Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinama tuo, kad nesudaro savo nepilnamečiams vaikams tinkamų buitinių sąlygų, neužtikrina namuose saugios aplinkos (už skolas atjungtas elektros ir dujų tiekimas), vyksta nuolatiniai konfliktai su kaimynais nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-14 įspėjime nurodyta, kad J. G. netinkamai prižiūri auginamus nepilnamečius vaikus, yra įspėjama, kad dėl netinkamos vaikų priežiūros bus svarstomas klausimas dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (b. l. 6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 susitikimo protokole nurodyta, kad šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Nurodyta, kad šeimai dėl susidariusių skolų atjungtas elektros (skola 2854,18 Eur.), dujų (skola 310.09 Eur.) tiekimas. Vilniaus energijai J. G. skolinga 2794 Eur. Socialinės darbuotojos I. R., teikiančios J. G. šeimai socialines paslaugas, teigimu, moteris gauna visas jai priklausančias išmokas, tačiau iš gaunamų pajamų ji negali ir negalės susimokėti susidariusių skolų. Vaiko teisių apsaugos specialistai 2015-09-22 lankėsi J. G. šeimoje. J. G. buvo įspėta, kad ji privalo savo vaikams sudaryti tinkamas buitines sąlygas, kreiptis dėl elektros bei dujų tiekimo atnaujinimo. Skyriuje 2015-10-06 gautas Socialinės paramos centro pranešimas, kad J. G. šeimos gyvenamajame būste elektros energijos bei dujų tiekimas nėra atnaujintas (b. l. 7).

I. R. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad J. G. maisto gaminimui naudoja buitinį dujų balioną. Namams bent minimaliai apšviesti tamsiuoju paros metu klientė įsigijo keletą saulės energija įkraunamų pakabinamų šviestuvų. J. teigimu, G. bei D. namų darbų užduotis atlieka mokykloje, G. -šokių būrelyje (poilsiui skirtoje erdvėje). 2015-10-05 pokalbio telefonu metu J. soc. darbuotoją informavo, jog VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką" planuoja jos šeimai paaukoti 800,00 Eur, kurie bus skirti įsiskolinimui už elektros energiją iš dalies apmokėti. Informuoja, jog šiuo metu J. G. neturi materialinių galimybių apmokėti turimus įsiskolinimus AB „Lesto" bei AB „Lietuvos dujos", tačiau pagal galimybes stengiasi sudaryti kuo tinkamesnes buitines gyvenimo sąlygas vaikams augti namuose (b. l. 8-9).

Iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ rašto matyti, kad gamtinės dujos į (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., buvo tiekiamos pagal su J. G. sudarytą gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.11163732. Už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2013-01-09 susidarė 310,09 Eur (trys šimtai dešimt eurų 9 euro centai), t.y. 1070,68 Lt, skola. Dėl susidariusio įsiskolinimo, 2013-01-10 nutrauktas dujų tiekimas, paskutinį kartą mokėta 2011-11-29 (b. l. 12).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-25 akto matyti, kad apsilankius J. G. šeimoje nustayta, kad namuopse nepakankama švara ir tvarka, J. G. puikiai žino, kiek pas ją yra skolų, tačiau ji šiuo metu visiškai neturi pinigų tas skolas padengti. Ji kartu su žiniasklaidos pagalba ieško rėmėjų (visuomenininkų, per facebooką susirašinėja su žmonėmis), kurie galėtų ją paremti. J. G. paaiškinta, kad skolos su kiekviena diena didės, o Vilniaus miesto būstas kreipsis į teismą dėl šeimos iškeldinimo. J. G. nurodė, kad jos sveikata pastaruoju metu labai suprastėjo, jai sunku vaikščioti. Moters teigimu, nei ji, nei jos vaikai nebendrauja su kaimynu, o jis vis tiek nepalieka jų ramybėje. Be to ji buvo informuota, kad Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Būsto skyrių dėl kito, be patogumų, būsto išnuomojimo, į šį teiginį J. G., sureagavo impulsyviai, teigdama, kodėl ji turėtų išsikelti, tačiau vėliau šiek tiek nurimo ir teigė, kad ji sutiktų, jeigu būstas nebūtų labai toli nuo šios gyvenamosios vietos, kad vaikams būtų patogu lankyti mokyklas. Moteris taip pat pageidavo, kad bute būtų įvestas šaltas vanduo (b. l. 13).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-21 elektroninio pranešimo matyti, kad pokalbio metu telefonu bendrauta su SĮ Vilniaus miesto būsto 1. e. direktoriaus pareigas R. Ž., kuri teigė, kad dėl J. G. šeimos iškeldinimo jie kreipėsi į Vilniaus miesto teismą tačiau teismas ieškinį atmetė. Direktorės žodžiais, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje (NGPP) buvo pristatytas J. G. šeimos iškeldinimo klausimas, buvo priimtas sprendimas, kad SĮ Vilniaus miesto būstas dėl J. G. iškeldinimo su kasaciniu skundu kreipsis į Aukščiausią teismą jeigu būtų skundas atmestas, tuomet kreipsis į Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Būsto skyrių dėl kito gyvenamojo būsto išnuomojimo.Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1.1 str., kuris numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Šiuo atveju J. G. nepajėgi pati pasirūpinti gyvenamuoju būstu, todėl prašoma skubos tvarka svarstyti klausimą dėl kito gyvenamojo ploto (be patogumų) išnuomojimo (b. l. 14).

Iš AB „Lesto“ rašto matyti, kad J. G. skola susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės duomenimis, J. G. nesumokėta 2 854,18 Eur skola (b. l. 16).

Iš Vilniaus A. V. progimnazijos 2015-09-16 rašto matyti, kad į mokyklą J. G. vaikai ateina tvarkingai apsirengę, turi visas mokymosi priemones, pamokas lanko, be priežasties pamokų nepraleidinėja. Su klasės vadovėmis A., G. ir D. mama dažniausiai bendrauja telefonu. Socialinis pedagogas nusiskundimų dėl netinkamo G. ir D. elgesio mokykloje neturi. A. klasės vadovės teigimu, mokinys dažnai pamokose tingi dirbti, pažeidinėja mokyklos mokinio elgesio taisykles (b. l. 18).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 susitikimo protokolo matyti, kad 2015-09-03 buvo gautas R. L. skundas dėl J. G. šeimossocialinė darbuotoja nurodė, kad situacija šeimoje pablogėjo atjungus elektrą. „Lesto“ rašte nurodė, kad elektra vėl bus pajungta tik sumokėjus pusę skolos ir sutarus dėl tolesnio apmokėjimo. A. V. progimnazijos socialinis pedagogas nurodė, kad mokyklinėmis priemonėmis vaikai aprūpinti, rugsėjo pradžioje buvo susirgę pedikulioze, bet greitai išsigydė, socialinis pedagogas dėl vaikų priežiūros priekaištų neturi (b. l. 21).

I. R. 2015-09-09 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad apsilankymų namuose metu pastebima pagal galimybes palaikoma tvarka, kartais trūksta švaros, namuose yra daug daiktų, kurie kartais sukuria netvarkos įspūdį. Namuose visada yra įvairaus pagaminto maisto. Šiuo metu vaikai nedalyvauja dienos centro veikloje, po pamokų lanko sporto būrelius, soc. darbuotoja tarpininkauja dėl galimybės lankyti VLGN „Atsigręžk į vaikus" dienos centrą. Klientės namuose lankytasi 7 kartus, 2 kartus J. nerasta, tuo metu J. telefonas buvo išjungtas. Piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų šeimoje nepastebėta (b. l. 23-24).

Iš R. L. laiško matyti, kad pareiškėjas prašo imtis visų įmanomų priemonių, kad J. G. šeima skubos tvarka būtų iškeldinta iš 24 buto. Nebeįmanoma nei ramiai gyventi, nei ramiai miegoti, kasdienis stresas kenkia ir jam, ir jo vaikams, naktimis budi, kad G. neatjungtų elektros, kad neišplėštų sandėliukų, kad nesuniokotų kito turto, baiminasi dėl jo vaikams kylančios grėsmės, nurodo, kad dėl J. G. buvusio vyro kaltės visas namas buvo likęs be elektros (b. l. 25).

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Tokiais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ir ar dėl to padarymo tas asmuo kaltas (ATPK 256 str.).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad nėra pagrindo J. G. pripažinti kalta dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. Minėtas straipsnis nustato atsakomybę dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad J. G. kaltinama veiksmais, dėl kurių neįrodytas joks vaikų interesų pažeidimas. J. G. kaltinama, kad neužtikrina namuose saugios aplinkos, nes už skolas atjungtas elektros ir dujų tiekimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, ką ne kartą pažymi ir šeimą lankanti socialinė pedagogė I. R., kad piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų šeimoje nepastebėta, namuose visada yra įvairaus pagaminto maisto, yra nupirkti saulės energija įkraunami pakabinami šviestuvai, maistui ruošti - dujų balionas. A. V. progimnazijos socialinis pedagogas taip pat nurodė, kad mokyklinėmis priemonėmis vaikai aprūpinti, dėl vaikų priežiūros priekaištų neturi, o pati J. G. teigia, kad vaikai po pamokų lanko būrelius, vasarą ilsėjosi stovykloje, sportuoja. Teisiškai nepateisinama ir tai, kad J. G. kaltinama iš esmės tuo, kad jai nepakanka pinigų sumokėti skolas už elektrą ir dujas, nenurodant, kuo negalėjimas sumokėti skolų susijęs nesaugumu namuose. Be to, teismas nustatė, kad J. G. šeimą siekiama iškeldinti iš buto, o siūlomas kitas gyvenamasis plotas yra be patogumų, kas savaime leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad geriau vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi – nebus užtikrintos. Kaltinime nenurodoma, kada ir kurių vaikų akivaizdoje vyko konfliktai su kaimynais, nenurodomos kaimynų pavardės su kuriais vyksta konfliktai, o iš R. L. laiško turinio negalima daryti išvados, kad jo ir J. G. konfliktuose dalyvavo vaikai.

Įvertinus visą tai, abejones ir įrodymų nepateikimo riziką, kuri atitenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, teismas priverstas konstatuoti, kad J. G. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą administracinę teiseną nutraukia nustatęs vieną iš teisenos negalimumo aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje.

Byla išnagrinėta pažeidėjai nedalyvaujant, nes jai tinkamai pranešus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, nustačius asmens tapatybę (b.l. 5), nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, neatvykus pažeidėjai yra pagrindas manyti, kad taip vengiama atsakomybės (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

J. G. nutraukti administracinio pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.