Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-28 · Byla Nr. Ik-837-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
Ik-837-281/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01178-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-837-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-01178-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1;74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-12-28Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Z. 2010-04-28 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-2556; 2) priteisti iš atsakovių pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai (b. l. 1-4).

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Paaiškino, kad jam nuo 2006 m. buvo mokama 3212,17 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau nuo 2010-01-01 pensija, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., sumažinta iki 668,30 Lt. Pareiškėjo nuomone, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę. Dėl to galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-17).

Nurodė, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, kuris tuo metu nebuvo pripažintas negaliojančiu ar prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl atsakovo veiksmai pagrįsti įstatymu ir yra teisėti.

Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53-55).

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. Pažymėjo, kad nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui VRM 2006-12-22 sprendimu Nr. 11SP-3224 nuo 2006-11-16 buvo paskirta 3212,17 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija (b. l. 6).

2010-03-15 pareiškėjas kreipėsi į VRM dėl sumažintos pensijos mokėjimo ir prašė išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 7).

2010-04-06 VRM raštu Nr. 1D-2556(2) informavo pareiškėją, kad jo pensija perskaičiuota pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (sumažinant pensiją iki 2784,60 Lt), Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2787,60 Lt*0,8K=2227,68 Lt), o kadangi pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija už šį mėnesį dar kartą perskaičiuota pagal įstatymo 5 str. 1 d. (2227,68 Lt*0,3=668,30 Lt). Pažymėjo, kad šis įstatymas valstybinių pensijų kompensavimo nenumato. Dėl to pareiškėjo prašymas mokėti jam 2784,60 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką netenkintinas (b. l. 11).

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Be to, teismas konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.

1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. 2012-09-01 redakcija numatė 1,5 dydžio ribojimą.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2006-11-16 buvo mokama 3212,17 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija. 2010 m. sausio-kovo mėn., taikant 1,3 dydžio ribojimą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., valstybinės pensijos dydis buvo 2784,60 Lt, balandžio-birželio mėn. – 2753,40 Lt, liepos-rugsėjo mėn. – 2640,30 Lt, spalio-gruodžio mėn. – 2672,80 Lt, 2011 m. sausio-kovo mėn. – 2706,60 Lt, balandžio-birželio mėn. – 2757,30 Lt, liepos mėn. – 2693,60 Lt, rugpjūčio-rugsėjo mėn. – 2393,60 Lt, spalio-gruodžio mėn. – 2740,40 Lt, 2012 m. sausio-kovo mėn. – 2750,80 Lt, balandžio-birželio mėn. – 2827,50 Lt, liepos-rugpjūčio mėn. – 2779,40 Lt, rugsėjo mėn. – 3207 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pensija perskaičiuota pritaikius 0,8 koeficientą. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pensija atitinkamai perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Nuo 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, ribojimai pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. netaikomi. Nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-21 išmokėta 21009,74 Lt (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija mokėtina pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, t. y. 3212,17*0,8=2569,74 Lt, iš viso laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-21 turėjo būti išmokėta 87371,02 Lt. Dėl to minėtu laikotarpiu susidarė 66361,28 Lt (87371,02 Lt­­-21009,74 Lt) nepriemoka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31 neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 66361,28 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-2556. Ginčijamas VRM sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant įsigaliojusio (įsigaliojo 2012-09-21) Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Darytina išvada, kad VRM, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. atitikties Konstitucijos 23, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. atitikties Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. atitikties Konstitucijos 23, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad nurodytų Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-21 66 361,28 Lt (šešiasdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt vienas litas dvidešimt aštuoni centai).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisMefodija PovilaitienėMilda Vainienė