui K. K. 1 298 009 Lt, atsakovui UAB „Kosto leidyba“ 788 587 Lt priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atidarytose sąskaitose, esančiose bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, o šiose sąskaitose nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti trūkstamai sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi areštavo atsakovui K. K. priklausantį 1 298 009 Lt vertės nekilnojamąjį ar/ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį), o paaiškėjus, jog atsakovo areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu 1 298 009 Lt, trūkstamai sumai areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat ir bankų sąskaitose; teismas areštavo atsakovui UAB „Kosto leidyba“ priklausantį 788 587 Lt vertės nekilnojamąjį ar/ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį), o paaiškėjus, jog atsakovo areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu 788 587 Lt, trūkstamai sumai areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat ir bankų sąskaitose.
Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, prašomos priteisti sumos (1 298 009 Lt ir 788 587) tiek fiziniam asmeniui, tiek juridiniam asmeniui yra itin didelės, todėl neuždraudus atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu jie gali turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pripažino, kad didelė reikalavimo suma gali padidinti riziką, kad būsimas galimas ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, o tai yra pakankamas pagrindas ieškinio sumos ribose taikyti atsakovų turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Teismas, atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principus, pirmiausia areštavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, leisdamas areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždrausdamas visu areštuotu turtu disponuoti, ir nurodė, kad tik šių daiktų nepakankant, trūkstama dalis dengtina areštuojant pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat ir bankų sąskaitose.
Teismas, gavęs atsakovo UAB „Kosto leidyba“ atskirąjį skundą, su juo iš dalies sutiko ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi papildė 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, leisdamas atsakovui UAB „Kosto leidyba“ iš areštuotų piniginių lėšų atlikti šiuos būtinus su įmonės darbu susijusius mokėjimus: mokesčius bei socialinio draudimo įmokas valstybei, atlyginimus darbuotojams, mokėjimus antstoliams pagal vykdomuosius dokumentus, ryšį, internetą, patalpų nuomą, kurą, elektrą, šilumą, komunalines išlaidas, laikraščio spausdinimą, popierių ir platinimą, kopijavimo aparato nuomą; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą ir šioje dalyje apelianto atskirąjį skundą priėmė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Kosto leidyba“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti, o prašymo netenkinus, įpareigoti ieškovą užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės žlugdo įmonės veiklą. UAB „Kosto leidyba“ yra nedidelė įmonė, turinti šešis darbuotojus, vykdanti leidybinę veiklą Marijampolėje. Jos turtas, metinio balanso duomenimis, iš viso sudaro tik 95 301 Lt. Turto arešto mastas yra 3 kartus didesnis už visą įmonės metinę apyvartą. Didžiąją dalį įmonės turto sudaro trumpalaikis apyvartinis turtas, būtinas įmonės veiklai, todėl faktiškai vykdant teismo nutartį būtų areštuota viskas, ką įmonė turi, o tai reikštų jos veiklos nutraukimą.
2. Ieškinys atsakovui UAB „Kosto leidyba“ yra nepagrįstas. Atsakovo UAB „Kosto leidyba“ solidariąją atsakomybę ieškovas kildino iš bendros K. K., kaip buvusio uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“ ir esamo UAB „Kosto leidyba“ vadovo, ir jo valdomos UAB „Kosto leidyba“ neteisėtos veiklos, t. y. priimtų neteisėtų sprendimų, tačiau priimant sprendimus UAB „Kosto leidyba“ nedalyvavo. UAB „Kosto leidyba“ buvo sudariusi su UAB „TeleSATpressa“ neatlygintinus kai kurio turto abipusius panaudos sandorius, tačiau šie sandoriai abiems įmonėms buvo naudingi, jie nebuvo nuginčyti, galiojo tol, kol UAB „TeleSATpressa“ nauja vadovė vienasmeniškai juos nutraukė.
3. Ieškovo ieškinys grindžiamas abejotinos vertės įrodymais. Padarytos žalos dydį ieškovas grindžia UAB „Jungtinė auditorių kontora“ auditoriaus atliktu tyrimu, tačiau šio auditorius licencija yra panaikinta. Be to, auditorius pats pasiūlė išieškoti iš K. K. visas per tirtą laikotarpį UAB „TeleSATpressa“ balanse apskaitytas išlaidas dėl amortizacinių atskaitymų, nors toks klausimas auditoriui nebuvo užduotas. Tai rodo auditoriaus šališkumą ieškovo ir trečiųjų asmenų naudai. Ieškovas prašo priteisti ne tariamai patirtus bendrovės nuostolius dėl galbūt supainiotų interesų ar netinkamo vadovavimo, o įmonės kapitalo sumažėjimą dėl buhalteriniame balanse įvykdytų amortizacinių atskaitymų pagal Vyriausybės nutarimą. Auditorius nepaisė fakto, kad bendrovėje buvo išsaugotas visas ilgalaikis turtas, įsigytas iš K. K. asmeniškai priklausančio laikraščio „Televizijos savaitė“, reorganizuoto į UAB „TeleSATpressa“, pelno, o šio turto realios rinkos vertės ir buhalterinės likutinės vertės skirtumas yra didžiulis bendrovės naudai, ir jis keliais šimtais tūkstančių litų viršytų tariamus nuostolius.
4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės sužlugdo įmonės veiklą visam bylinėjimosi laikotarpiui. Vidutinės metinės UAB „Kosto leidyba“ pajamos sudaro apie 250 000 Lt. Vertinant bylos sudėtingumą, manytina, kad ji truks ne mažiau kaip 2 metus, todėl netenkinus atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašo teismo priimti nutartį, įpareigojančią ieškovą užtikrinti po 500 000 Lt galimų nuostolių atlyginimą atsakovams.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atsakovo UAB „Kosto leidyba“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš atsakovo reikalaujama priteisti 788 587 Lt žalos atlyginimo yra didelė suma juridiniam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas nurodydamas, jog tokiomis sumomis įmonė niekada nedisponavo. Esant didelei ieškinio sumai, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinio suma atsakovui yra labai didelė, todėl didelis ieškinio reikalavimas ir skundžiamos teismo nutarties panaikinimas gali reikšti, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovo turto neužtektų teismo sprendimo įvykdymui, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas gali tretiesiems asmenims perleisti, sumažinti ar paslėpti turimą turtą, taip siekdamas išvengti būsimojo teismo sprendimo įvykdymo.
3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir grindžiamas abejotinos vertės įrodymais, kadangi teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo, nesprendžia ieškinio pagrįstumo. Teismas tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas skundžiama nutartimi atsakovo veiklos nesutrikdė, kadangi 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi papildė 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį ir leido atsakovui atlikti būtinuosius su įmonės veikla susijusius mokėjimus, todėl atsakovo argumentas, jog įmonės turto areštas reikštų jos veiklos nutraukimą yra nepagrįstas.
5. Atsižvelgiant į tai, kad papildyta nutartis neapriboja įmonės veiklos, t. y. atsakovui yra leista netrukdomai vykdyti veiklą ir atlikti būtinus mokėjimus, atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą 500 000 Lt užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas teigia, kad ieškinio reikalavimas jam kaip solidariam skolininkui yra nepagrįstas, kadangi jis nepriėmė sprendimų, sukėlusių ieškovui žalos atsiradimą, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo ieškinį ir pareikštus reikalavimus bei sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apelianto atsakomybę ieškovas grindžia jo gauta nauda iš atsakovo K. K. neteisėtų veiksmų, o padarytos žalos dydį įrodinėja UAB „Jungtinė auditorių kontora“ atlikta veiklos tyrimo ataskaita. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi materialiąją teisine prasme ieškovas nurodytą reikalavimą pareikšti gali, tačiau reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio nepagrįstumu ar įrodymų nepatikimumu, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes.
Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad nėra ieškinio reikalavimų neįvykdymo grėsmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo atsakovui pareikšto ieškinio suma – 788 587 Lt, yra didelė, todėl pagrįstai taikė teismų praktikoje galiojančią prezumpciją, jog didelė reikalavimo suma savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Teismui nebūtų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo atveju, jeigu atsakovas būtų paneigęs objektyvią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, t. y. būtų pateikęs įrodymų, kad reikalavimo suma pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį jam nėra didelė. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida liko nepaneigta.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamasis laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo ir proporcingumo principais – pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nepakankant – pinigines lėšas, o 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skundžiamą nutartį papildė ir leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atlikti būtinus su įmonės darbu susijusius mokėjimus, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės žlugdo atsakovo veiklą.
Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismą įpareigoti ieškovą pateikti 500 000 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nurodo, kad bendrovės metinės pajamos sudaro apie 250 000 Lt, byla truks ne mažiau nei dvejus metus, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės žlugdo atsakovo veiklą. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nei nurodytoje nutartyje, nei 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, kuria patikslinta 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, teismas nesprendė atsakovo prašymo dėl atsakovo galinčių atsirasti nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o skundžiama nutartimi nebuvo nagrinėjamas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nenagrinėja. Atsakovui išaiškintina, kad su tokiu prašymu pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį jis turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.