Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. NŽT atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundo aplinkybes (dėl atliktų kadastrinių matavimų kaimyniniuose sklypuose buvo padaryti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo perdengimai, sumažėjo jos žemės sklypas, buvo perkelti jos žemės sklypo riboženkliai) sukėlė jai didelį stresą, neapsakomą nusivylimą, pablogėjo ir nutrūko bendravimas su kaimynais bei išblėso noras tvarkyti žemės sklypą.

8. NŽT vertinimu, pareiškėjos teiginiai apie patirtą žalą yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindu tenkinti jos skundą. Reiškiant reikalavimą priteisti žalą, turi būti nurodyti institucijos neteisėti veiksmai, kokių konkrečiai teisės aktų atsakovo atstovas nevykdė, tačiau pareiškėja nieko konkretaus nenurodė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl patirtos žalos, ir priežastinio ryšio su NŽT veiksmais ar neveikimu. Pareiškėja, reikalaudama tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimo, siekia ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iš valstybės.

II.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad NŽT 2020 m. birželio 26 d. raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame pateikiami spėjimai dėl NŽT Radviliškio skyriaus rašte nurodytų aplinkybių, ir pažymėjo, jog NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. birželio 26 d. raštu pateikė vertinimą dėl teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo.

III.

19. NŽT nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmėtė pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų (sprendimo nepriėmimo, informacinio rašto, prieštaraujančio faktinėms aplinkybėms bei kitų kompetentingų valstybės institucijų ir pareigūnų priimtiems sprendimams, pateikimo) atlyginimo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–7 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinės bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareiškėjo pateikto skundo reikalavimai ir skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jie pagrindžiami. Pareiškėjas turi teisę pats pasirinkti tinkamiausius jo manymu pažeistų teisių gynimo būdus; teismas, priėmęs pareiškėjo skundą, nagrinėdamas bylą privalo įvertinti, ar byloje yra faktinių duomenų bei teisinių prielaidų, kurie leistų apginti pareiškėjo teises skunde nurodytu būdu.

25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 23–25) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Skunde pareiškėja teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundą, nepriėmė jokio administracinio sprendimo, pareiškėjai atsakė 2020 m. birželio 26 d. informaciniu raštu, kuris nemotyvuotas, jame nėra nurodyti teisiniai pagrindai, bei prieštarauja NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimui Nr. 30SK-986-(14.30.110.) ir Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymui Nr. V-3881. Teigė, kad dėl NŽT šių tyčinių veiksmų pareiškėja patyrė neturinę žalą. Taigi pareiškėja savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdu pasirinko neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti, ar byloje esantys duomenys patvirtina įstatyme nustatytas žalos atlyginimo sąlygas bei teisinius pagrindus.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

27. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ar kiti nurodymai) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašto turinį, nustatė, kad jis laikytinas administraciniu sprendimu, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundą „Dėl NŽT Radviliškio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. nurodymo“ (b. l. 6–7).

33. Teismas nurodė, kad NŽT Radviliškio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. raštu, įvertinus pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei nustačius, kad kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta Žemės sklypo ribą, pareiškėja buvo informuota, jog jos Žemės sklypo planas yra tikslintinas. NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundą, nurodė, kad pareiškėjos Žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje atlikti nesivadovaujant 1997 m. rugsėjo mėn. suformuotomis Žemės sklypo ribomis, o UAB „Medilana“ matininkės A. A. 2017 m. liepos 14 d. atlikti kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis neteisingai 2003 m. spalio 23 d. atliktais šio žemės sklypo kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje. NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo tvarką nustato Nuostatai. Nuostatų 126 punkte, be kita ko, nurodyta, jog kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Pažymėta, kad kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai, todėl buvo būtina, vadovaujantis Nuostatų 126 punktu, tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, be kita ko, ir pareiškėjos Žemės sklypo planą.

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi bei 8 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pažymėjo, kad NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašte nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės pareiškėjai aktualiu klausimu, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo plano tikslinimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes juo yra sprendžiama dėl nurodymo pareiškėjai NŽT Radviliškio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. raštu patikslinti jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą pagrįstumo. NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašte išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyta teisės normos bei motyvai, kuriais grindžiamas NŽT Radviliškio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. raštu pateikto nurodymo teisėtumas.

35. Nepagrįstais ir atmestinais laikytini pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas nesivadovavo NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 30SK-986-(14.30.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-3881 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro rodiklių patikslinimo“, nes tokie argumentai nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

36. Pareiškėja, pasirinkdama savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, neprašė panaikinti nei NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašto, nei NŽT Radviliškio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. rašto, tai reiškia, kad ji neginčijo byloje šių administracinių aktų sukeliamų pasekmių jos teisėms ir pareigoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji neginčija kaimyniniuose sklypuose atliktų matavimų, kuriais remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo ribų tikslinimo.

37. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 30SK-986-(14.30.110.) bei Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. V-3881 yra nurodyti NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašte kaip jį pagrindžiantys faktai, tačiau, atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašto vertinti pareiškėjai sukeliamų materialiųjų pasekmių teisių ir pareigų aspektu, todėl ir vertinti, ar NŽT tinkamai atsižvelgė į NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 30SK-986-(14.30.110.) bei Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-3881 nustatytus faktus, teismui nebuvo pagrindo. Kadangi NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nagrinėti, ar NŽT tinkamai įvertino pareiškėjos nurodomus administracinius sprendimus.

38. Byloje sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl NŽT veiksmais ir / neveikimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, NŽT veiksmų teisėtumas atsakant pareiškėjai į jos 2020 m. gegužės 22 d. skundą vertintinas, kaip jau buvo minėta, ne NŽT 2020 m. birželio 26 d. rašto pareiškėjai sukeliamų materialiųjų teisinių pasekmių aspektu, bet NŽT, kaip įstaigos, veikimas priimant tokio pobūdžio sprendimą.

39. NŽT veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ nuostatuose. Šio įsakymo 7.30 punktas nurodo, jog NŽT rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja. Nagrinėjamu atveju NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. birželio 26 d. raštu pateikė vertinimą dėl teritorinio skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. priimto sprendimo dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo. NŽT 2020 m. birželio 26 d. raštas, kaip minėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai, aiškiai suformuluotas atsakymas pareiškėjai, yra priimtas NŽT kompetencijos ribose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti jokie NŽT neteisėti veiksmai.

40. Pažymėtina, kad tik tuo atveju, jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos į teismą besikreipiančio asmens (pareiškėjo) teisės, yra teisinis pagrindas vertinti, ar yra kitos viešosios atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi kad byloje nėra nustatyti NŽT neteisėti veiksmai nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. gegužės 22 d. skundą, kaip viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

41. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo laikytini subjektyvia niekuo nepagrįsta jos nuomone. Teismo procesinė veikla priimant sprendimą vien dėl to, kad bylos teisinė baigtis netenkina proceso šalies, ar šaliai nepriimtini sprendime nurodomi argumentai, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.