Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina net septynias alternatyvias aplinkybes, kurių kiekviena sudaro atskirą pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, todėl kiekvienu šios normos taikymo atveju turi būti įvardinta konkreti aplinkybė, ar keletas tokių aplinkybių, kurios yra nustatytos ir pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais.

Sprendime nurodoma vienintelė aplinkybė, kad nustatyta tik viena iš galimų alternatyvių aplinkybių - „duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės“. Šios aplinkybės nustatymui yra būtini du elementai: 1) duomenis turi būti pateikęs pats asmuo, norintis gauti leidimą gyventi; 2) duomenys turi neatitikti tikrovės. Šių abiejų elementų nustatymas yra būtinas ir tik abiejų elementų buvimą pagrindus įrodymais galima konstatuoti aplinkybės nustatymą.

Skundžiamu atveju būtina nustatyti, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė B. K. siekdamas gauti leidimą gyventi, bei kokie duomenys paneigia B. K. pateiktą informaciją.

Visi duomenys, kuriuos, siekdamas gauti leidimą gyventi, pateikė B. K., atitinka tikrovę, o UTPĮ nenumato asmens atsakomybės už kitų asmenų pateiktus duomenis, todėl išvada, kad B. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis yra nepagrįsta ir paneigta pačiame Sprendime.

Už darbdavio padarytus pažeidimus nepagrįstai sankcija taikoma pareiškėjui kaip darbuotojui. Fizinis asmuo negali būti atsakingas už juridinio asmens įsipareigojimus, apie kuriuos jis galimai net nežinojo. UTPĮ yra įtvirtinta 40 pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi, nemaža dalis iš kurių turi kelias alternatyvas, tai yra pagrindų yra dar daugiau. Yra įtvirtinta visa eilė pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi būtent dėl juridinio asmens veiklos ar būsenos, kaip UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6, 7, 19 punktai. Tačiau skundžiamu atveju yra nurodytas tik vienas Sprendimo teisinis pagrindas ir jis nėra susijęs su juridiniam asmeniui – darbdaviui keliamais reikalavimais ar darbdavio veiksmais.

Kitas svarbus aspektas – Sprendime nurodomų duomenų reikšmė sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priėmimui. Migracijos departamentas nurodo, kad „tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1300 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas tik tris kartus“. Šiuo atveju pažymėtina, kad numatomas darbo užmokestis ir realiai mokamas darbo užmokestis gali skirtis dėl daugelio objektyvių priežasčių – išdirbto laiko, ligos, atostogų ir t.t.. Taip pat numatomas mokėti darbo užmokestis gali būti pakeistas darbuotojo ir darbdavio sutarimu tiek į didesniąją, tiek į mažesniąją pusę, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, ir tai nėra draudžiama. Darbuotojui yra įtvirtinta teisė netgi keisti darbdavį, o ne tik darbo santykių elementus. Tokiu atveju svarbus vienintelis klausimas – ar keičiant darbo santykių elementą užsienietis privalo informuoti apie tai Migracijos departamentą ir ar po pakeitimo jis atitinka leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Be to, pareiškėjui išmokėtas 940 Eur atlyginimas ir yra 1300 Eur atlyginimas atskaičius mokesčius.

UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. UTPĮ įtvirtina pareigą gauti Migracijos departamento leidimą tik dviem darbo santykių keitimo atvejais: 1) keičiant darbdavį; 2) keičiant darbo funkcijas. Kiti darbo santykių elementų keitimai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas ir apie juos nėra prievolės informuoti Migracijos departamento.

B. K. pirmus du mėnesius po įdarbinimo 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais gavo didesnį nei numatytą darbo užmokestį, ką patvirtina Sprendime išdėstyti duomenys, 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais B. K. buvo suteiktos nemokamos atostogos darbdavio ir darbuotojo susitarimu dėl asmeninių aplinkybių, kadangi pareiškėjas su žmona, kuri taip pat dirba Lietuvoje, iš Lietuvos vyko namo, todėl atlyginimas buvo gaunamas tik už realiai dirbtą ir Lietuvoje būtą laiką. Pasinaudodamas nemokamomis atostogomis B. K. nepadarė jokio pažeidimo dėl kurio galėtų būti panaikinamas leidimas laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad B. K. UAB „Retailas“ yra įdarbintas nuolatiniam darbui, tokiu atveju UTPĮ nėra keliamas reikalavimas dėl darbo užmokesčio dydžio, o kaip reikalauja UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis, yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, skundžiamu atveju atlyginimo dydžio reikalavimo išduodant leidimą gyventi B. K. nebuvo, todėl atlyginimo dydžio kitimas, negali būti traktuojamas, kaip turinčių reikšmės sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo priimti, duomenų kitimas.

B. K., kaip visiems Lietuvos Respublikoje turintiems teisę dirbti asmenims galioja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, jis turi teisę naudotis visomis jame numatytomis darbuotojų teisėmis, taip pat ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 137 straipsnyje įtvirtinta teise dėl nemokamų atostogų suteikimo. 2023 m. rugsėjo 1 d. - spalio 2 d. B. K. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu jis išvyko aplankyti šeimos, 2023 m. spalio mėn. 3-20 dienomis B. K. darbuotojo ir darbdavio sutarimu buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl asmeninių aplinkybių. Užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi visas Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatytas teises, taip pat ir teisę į nemokamas atostogas, todėl pats tokios teisės realizavimas savaime negali būti traktuojamas kaip laikino gyvenimo Lietuvoje reikalavimų pažeidimas, juo labiau, kad atostogų metu asmuo nebūna ir neturi pareigos būti Lietuvos Respublikoje.

B. K., siekdamas didesnio atlyginimo, nusprendė pasinaudoti savo teise keisti darbdavį ir 2024-04-19 pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti darbdavį. Tai, kad nėra mokamas stabilus atlyginimas, o jis kinta kiekvieną mėnesį yra darbuotojo ir darbdavio santykių klausimas, kuriuo sprendžiamas abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo užtikrinimas ir iš to kylančių šalių reikalavimų iškėlimas. Iškilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ir neturint tokio ginčo įsiteisėjusio sprendimo, negalima atsakyti dėl kurios šalies kaltės įvyko vienas ar kitas faktas. Todėl šiuo atveju yra nepagrįstai naikinamas leidimas gyventi, nenustačius užsieniečio kaltės ir pastarajam turint teisę keisti darbdavį.

Neįvertinta ir tai, kad B. K. turėjo laikiną nedarbingumą 2023 m. liepos 18-24 dienomis, o galimai ir kitais laikotarpiais, kurių dabar nepamena. Nedarbingumo metu asmuo negauna draudžiamųjų pajamų – darbo užmokesčio, o gauna išmoką Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Akivaizdu, kad remiantis vien aplinkybe, kad asmeniui nemokamas darbo užmokestis negalima daryti išvados, kad asmuo negauna pajamų, reikia įvertinti ir jam mokamas ligos išmokas.

Gaunamų pajamų sumažėjimas, gali turėti įtakos priimant sprendimą kitu pagrindu, kaip pavyzdžiui neturėjimas pakankamai pragyvenimo lėšų, tačiau tam turi būti vertinamos visos aplinkybės, ne tik atlyginimas, bet ir ligos išmokos, komandiruotpinigiai ir kitos pajamos, kurių Migracijos departamentas nevertino. Juo labiau atlyginimo sumažėjimas dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti pagrindas traktuoti, kad asmuo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Migracijos departamentas neįvertino realių aplinkybių, jų neišsiaiškino, padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad B. K. pateikė duomenis, kurių asmuo nepateikė, o pateikė jo darbdavys, todėl darytina išvada, kad Sprendimas yra priimtas, padarius fakto klaidą, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas, ketindama dirbti UAB „Retailas“ (toliau – bendrovė) mėsininku, 2022-10-04 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas).

2022-12-13 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760212163.

2024-04-19 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „World Halal Trust“.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022-07-27 ir, išdavus leidimą laikinai gyventi, jam tris kartus buvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1300 Eur, už 2023 m. sausio mėn. išmokėta 1400 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. vasario mėn. – 1576 Eur, už 2023 m. kovo mėn. – 304,35 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 368,42 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 509,09 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 763,64 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 781,48 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 763,64 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1375,71 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 511,98 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. –

840 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 884,21 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 940 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 940 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis.

Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jos pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1300 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1300 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas, tad yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas skunde teikia bendro pobūdžio paaiškinimus dėl darbo užmokesčio dydžio, nepagrįstus įrodymais. Pažymėtina, kad pareiškėjui beveik visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (12 mėnesių) buvo mokamas ženkliai mažesnis darbo užmokestis negu nurodyta tarpininkavimo rašte ir prašyme, taigi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atsakant į pareiškėjo teiginį, kad Migracijos departamentas nevertino aplinkybės, jog asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, atsakovas pažymi, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.

Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Retailas“ (toliau – Bendrovė) mėsininku, 2022-10-04 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) (toliau – Prašymas).

Tarpininkavimo rašte UAB "Retailas" pateikė duomenis, jog pareiškėjas įdarbintas ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui mėsininku, darbo sutartis galios (galioja) nuo 2022-07-27 iki 2023-07-26, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 300 Eur (toliau - Tarpininkavimo raštas).

Migracijos departamentas 2022-12-13, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760212163.

Patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovėje pareiškėjas įdarbintas nuo 2022-07-27, tačiau po leidimo laikinai gyventi išdavimo jam tik tris kartus buvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1300 Eur: už 2023 m. sausio mėn. išmokėta 1400 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. vasario mėn. – 1576 Eur, už 2023 m. kovo mėn. – 304,35 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 368,42 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 509,09 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 763,64 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 781,48 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 763,64 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1375,71 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 511,98 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 840 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 884,21 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 940 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 940 Eur.

Migracijos departamentas ginčijamu 2024-04-12 sprendimu Nr. 24S98507 (toliau – Sprendimas) nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760212163, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Tiek Prašyme tiek, Tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1300 Eur darbo užmokestis. Be to, Prašyme nurodyta, kad toks darbo užmokestis bus pareiškėjo pragyvenimo lėšos Lietuvoje.

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigia, kad jo įsipareigotas gauti 1300 Eur darbo užmokestis buvo numatytas neatskaičius mokesčių, o 940 Eur gautas darbo užmokestis ir yra 1300 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, tačiau teismas atmeta šiuos pareiškėjo paaiškinimus kaip gynybinę jo poziciją.

Visų pirma, nei Prašyme, nei Tarpininkavimo rašte nenurodyta, kad 1300 Eur darbo užmokestį pareiškėjas turėjo gauti neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka visas šio punkto a – c papunkčiuose numatytas sąlygas, o Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis numato, kad turi būti pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU (bruto darbo užmokestis, t. y. atskaičius mokesčius) dydis. Kadangi Prašymas buvo pateiktas 2022-10-04, o iki tol paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (2022 m. II ketvirčio) buvo - 1780,5 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) arba 1116,2 Eur neto (atskaičius mokesčius), tai leidimą laikinai gyventi pareiškėjas galėjo gauti, ir gavo, ne todėl, kad Prašymu ir Tarpininkavimo raštu įsipareigojo gauti 1300 Eur bruto darbo užmokestį, kaip teigia teismo posėdžio metu, o todėl, kad įsipareigojo gauti 1300 Eur neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), nes tik 1300 Eur neto darbo užmokestis, o ne 1300 Eur bruto, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio reikalavimą gauti ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU. Jeigu būtų buvę vertinama, kad Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas 1300 Eur bruto darbo užmokestis, leidimas laikinai gyventi nebūtų buvęs išduotas, nes neatitiktų pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį būtino 1116,2 Eur neto darbo užmokesčio, kuris yra lygus 1780,5 Eur bruto.

Be to, Prašyme pareiškėjas nurodė, jog 1300 Eur darbo užmokestis bus pareiškėjo pragyvenimo lėšos Lietuvoje, todėl išduodant leidimą laikinai gyventi laikoma, kad pareiškėjas įsipareigojo pragyventi iš faktiškai gaunamų 1300 Eur per mėnesį, t. y. 1300 Eur neto darbo užmokesčio.

Tokios aplinkybės, kai užsienietis, teikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi, Migracijos departamentui nenurodo, kad dirbs ne visą darbo laiką ar tam tikru metu jam bus mokamas kitoks atlyginimas, nei įsipareigojama prašyme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023).

Pareiškėjo argumentas, kad duomenys, kurie neva neatitinka tikrovės, yra pateikti ne pareiškėjo, o Bendrovės, kuri Tarpininkavimo rašte nurodė, kad bus mokamas 1300 Eur darbo užmokestis, o pareiškėjas negali būti atsakingas už juridinio asmens įsipareigojimus, apie kuriuos jis galimai net nežinojo, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

Antra, darbo užmokestis yra būtina darbo sutarties sąlyga, dėl kurios darbuotojas ir darbdavys turi susitarti pagal įstatymą, todėl pareiškėjas negali nežinoti kokiomis sąlygomis jis dirbtų gavęs leidimą laikinai gyventi, kurio prašydamas jis ir nurodo savo įsipareigojimus dėl gautino darbo užmokesčio.