Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už pasisavintą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 272 186,01 Lt) – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 136 835,16 Lt vertės turto pasisavinimo) – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 194 062,33 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir turtinės prievolė panaikinimo šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą) – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės panaikinimo sumokėti į valstybės biudžetą 161 718,55 Lt pelno mokesčio) – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl turtinės prievolės panaikinimo sumokėti į valstybės biudžetą 13 568,00 Lt pelno mokesčio) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo pervedant į bankines sąskaitas 1 272 186,01 Lt) – 30 MGL, (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo valstybės biudžetui sumokant mažiau 194 062,33 Lt) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VII1-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo valstybės biudžetui sumokant mažiau 161 718,55 Lt) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo išimant iš L. B. firmos 136 835,16 Lt) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio l dalį (dėl pelno mokesčio deklaracijos už 2004/2005 metus suklastojimo 13 568,00 Lt sumai) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, šios bausmės subendrintos ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi konfiskuota 1/3 nuo 1 409 021,17 Lt L. B. turto, kas sudaro 469 673,70 Lt.

Šiuo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį; jo atžvilgiu teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei L. B. firmos (įm. k. (duomenys neskelbtini) (buvęs įm. k. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir savo žinioje turėdamas įmonių turtą, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. bei šio suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams R. A., V. J. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. liepos - 2004 m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš A. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėtos organizuotos grupės narių suklastotus dokumentus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis:

1) kad A. K. firma „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Investicijų analizės biuras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko paslaugų ir prekių už 1 272 186,01 Lt, iš jų 194 062,33 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), ir šiuos suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus perdavė apie tai nežinančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkėms, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos tariamam atsiskaitymui įforminti grynųjų pinigų paėmimą iš kasos arba atsiskaityti su šiomis įmonėmis mokėjimo pavedimais, o šioms tai atlikus, pasisavino jo žinioje buvusį 1 272 186,01 Lt (1 249 131 Lt grynaisiais ir pervestus 23 055 Lt) didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, panaikino įmonės prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 194 062,33 Lt PVM ir 161 718,55 Lt pelno mokesčio; apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės 2003-2004 metų laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros;

2) kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o L. B. firma tariamai nupirko prekių už 137 235,16 Lt, įtraukė šiuos suklastotus dokumentus į L. B. firmos buhalterinę apskaitą ir pagal kasos išlaidų orderius iš firmos kasos tariamam atsiskaitymui grynaisiais paėmė iš viso 136 835,16 Lt, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės 136 835,16 Lt vertės įmonės turtą, panaikino įmonės prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 13 568 Lt pelno mokesčio, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima nustatyti įmonės 2004-2006 metų laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pasisavintą įmonių turtą L. B. panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Iš nuteistojo L. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, ginčija ir nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys patvirtina jo kaltę padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą teigti, jog visi pinigai (1 409 021, 71 Lt), kuriais disponuoti neva turėjo galimybę apeliantas, laikytini iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis ir šia pinigų suma nuteistasis neteisėtai praturtėjo, yra nepagrįsta. L. B. teigimu, bylos duomenimis nepaneigiamas jo aiškinimas, kad šiuos pinigus jis panaudojo išimtinai įmonės reikmėms. Tokius apelianto parodymus patvirtino ir liudytojai V. G., A. C., A. T., V. S., A. V., kurie savo parodymuose teigė, kad visi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose, buvo realiai atlikti ir priduoti užsakovams. Suklastoti dokumentai buvo panaudoti siekiant pagrįsti bendrovės sąnaudas ir sumažinti mokėtiną PVM mokestį valstybei. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas netyrė ir nevertino, kur buvo panaudotos pasisavintos piniginės lėšos.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto konfiskavimo taikymo pagrindas yra konfiskuotino turto buvimas kaltininko žinioje. Ikiteisminio tyrimo metu pas apeliantą nebuvo rasta nei piniginių lėšų, nei kito turto, kurį jis būtų neteisėtai įgijęs asmeniškai ar per kitus asmenis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina jo aiškinimą, kad visos pasisavintos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms, atliekant statybos darbus įvairiuose objektuose. Be to, BK 72 straipsnio dispozicijos formuluotė įpareigoja nustatyti, ar konfiskuojamas turtas atitinka nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato požymius. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas šią aplinkybę, nurodė, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį savaime leidžia teigti, kad visi pinigai, kuriuos pasisavino L. B., laikytini gautais iš nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, tokie nuosprendį priėmusio teismo motyvai prieštarauja teismo argumentams, išdėstytiems kitoje nuosprendžio dalyje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro manymu, Vilniaus apygardos teismas L. B. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi konfiskavo tik 1/3 konfiskuotinos pinigų sumos. Teismas nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo principų ir pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistasis L. B. ir prokuroras atšaukė savo apeliacinius skundus ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis L. B. ir prokuroras prašymus dėl apeliacinių skundų atšaukimo pareiškė nepažeisdami BPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl jų prašymai tenkinami ir apeliaciniai skundai paliekami nenagrinėtais, o teismo procesas dėl nuteistojo ir prokuroro apeliacinių skundų nagrinėjimo nutraukiamas.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą dalyje dėl L. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip jau minėta, nuteistasis L. B. atsišaukė savo apeliacinį skundą ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl baudžiamojo proceso nutraukimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti tokio nuteistojo prašymo ar prašymą atmesti. Todėl, nesant nuteistojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl L. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus ir apeliacinį teismo procesą nutraukti.