Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-813-818/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
1-813-818/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00628-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-813-818/2012Proceso Nr. 1-13-1-00628-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9.; 2.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, išsiskyręs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. kaltinamas tuo, kad jis, vengia išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, žinodamas apie 2001-03-09 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir su juo sutikdamas, privalėjo mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus S. P. naudai, nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2001-02-15 iki E. M. pilnametystės (pagal 2012-03-09 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą), išskyrus laikotarpius nuo 2002-04-24 iki 2003-04-18, 2003-05-19 iki 2004-04-09, 2006-09-11 iki 2007-04-20, 2009-03-24 iki 2011-09-29, kai jis buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau pinigų sūnaus E. M. išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, dėl ko nuo 2001-03-09 iki 2012-08-09 yra susidaręs 16826,10 LT įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

V. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Pranešus V. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str., padarymo, jis kaltu prisipažino ir parodė, kad su nusikalstama veika, kuria yra įtariamas sutinka, esmę suprato ir prisipažįsta visiškai. Sugeba valdyti savo veiksmus ir suprasti jų esmę. Jis žino apie teismo sprendimą, kad privalo išlaikyti savo sūnų, tačiau teismo posėdyje jis nedalyvavo. Jis gavo teismo sprendimą paštu, kad jam yra privaloma mokėti sūnaus išlaikymui alimentus po ¼ dydžio nuo pajamų, kadangi jo pajamos buvo mažos tai jam reikėjo mokėti po 127 Lt, kiekvieną mėnesį. Teismo sprendimas jam buvo gerai suprantamas, tačiau apie tai, kad dalyvauti teismo posėdyje jis nebuvo informuotas. Jis kartu su savo buvusia žmona S. P., kokia šiuo metu yra jos pavardė jis nežino, turi bendrą sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena(duomenys neskelbtini), pas dukrą bute, kuri padeda jam jį išlaikyti. Kartu su S gyveno, kol nebuvo išsiskyrę, bet dar nebuvo susituokę adresu(duomenys neskelbtini), kuris priklausė S. Čia gyveno maždaug apie 5 metus. Vėliau, kai susituokė t. y. (duomenys neskelbtini)su Stanislava nusipirko butą, už bendrus jų pinigus adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio tikslaus pasakyti negali. Pagyvenus maždaug 4 metus šiame bute, jie jį pardavė. Tada nusipirko dviejų kambarių butą, už bendrus jų pinigus adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu su Stanislava jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, dirbo maždaug

apie 3 metus, gaudavo maždaug į rankas 1500 Lt atlyginimą. Vėliau iš šio darbo aš išėjo ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), taip mechanikas buvo, čia dirbo maždaug apie 2 metus, gaudavo 2500 Lt. Išėjus iš šios firmos jis daugiau niekur nebedirbo oficialiai, tačiau pradėjo dirbti neoficialiai ir taip tęsėsi maždaug 10 metų, tačiau kur dirbo ir kokį atlyginimą gaudavo jis neatsimena. Tuo metu kol dar buvo kartu su S. susituokę, šeimą išlaikė abu, pinigais dalinosi bendrai. Uždirbtus pinigus jis duodavo žmonai, rūpinosi ja ir vaiku pagal išgales. 2000-10-31 su S. išsiskyrė. Kai išsiskyrė jis tuo metu dirbo, bet neoficialiai iki 2004 metų. Skyrybų priežasties nežino, kadangi skyrybų iniciatorė buvo žmona. Kai gimė sūnus jų santykiai su S. buvo geri. Dėl ko ji norėjo išsiskirti su juo, ji nesakė. Po skyrybų su S. jis maždaug 4-5 mėnesius jai siųsdavo paštu po 200 Lt, kartais 150 Lt., tiksliai dabar pasakyti negali sūnaus išlaikymui. Vėliau siųsti pinigus nustojo, kadangi ji neleisdavo jam susitikti su vaiku. Kada jis buvo registruotas darbo biržoje tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Šiuo metu jis nėra registruotas darbo biržoje, kadangi yra pensininkas. Tuo metu, kai buvo registruotas darbo biržoje, jis prašė konsultantų, kad jam padėtų susirasti darbą, tačiau jo niekas nenorėjo priimti, kadangi 2006 metais jis turėjo rimtą galvos traumą. Buvo sulaukęs iš darbo biržos pasiūlymo dėl darbo, bet jo nepriimdavo, kadangi būdavo jau per senas darbdaviams. Po teismo sprendimo ieškojosi darbo, tačiau tiksliai pasakyti negali kur ir kokio, nes tai buvo labai senai. Po teismo sprendimo jis turėjo nedarbingumą, kai gavo galvos traumą, tai buvo 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Savo sūnų matė maždaug prieš du metus, kai buvo kartu nuėję į kavinę, bet po to karto jie nebesimatė. Šiuo metu su juo jokių ryšių nepalaiko, su S. taip pat. Jokios kitokios materialinės paramos savo vaikui neteikė, kiek pamena, porą kartų ji jam gimimo dienos proga davė 50 ar tai 40 Lt jam į rankas. Kokia šiai dienai yra suma susiformavusi jis maždaug žino. Jis supranta, kad daro blogai, kad nepadeda išlaikyti savo sūnaus, bet neturi lėšų šiuo metu. Nors nori paminėti, kad 2011-12-19 jis išėjo į pensiją ir nuo tada jam pradėjo iš pensijos išskaičiuoti 300 Lt. Jis neturi jokio turto, nei automobilio, nei buto, nei kažkokio kito turto. Jokios bendrovės akcininku ar tai vadovu nėra. Iš mokesčių inspekcijos permokų nėra susigrąžinęs. Po teismo sprendimo oficialiai niekur nedirbo, o neoficialiai dirbo statybininku, dažytoju, remontavo butus, už tai gaudavo pinigų, tačiau šiuo metu pasakyti kiek gaudavo negali, nes neatsimena, tačiau šių pinigų savo sūnaus išlaikymui neskyrė, kadangi jam pačiam buvo sunku pragyventi. Sūnaus likimas jam rūpi, nors šiuo metu juo nesirūpina, kadangi neturi kuo jam padėti. Jis vaiku nesirūpina, kadangi S. jam uždraudė kategoriškai bendrauti su sūnumi, sakė jam nesikišti. Jis žino ir supranta, kad privalo rūpintis savo sūnumi iki jo pilnametystės, bet kaip ir minėjo jam šiuo metu pačiam sunku pragyventi iš 647 Lt pensijos, iš kurių išskaičiuoja 300 Lt sūnaus išlaikymui. Jis gali pateikti čekius, kai siuntė S. pinigus, dėl sūnaus išlaikymo. Šiuo metu jis yra pensininkas, niekur papildomai nedirba. Jis savęs nevertina kaip fiziškai sveiku žmogumi, kadangi jis kaip ir minėjo yra gavęs rimtą galvos traumą, dėl ko yra sveikatos pasekmių ir šiuo metu. Bet invalidumo jis neturi. Jokių nuobaudų jau 12 metų po išsiskyrimo neturi. Papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. M.,kuis parodė, kad parodymų duotų 2012-08-09 nekeičia, prašo jais vadovautis, nieko papildyti daugiau nenori. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam dirbti viešuosius darbus, (b.l. 80-82, 87).

Liudytoja S. P. parodė, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jos vyras. Su V. susipažino 1989 metais. Kartu pradėjo gyventi 1993 metais, kai jis išsiskyrė su buvusia žmona. Su V. susituokė 1995-01-19, Vilniuje. Susituokę gyveno (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklausė jai. Kai susituokė, santykiai tarp jų su V. buvo geri, konfliktų jokių rimtų nebuvo. (duomenys neskelbtini)gimė jų bendras sūnus E. M.. (duomenys neskelbtini) metrais, tačiau tikslios datos neprisimena, su V. išsiskyrė. Išsiskyrė dėl to, kad praėjo meilė ir toliau gyventi su juo nebegalėjo. Išsiskyrė Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme. 2008-01-29 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo jos sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kreipėsi pas antstolę D. P.. Pinigai, kurie pervedami iš Vaikų išlaikymo fondo yra pervedami į sūnaus E. M. sąskaitą. Po skyrybų atrodo du kartus V. buvo paštu atsiuntęs sūnui ar 120 Lt ar 150 Lt, tikslios sumos neatsimena. Tačiau į sūnaus sąskaitą nebuvo pervedęs pinigų. Po skyrybų V. vieną kartą buvo susitikęs su sūnumi. 2011 metais sūnus pats suorganizavo susitikimą su tėvu. Po susitikimo su sūnumi, V. pakeitė telefono numerį, dėl ko sūnus nebegalėjo susisiekti su tėvu. Šiuo metu V. nepadeda išlaikyti sūnaus. Teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja. Civilinio ieškinio nereikš, dėl to, kad nepatyrė moralinės žalos, (b.l. 18-19).

Papildomai apklausta S. P., kuri parodė, kad nori papildyti 2012-03-12 apklausos protokolą, norėdama pasakyti, kad iškart po skyrybų ji kreipėsi 2008-01-28 pas antstolę D. P., jai pinigų jokių nebuvo išieškota ir nebuvo pervesta į jokią sąskaitą. Sūnus bendrauti su tėvu nori, tačiau Vi. su sūnumi bendrauti nenori ir nenori susitikti. Iškart po skyrybų, tačiau tikslios datos pasakyti negali Vilgelm paštu atsiuntė sūnui du kartus 120 Lt ar 150 Lt, tikslios sumos pasakyti negali, (b.l. 20).

2001-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteista iš V. M. jo nepilnamečiui vaikui E. M. mokėti išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2001-02-15 iki E. M. pilnametystės, (b.l. 16-17).

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (kopija), kurioje nurodyta, kad motina yra S. P., o tėvas V. M., (b.l. 23)

2008-01-22 S. P. prašymas Vaikų išlaikymo fondui dėl išmokos išmokėjimo E. M., (b.l. 5).

2008-02-29 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimas E. M. mokėti kiekvieną mėnesį 130 litų iki tol kol atsiras aplinkybės, dėl kurių išmoka stabdoma ar nutraukiama. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į E. M. sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), (b.l. 7).

2012-02-20 Vaikų išlaikymo fondo raštas, kad išieškojimas iš skolininko – V. M. vyks civilinio proceso tvarka, ieškinio šioje baudžiamojoje byloje jie nereiškia, (b.l. 11).

Antstolė D. P. 2012-09-06 rašte nurodė, kad V. M. įsiskolinimas dėl vaiko – E. M. išlaikymo šiai dienai yra 16 826,10 litų, (b.l. 67).

Iš 2012-08-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos matyti, kad V. M. metinių pajamų deklaracijų už 2001 iki 2012 metų mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikęs, nuo 2001 m. iki 2012 m. gyventojų pajamų mokesčio negrąžino, (b.l. 75).

2012-04-06 Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautoje pažymoje nurodyta, kad V. M. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: nuo 2002-04-24 iki 2003-04-18, 2003-05-19 iki 2004-04-09, 2006-09-11 iki 2007-04-20, 2009-03-24 iki 2011-09-29. Nei vienu iš minėtų registracijos laikotarpių V. M. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama, (b.l. 71).

Išanalizavus 2012-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą matyti, kad jų sistemos duomenimis V. M. laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki šiol nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, (b.l. 69).

Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad V. M. žinodamas apie 2001-03-09 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir su juo sutikdamas, privalėjo mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus S. P. naudai, nepilnamečio E. M., gim. 1995-05-14, išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2001-02-15 iki E. M. pilnametystės (pagal 2012-03-09 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą), išskyrus laikotarpius nuo 2002-04-24 iki 2003-04-18, 2003-05-19 iki 2004-04-09, 2006-09-11 iki 2007-04-20, 2009-03-24 iki 2011-09-29, kai jis buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau pinigų sūnaus E. M. išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, dėl ko nuo 2001-03-09 iki 2012-08-09 yra susidaręs 16826,10 LT įsiskolinimas, tą patvirtina ir paties V. M. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas laiko, kad V. M. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. neteistas (b.l. 91), administracine tvarka nebaustas (b.l. 92); VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b.l. 98); VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė (b.l. 99); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologo įskaitą neįrašytas (b.l. 97).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. su tuo sutiko.

Teismas skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. M. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius