- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-618-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00544-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- V. J.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., gynėjui advokatui A. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, 11 klasių išsilavinimo, darbingas visiškai, deklaruoja dirbantis Danijos Karalystėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis V. J. ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 25 d. nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens realizavimo tikslu įgijo netikrus pinigus – du Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių 50 eurų nominalo banknotus, kurių vieno Nr. X47296616758, o kito nenustatytas, juos laikė prie savęs ir, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., juos realizavo : jis, V. J., 2018 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio r. sav. Kybartų mieste abu netikrų pinigų banknotus perdavė tam tikslui D. G., o šis vieną netikrą 50 eurų su nenustatytu numeriu banknotą pateikė jį priėmusiam ir klastotės nepastebėjusiam pardavėjui atsiskaitydamas už prekes Kybartų m., Darvino gatvėje esančiame kioske, o antrąjį netikrą 50 eurų banknotą Nr. X47296616758, tęsdamas vieningą nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną apie 11.35 val. laiku pateikė siekdamas atsiskaityti už prekę Kybartų m., J. Basanavičiaus g. 15 esančioje elektronikos prekių parduotuvėje, tačiau šios dalies nusikalstamo sumanymo iki galo neįvykdė, kadangi pardavėjas pastebėjo klastotę, netikrą pinigą sulaikė ir pranešė policijai.
Motyvuojamoji dalis
Šie kaltinamojo V. J. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, pareiškė, jog jokios nusikalstamos veikos jis neįvykdęs. Dėl bylos esmės paaiškino, kad kaltinimo laikotarpiu norėjęs parduoti turėtą bevielį modemą, prašęs draugą E. G. padėti surasti pirkėją, šis įvykio dieną jam paskambinęs iš Kybartų m. ir pranešęs, jog modemą sutikęs nupirkti jų bendras pažįstamas D. G.. Tuomet jis, V. J., nuvykęs į Kybartų m., ten susitikęs su E. G. ir D. G., šis sutikęs nupirkti modemą, su savimi turėjęs du banknotus po 50 eurų pinigų, tačiau kaltinamasis neturėjęs jam 35 eurų grąžos, todėl prašęs, kad D. G. savo pinigus išsikeistų į smulkesnius. Jie visi trys tuo tikslu pirmiausiai nuėjo prie vieno iš kioskų, kuriame D. G. nusipirko keletą pakelių sėklų, tačiau gauta grąža vis viena negalėjo tiksliai jam sumokėti (gavo 2 po 20 Eur banknotus bei iki 7 Eur smulkiais). Tuomet jie visi trys tuo pačiu tikslu užėjo į elektronikos prekių parduotuvę, jis netrukus išėjo ir laukė gatvėje, D. G. ir E. G. dar pasiliko, netrukus išėję ir jie, pasakę, kad pardavėjas neturėjęs grąžos, todėl pinigų D. G. neiškeitęs, kad pardavėjas būtų pastebėjęs, jog antrasis 50 Eur D. G. turėtas banknotas yra netikras, jį sulaikęs ir iškvietęs policiją, D. G. ir E. G. jam nesakę. Po šito jie išsiskyrę. Nei su E. G., nei su D. G. jie nebuvo ir nėra susipykę, jis neturintis paaiškinimo, kodėl šie asmenys jį apkalbantys, jog tai jam priklausė netikri pinigai ir kad būtent jis juos perdavė susitaręs D. G. bei paprašė padėti juos iškeisti (realizuoti). Taip pat jis pripažįstantis, jog byloje esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose kalbasi būtent jis su liudytoju E. G. arba Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje bausmę atliekančiu J. Z., kad tai jis prašo E. G. dėl netikrų pinigų realizavimo tyrėjams meluoti ir „versti kaltę“ D. G., kad tai jis teigiantis, jog buvo gavęs netikrų pinigų, dalį jų pats realizavęs, o dalį perdavęs realizuoti kitam asmeniui (D. G.), kuris juos keitęs į prekes kioske ir parduotuvėje, - šiems savo teiginiams paaiškinimų taip pat neturintis.
3. Nepilnametis liudytojas E. G. (17 m.) paaiškino, kad jis įvykių laikotarpiu draugavo tiek su kaltinamuoju, tiek su D. G.. Įvykio dieną jis su D. G. buvo Kybartų m., kai jam paskambino kaltinamasis V. J. ir paprašė susitikti, dėl ko ar sakė, nepamenantis, jie su D. G. sutikę ir su kaltinamuoju susitikę prie gimnazijos Kybartų m. Kaltinamasis V. J. turėjo su savimi bei jiems parodė du banknotus po 50 Eur, vizualiai matėsi, jog pinigai yra netikri, prašė D. G. padėti juos iškeisti (realizuoti), sutarę, jog šiam liks dalis tikrų pinigų po iškeitimo į prekes. Jis pats su šiais asmenimis toliau buvo tik dėl kompanijos, vykdyti nusikalstamą veiką jiems niekaip nepadėjo. Pirmiausiai jie visi nuėjo prie vienos iš parduotuvių, tačiau ten pardavėjas pastebėjęs klastotę ir atsisakęs priimti atsiskaitymui netikrus pinigus. Toliau jie nuėję prie vieno iš kioskų, ten D. G. pirko keletą pakelių agurkų sėklų, atsiskaitymui padavė iš kaltinamojo gautą vieną netikrą 50 Eur banknotą, pardavėja klastotės nepastebėjusi, išdavusi apie 47 Eur grąžą, iš kurios 40 Eur D. G. perdavęs V. J., o likusius pasilikęs sau. Toliau jie nuėję į R. T. elektronikos prekių parduotuvę, kurioje D. G. pagal susitarimą su kaltinamuoju norėdamas iškeisti antrąjį netikrą banknotą paprašė pardavėją jam parduoti laidą mobiliam telefonui ir padavė šį netikrą pinigą, tačiau pardavėjas pastebėjo klastotę, pinigą sulaikė ir iškvietė policiją. Tuomet jis su D. G. išėję, viską papasakoję lauke jų laukusiam kaltinamajam. Kaltinamojo teisme pasakota istorija su modemo pardavimu yra išgalvota, taip nebuvo, jis ir pats kaltinamojo prašomas ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėjams melavo pasakodamas šią kaltinamojo sukurtą išgalvotą istoriją, tačiau vėliau, susivokęs ir išsigandęs atsakomybės, papasakojo tiesą, tai padarė ir teisme. Jis byloje esančiuose pokalbių telefonu įrašuose atpažįstantis savo balsą, tai jis kalbasi su kaltinamuoju V. J. ir yra jo mokomas tyrėjams meluoti ir „versti kaltę“ dėl nusikaltimo D. G..
4. Liudytojas D. G., kurio ikiteisminio tyrimo stadijoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi nustatyta tvarka, byloje parodęs, kad įvykio dieną Kybartų m. susitikęs kaltinamąjį ir „nepažįstamą“ vaikiną (E. G.). Kaltinamasis norėjęs nusipirkti ausinukus mobiliajam telefonui, todėl jis juos palydėjęs iki elektronikos parduotuvės J. Basanavičiaus gatvėje Kybartų m. Prie parduotuvės kaltinamasis jam perdavęs 50 Eur banknotą ir paprašęs nupirkti ausines, pinigas jam pasirodė įtartinas, tačiau detaliau neapžiūrėjęs, jis jį padavė pardavėjui, kuris pareiškė, jog pinigas netikras, jį sulaikė ir pranešė policijai. Kaltinamasis po įvykio jį tikinęs, jog nežinojęs, kad pinigas yra netikras (1 t., b. l. 51-52).
2018 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. G. atpažino būtent kaltinamąjį V. J. kaip asmenį, kurio buvo netikras pinigas ir kuris jį perduodamas jam paprašė iškeisti į prekę parduotuvėje (1 t., b. l. 53-55).
5. Liudytoja A. A. patvirtino, jog ji esanti savininkė ir vienintelė pardavėja Kybartų m. Darvino gatvėje veikiančio sėklų ir kitų agroprekių kiosko. Už prekes priima atsiskaitymą tik grynaisiais pinigais, turi banknotų tikrinimo detektorių, tačiau naudoja retai (kai kyla įtarimas dėl pinigo tikrumo), apyvarta kioske maža, todėl gautas iš prekybos pajamas iškart išleidžianti pragyvenimui. Ji jau negalinti prisiminti ir patvirtinti ar paneigti, kad nusikaltimo įvykio metu iš jos tikrai buvo pirktos agurkų sėklos ir atsiskaityta 50 Eur banknotu, tačiau, jeigu taip buvo, pinigo klastotės ji nepastebėjusi nei sandorio, nei vėlesniu metu, taip pat niekas vėliau jai nepareiškė, jog jos atsiskaitymams pateiktas tokio nominalo pinigas yra (būtų) netikras.
6. Liudytojas R. T. patvirtino, jog įvykio dieną į jo elektronikos prekių parduotuvę Kybartų m. užėjo trys vaikinai, ar tarp jų buvo ir kaltinamasis, jau nebegalintis prisiminti ir atpažinti. Į jį kreipėsi iš matymo žinomas Kybartų m. gyventojas D. G., paprašė parduoti jam kažkurią smulkią prekę ir atsiskaitymui perdavė 50 Eur banknotą. Jis iškart pastebėjo akivaizdžią klastotę, apie tai pasakė pirkėjams, D. G. prašomas pinigą negrąžino, iškvietė policiją ir jį, netikrą pinigą, perdavė pareigūnams, jiems taip pat pateikė parduotuvės vidaus stebėjimo kameros vaizdo įrašą.
7. 2018 m. gegužės 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo R. T. buvo paimtas 50 Eur nominalo banknotas Nr. X47296616758 ir CD laikmena su Kybartų m. J. Basanavičiaus g. 15 esančios jo elektronikos prekių parduotuvės vidaus stebėjimo kameros vaizdo įrašu (1 t., b. l. 39-41). 2018 m. rugpjūčio 9 d. parduotuvės vidaus stebėjimo kameros vaizdo įrašo apžiūrą (peržiūra) nustatyta, kad nusikaltimo įvykio dieną, laiku nuo 11.33 val. iki 11.49 val. parduotuvės prekybos salėje prie prekystalio atsiskaitymų vietoje užfiksuoti D. G. ir E. G., vienas iš jų (kuris, įraše nesimato) pateikia pardavėjui popierinę pinigų kopiūrą, o šis perduoda jam smulkią prekę, tačiau akimirksniu pastebi pinigo klastotę, prekę atsiima atgal, o pinigą sulaiko bei skambina mobiliuoju telefonu (1 t., b. l. 42-48).
8. 2018 m. birželio 6 d. dokumentų tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(2881)-IS1-3215 nustatyta, jog 50 Eur nominalo banknotas, paimtas iš liudytojo R. T., Nr. X47296616758 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Banknotas atspausdintas elektrografinės spaudos būdu, spalvotu lazeriniu spausdintuvu arba kopijavimo aparatu su „Canon“ spausdinimo mechanizmu (1 t., b. l. 37-38).
9. 2018 m. liepos 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šioje byloje buvo leista 2 mėnesius (nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d.) klausytis kaltinamojo V. J. pokalbių telefonu, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei daryti šių pokalbių įrašus. Šios procesinės prievartos priemonės vykdymo metu gauti (fiksuoti) tokie reikšmingiausi bylai duomenys : a) 2018 m. rugpjūčio 8 d. 14.23 val. įrašytas kaltinamojo V. J. pokalbis telefonu su Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nuteistuoju (kaltinamojo teigimu J. Z.), kurio metu kaltinamasis savo inciatyva, pasakodamas pasako, jog pats gavo netikrų pinigų („padišovkių“), dalį jų realizavo pats, o dalį realizuoti perdavė kitam asmeniui (D. G.), kuris su jais nuėjo į kioską ir parduotuvę, bet pardavėjas pastebėjo klastotę ir jį (D. G.) užfiksavo; b) 2018 m. rugpjūčio 9 d., nuo 16.12 val. iki 17.14 val. įrašyti pokalbiai telefonu ir susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp kaltinamojo V. J. ir liudytojo E. G., kurių metu liudytojas perduoda kaltinamajam žinią, jog bylos tyrėjams yra žinoma aplinkybė, kad netikri pinigai tikrovėje buvo būtent jo, kaltinamojo, ir kad jis pats žada tai patvirtinti būsimoje papildomoje apklausoje, o savo ruožtu kaltinamasis primygtinai prašo nesakyti tiesos ir neliudyti prieš jį; c) 2018 m. rugpjūčio 8 d. 14.18 val., 17.20 val., 17.22 val., 17.33 val.; 2018 m. rugpjūčio 9 d. 17.14 val. įrašyti pokalbiai telefonu tarp kaltinamojo V. J. ir liudytojo E. G., kurių metu kaltinamasis liudytoją moko ir prašo tyrėjams pasakoti jo, kaltinamojo, sukurtą išgalvotą istoriją apie modemo pardavinėjimą D. G., kad netikri pinigai buvę šio asmens, kad parodymais „versti visą kaltę“ D. G. (1 t., b. l. 108-109, 117, 118-137, 138-141).
10. 2018 m. spalio 15 d. pažyma Nr. ½-6063 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija pranešusi, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. 3-iojo nuteistųjų būrio kambaryje Nr. 320 slėptuvėje buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefono aparatas su IMEI : 352048061811066, o 2018 m. rugpjūčio 5 d. – kambaryje Nr. 304 telefono aparatas su IMEI : 357264067680828, kuriuose pagal IMEI ir IMSI kontrolės duomenis kaltinamojo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės laikotarpiu (klausantis jo pokalbių telefonu) buvo naudota ir SIM kortelė su numeriu, su kuriuo byloje yra fiksuoti kaltinamojo V. J. pokalbiai telefonu (1 t., b. l. 151-175).
II. Faktinių duomenų vertinimas.
11. Nors kaltinamasis V. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepripažino, jog netikri pinigai buvo įgyti, laikyti ir realizuojami (bendrininkaujant su D. G.) būtent jo, tačiau ši dalis kaltinamojo parodymų visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų bylos duomenų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, kurie teismo aprašyti aukščiau (punktai 3-4, 6, 7-9), todėl teismo vertinami siekiu išvengti gresiančios atsakomybės ir atmetami kaip neatitinkantys tikrovės. Aptariamą dalį kaltinamojo parodymų visiškai paneigia tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys liudytojų E. G. ir D. G. parodymai, ir nors juose esama neatitikimų, tačiau jie nėra esminiai. D. G. parodymus byloje vertinti nepatikimais ir (ar) neteisingais vien tik dėl to, kad jis kitoje (išskirtoje) byloje yra kaltinamas bendrininkavimu dėl to paties ir šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo (kartu su V. J.), teismui nėra pagrindo, juolab, kad savo parodymais įkaltindamas kaltinamąjį V. J., jis kartu neneigia atlikimo ir savųjų veiksmų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai išskirtoje byloje, t. y., kad objektyviai bendrininkavo. Be šių liudytojų parodymų aptariamus kaltinamojo V. J. parodymus visiškai paneigia ir aukščiau aptarti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir būdu gauti objektyvios prigimties duomenys - kaltinamojo pokalbių telefonu įrašai, kuriuose jis ne tik akivaizdžiai sukuria išgalvotą, melagingą įvykių versiją, susijusią su tariamu modemo pardavimu, jos moko tiesioginį nusikaltimo įvykio liudytoją E. G. ir prašo byloje teikti tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau ir pats savo iniciatyva, niekieno neprašomas ir neklausiamas, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardina, jog būtent jis pats įgijo netikrus pinigus, juos laikė, dalį pats asmeniškai realizavo, o dalį perdavė realizuoti bendrininkui (D. G.), tačiau šis buvo demaskuotas, - tuo kaltinamasis pats, nebūdamas niekieno įtakojamas ir nežinodamas apie jo atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę (pokalbių telefonu klausymąsi ir jų įrašų darymą) nenuginčytai paneigė tyrėjams ir teismui duotus formaliuosius savo parodymus, kaip neatitinkančios tikrovės.
12. Visi kiti teismo posėdyje ištirti ir patikrinti faktiniai bylos duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra visiškai pakankami teismui patikimai konstatuoti, jog tai būtent kaltinamasis V. J. kaltai įgijo, laikė ir realizavo, bendrininkaudamas su D. G., kurio atžvilgiu byla išskirta, du netikrus 50 Eur nominalo banknotus, dėl kurių jam byloje yra pareikšti kaltinimai. Be to, bylos duomenys (kaltinamojo telefoninių pokalbių įrašai) teismui teikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis įgijo, laikė ir iš dalies realizavo dar ir daugiau netikrų eurų pinigų, prasidėjus nagrinėjamos bylos tyrimui, ėmėsi aktyvių veiksmų juos paslėpti ir išvengti atsakomybės. Ir nors pastaroji dalis kaltinamojo veiksmų baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nebuvo įrodyta ir jis nėra tuo įkaltintas, tai didina kaltinamojo asmens pavojingumą.
III. Dėl kaltinamojo veikos kvalifikacijos.
13. Kaltinamojo V. J. veiksmai, jam inkriminuojami kaip nusikalstami (punktas 1), byloje turi būti kvalifikuojami kaip viena tyčinė tęstinio pobūdžio nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamojo nusikalstamas sumanymas (tyčia) įgyti, laikyti ir realizuoti žinomai netikrus pinigus apėmė abu banknotus, dėl kurių įgijimo, laikymo ir realizavimo nagrinėjama byla, taigi kaltinamojo veiksmai turėjo tęstinį pobūdį ir, kadangi su pirmuoju nenustatyto numerio banknotu nusikalstamas sumanymas realizuoti buvo įgyvendintas iki galo (banknotas realizuotas), antrojo banknoto realizavimo nutrūkimą dėl nuo kaltinamojo nepriklaususių aplinkybių, kaip atskirą savarankišką nusikalstamą veiką su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nėra pagrindo, todėl teismas kaltinamajame akte nurodytą kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimą aptarta dalimi patikslina.
14. Kaltinamojo V. J. veiksmai (punktas 1) visiškai atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą tyčinio nusikaltimo sudėtį. Pirma, specialiu moksliniu dokumento (pinigų kopiūros) tyrimu specialisto yra duota kategoriška išvada, jog bylos tyrimo metu kaltinamojo su bendrininku D. G. pasikėsinta realizuoti liudytojo R. T. elektronikos prekių parduotuvėje 50 Eur kopiūra yra netikra, nes atspausdinta ne pagal eurų pinigų spausdinimo reikalavimus, spaudos būdo ir apsaugos priemonių skirtumai yra esminiai ir akivaizdūs. Specialisto išvada yra pagrįsta betarpišku dokumento (pinigų kopiūros) tyrimu, panaudojant technines priemones bei atliekant palyginimus su autentiškų dokumentų (eurų pinigų) duomenimis (autentišku 2002 metų leidimo 50 Eur nominalo banknotu), nei tyrimą atlikusio specialisto kompetencija, nei jo duotų išvadų pagrįstumas teismui abejonių nekelia, tokių byloje nekėlė ir kt. proceso dalyviai. Antra, aukščiau aprašyti ir pripažinti byloje įrodytais kaltinamojo veiksmai (punktas 1) atitinka netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo sampratą, kokia ji yra apibrėžta BK 2013 straipsnio 1 dalyje bei nuosekliai išaiškinta teismų praktikoje, tai yra, nekyla abejonių, jog kaltinamasis yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektas ir atliko šios veikos sudėties objektyviąją pusę sudarančius 3 rūšių veiksmus su nusikaltimo dalyku (ir įgijo, ir laikė, ir realizavo jį) kai veikos baigtumo kvalifikavimui pakanka bent vieno šių veiksmų. Trečia, bylos duomenys (liudytojų E. G. ir D. G. parodymai bei kaltinamojo pokalbių telefonu įrašai) įtikinamai ir neabejotinai bei kartu pakankamai patvirtina, jog kaltinamasis aukščiau konstatuotus (punktas 1) savo veiksmus atliko su tiesiogine tyčia, t. y. netikrus pinigus įgijo, laikė ir realizavo suprasdamas, žinodamas, jog šie yra būtent tokie, t. y. netikri, taip pat suvokdamas su šiais pinigais atliekamų savo veiksmų neteisėtumą (priešingumą teisei) bei baudžiamumą pagal baudžiamąjį įstatymą, ir, nepaisant to, norėjo to ir taip elgėsi.
IV. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai
15. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties lygmeniu dėl nustatytų aplinkybių, kad kaltinamojo įgytų, laikytų ir realizuotų netikrų pinigų skaičius (kiekis) buvo dar arti minimalaus (2 vnt. po 50 Eur), be to, vienos iš dviejų kopiūros realizavimas nutrūko kėsinimosi stadijoje ir realios žalos valstybės finansų sistemai nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
16. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Nagrinėjama veika kaltinamojo buvo įvykdyta su tiesiogine tyčia – tai neginčijamai patvirtina ne tik nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės, tačiau ir paties kaltinamojo be jokios išorinės įtakos padaryti pareiškimai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pasiklausytuose ir įrašytuose jo pokalbiuose telefonu. Kaltinamasis suprato ir žinojo, kad įgyja, laiko bei ir realizuoja, kad gauti neteisėtų pajamų, būtent tokius netikrus eurų pinigus, suprato ir žinojo, kad tai neteisėta, uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir vis tiek norėjo taip elgtis bei pasielgė. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo (netikrų pinigų įgijimo, laikymo, realizavimo) momento (formalioji nusikaltimo sudėtis) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi antrosios netikros pinigų kopiūros realizavimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagal aptariamą kriterijų bausmė kaltinamajam švelnintina, tačiau neženkliai.
17. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis Lietuvos Respublikoje tyčia nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 89-91), nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 88), jo gyvenamosios vietos seniūnijos administracija neigiamų duomenų apie jo viešą elgesį taip pat nėra gavusi (2 t., b. l. 81), kaltinamasis šeimos dar nesukūręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (gyvena su tėvais), deklaruoja kaip pragyvenimo šaltinį darbo santykius užsienio šalyje (2 t., b. l. 72-78), tačiau kita vertus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esantys bei Europolo kanalais patvirtinti duomenys apie vėliau nei nagrinėjama šioje byloje nusikalstama veika įvykdytą teisės pažeidimą (prekybą vogtomis prekėmis) Vokietijoje, kaip faktas jį charakterizuoja visgi linkusiu pažeisti įstatymus (2 t., b. l. 64, 65, 90).
18. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas sprendžia šioje byloje nenustatęs (54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
19. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, taip pat dar labiau teigiamai įvertinus kaltinamojo asmenybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į jo jauną amžių, deklaruojamą darbinę veiklą užsienyje, silpnus socialinius ryšius su giminaičiais Lietuvoje, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamojo proceso metu (išvyko iš šalies, slėpėsi nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas, o bylos nagrinėjimas 2 kartus atidėtas), taip pat ir kitas aukščiau vertintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (punktai 15-18), yra teisinga kaltinamajam paskirti kiek mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio (trukmės) arešto bausmę. Teismo vertinimu švelnesnių savo rūšimi baudos ar laisvės apribojimo bausmių paskyrimas šios bylos aplinkybėmis neužtikrintų tuo siekiamų tikslų pasiekimo (BK 41 straipsnio 2 dalis) dėl realios kaltinamojo išvykimo ir pasislėpimo nuo bausmės atlikimo grėsmės (jis jau slėpėsi nuo teismo) (BK 55 straipsnis), kita vertus, labiau griežtesnės savo rūšimi terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šios bylos aplinkybėmis neatitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Tokiu būdu kaltinamajam paskirtina 45 parų arešto bausmė (BK 213 straipsnio 1 d., 49 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnis, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys), labiau švelnini bausmę - mažinti arešto trukmę, ir ją nustatyti minimalią ar dar labiau artimesnę tokiam nėra pagrindo, kadangi kaip teismo jau buvo konstatuota aukščiau, byloje yra nustatyta ir aplinkybių, kurios didina kaltinamojo kaltės laipsnį bei pavojingumą.
20. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), kaltinamajam taip pat nėra pagrindo mažinti bausmę BK 64¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, šeimine ir turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę ne pačia švelniausia, tačiau ir ne griežčiausia pagal įstatymo sankciją jos rūšimi ir mažesniu nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis (52 paros) jos dydžiu (punktas 19). Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam V. J. neskirtinos, nes tam teismas nenustatė faktinių pagrindų. Į paskiriamą kaltinamajam arešto bausmę įskaitytinas diena už dieną jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo (BK 66 straipsnio 2 dalis).
21. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė kardomasis kalinimas (suėmimas) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti ji panaikintina. Reikšmingas bylai daiktas suklastotas 50 Eur pinigo banknotas Nr. X47296616758, laikinai saugomas Lietuvos Banko grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniame skyriuje (1 t., b. l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas visam laikui šios institucijos žinioje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikšmingi bylai daiktai CD diskai su parduotuvės stebėjimo kameros vaizdo įrašu (1 t., b. l. 48), taip pat nepilnamečio liudytojo apklausa ir telefoninių pokalbių įrašais (1 t., b. l. 75, 117), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.
Į paskiriamą bausmę įskaityti diena už dieną laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo 2019 m. lapkričio 21 d.
Kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį šią kardomąją priemonę panaikinti.
Reikšmingą bylai daiktą suklastotą 50 Eur banknotą Nr. X47296616758, laikinai saugomą Lietuvos Banko grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti visam laikui šios institucijos žinioje.
Reikšmingus bylai daiktus CD diskus su parduotuvės stebėjimo kameros vaizdo įrašu, nepilnamečio liudytojo apklausos įrašu ir telefoninių pokalbių įrašais po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.