Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba įmonėje "(duomenys neskelbtini)" pirkimų - pardavimų vadybininku, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. Č. 2023 m. balandžio 29 d. važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2023 m. balandžio 29 d. 10 val. 35 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio - 1,77 promilių), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. balandžio 29 d. 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad tą dieną žiūrėjo krepšinį ir gėrė alų, tačiau buvo nevalgęs ir vėlai nuėjo miegoti. Ryte važiuoti neplanavo, tačiau turėjo nuvykti parsivaryti žmonos automobilį. Paprašė kaimyno pagalbos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė K. Č. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas prisipažįsta pilnai. Priklausomybės ir psichinėmis ligomis niekada nesirgo ir dėl jų niekada nesigydė. Jis vairuoja automobilį "BMW", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotis jam davė jo darbovietė - Lenkijos įmonė "(duomenys neskelbtini)". Naudojo šį automobilį nuo 2022 lapkričio. Nuosavybės teise šis automobilis priklauso kitai Lenkijos įmonei - "(duomenys neskelbtini)", iš kurios jo darbovietė išsinuomavo tą automobilį ir jo darbovietės vadovas leido jam juo naudotis. Kadangi dirba Lenkijoje, o gyvena Lietuvoje, naudojosi šiuo automobiliu darbo reikalais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Nori pateikti savo turimus dokumentus Lenkų kalba - automobilio nuosavybės dokumento kopija, 1 lapas, bei sutarties tarp automobilio savininko (įmonės "(duomenys neskelbtini)") ir jo darbovietės, iš 7 lapai. 2023-04-28 vakare, savo namuose asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, žiūrėdamas krepšinį, išgėrė 7 pintas alaus "Volfas 140". Nuėjo miegoti apie 2-3 val. nakties. Kitą rytą, 2023-04-29 neplanavo niekur važiuoti. 2023-04-29 apie 9.30 val. jo žmona išvyko į darbą. Apie 10 val. ji jam paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), reido metu jos blaivumą patikrino pareigūnai ir ji įpūtė 0,50 prom. alkoholio, todėl paprašė atvažiuoti paimti jos mašiną. Jis jautėsi visiškai gerai, nepagalvojo nieko apie tai, kad ir pats galėtų būti ne visiškai blaivus. Tada paprašė kaimyno važiuoti kartui su juo, kad parsivarytų žmonos mašiną. Jo automobiliu "BMW", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pajudėjo nuo jo namų, kaimynas buvo už vairo. Bevažiuojant, (duomenys neskelbtini), kaimynas pasiūlė apsikeisti vietomis, kad būtų greičiau, kai atvyks į vietą - nes jis liktų už savo automobilio vairo, o kaimynas iškart pereitų į žmonos automobilį ir visi kartu grįžtų. Kaimynas visiškai nieko nesakė, kad jam atrodo įtartinas, ar kad nuo jo sklistų alkoholio kvapas, todėl ir jis pats neįtarė, kad gali būti kažkiek neblaivus. Jei kaimynas būtų pajautęs nuo jo alkoholio kvapą ar kitus neblaivumo požymius, tikrai nebūtų leidęs jam vairuoti, jis ir pats nebūtų to daręs, tačiau nei jis, nei jis, to neįtarė. Jam bevažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad reidas tebevyksta ir jį stabdo policija. Jautėsi užtikrintas, kad yra blaivus, kitokių minčių jam nekilo. Jeigu būtų manęs, kad yra neblaivus, nebūtų pats važiavęs tiesiai į reidą, pasiimti žmonos automobilio. Kai pareigūnas patikrino jo blaivumą, alkotesterio reultatas jį labai nustebino, tikrai neįtarė, kad galėtų būti tiek neblaivus. Mano, kad toks didelis promilių kiekis galėjo būti dėl to, kad nei vakare, vartodamas alų, nei sekančią dieną, nieko kito nebuvo valgęs ar gėręs. Jis supranta, kad iš jo gali būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti suma, tačiau šiuo atveju ji yra labai didelė - virš 50 tūkst. Tokios didelės sumos jis neišgali sumokėti, augina du mažamečius vaikus, jo atlyginimas yra apie 1500 eurų per mėnesį, plius kompensacijos už patirtas išlaidas, tačiau jų suma nuolat keičiasi. Prašo esant galimybei sumažinti jam priteistiną sumokėti automobilio vertės sumą, atsižvelgiant į jo finansinę situaciją, kuri dėl šio įvykio dar pablogės - abu su sutuoktine neteko teisės vairuoti, o kadangi darbo vieta užsienyje, nuolat turės skraidyti, kas kainuos daug daugiau nei kelionė automobiliu. Patį automobilį "BMW", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prašo grąžinti įgaliotam asmeniui, šiuo metu yra ruošiamas įgaliojimas, kurį vėliau pateiks. Esant galimybei, taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (1 t., b. l. 88-91)

Kaltinamajam K. Č. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, K. Č. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

K. Č. neblaivumo nustatymo akto konstatuota, kad 2023-04-29 10 val. 35 min. jo tikrinimo rezultatas 1,77 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas 10 val. 59 min. - 1,87 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 27-30)

G. B. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad jis yra Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialistas. 2023-04-29, ryte, su kolegomis vykdė policinę priemonę - vairuotojų blaivumo kontrolę. Kaip jam rodė navigacija, priemonę vykdė (duomenys neskelbtini), tačiau gali būti, kad šis adresas netikslus, tai galėjo būti ties (duomenys neskelbtini) riba arba (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tikslesnį adresą turėjo nustatyti tyrėjai, atvykę į įvykio vietą pradėti ikiteisminį tyrimą. Atliekant blaivumo kontrolę, jo kolega sustabdė moterį, vairavusią BMW automobilį, ir patikrinęs alkotesteriu nustatė jai 0,51 prom. neblaivumą. Ši moteris buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. Toliau vykdant blaivumo kontrolę, už kelių minučių sustabdė vyrą, kuris vairavo BMW automobilį, kaip paaiškėjo, tai buvo prieš tai minėtos moters sutuoktinis - K. Č., kuris atvyko kartu su savo draugu, parsivaryti žmonos vairuotą automobilį. Sustabdęs vairuotoją, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, iš išvaizdos jis taip pat atrodė apsvaigęs - jo akys blizgėjo, judesiai buvo šiek tiek nekoordinuoti. Paprašė vairuotojo pasitikrinti blaivumą, naudojant bekontaktį alkotesterį. Vyrui papūtus, alkotesteris parodė raidę X, kas reiškia, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Tuomet vairuotojo paprašė pasitikrinti blaivumą naudojant kontaktinį alkotesterį. Atsimena, kad vairuotojui buvo nustatytas apie 1,7 prom. neblaivumas. Vyras įvykio vietoje elgėsi labai ramiai, paaiškino, kad vakar vakare išgėrė apie 6-7 skardines alaus, o šiandien jautėsi gerai, taip pat sakė, kad beveik visą kelią šį automobilį vairavo jo draugas - kaimynas, ir jie apsikeitė vietomis tik prieš pat jiems jį sustabdžius. Jis taip pat patikrino ir kito vyro, važiavusio kartu - kaimyno, blaivumą, šis buvo blaivas, todėl jam buvo leista parvairuoti moters automobilį BMW. Dėl K. Č. padarytos nusikalstamos veikos iškvietė tyrėjų ekipažą. Daugiau nieko reikšmingo neprisimena. (1 t., b. l. 45-48)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ties sankryža, kelkraštyje matome stovintį juodos spalvos lengvajį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio durys neužrakintos, langai uždaryti. Apžiūrint automobilį, matome ant automobilio kėbulo labai smulkius pabraižymus. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas įprastas automobilio komplektacijai salonas, matoma priekinė panelė, prietaisų skydelis, kuriame matome, kad automobilio rida yra 11601 km, vairas. Salone, taip pat matoma bėgių perjungimo svirtis, sėdynes. Automobilio salone, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose, yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės tyrimui, automobilyje esantys daiktai nufotografuoti. Automobilio priekinėje salono dalyje, ties keleivio sėdyne, daiktadėžėje matome minėto automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kuris paimamas ir supakuojamas į popierinį voką Nr. 1. Apžiūrėjus visą transporto priemonę, kitų objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų - nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietos prieigas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. (1 t., b. l. 13-26)

VĮ "Emprekis" pažyma nustatyta, kad automobilio BMW 520d kaina su PVM 53 240 Eur. (1 t., b. l. 42)

A. Č. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad ji yra K. Č. mama. Jos santykiai su sūnumi yra labai geri, dažnai ir artimai bendrauja, kartu atostogauja, švenčia šeimos šventes, susitinka savaitgaliais kartu praleisti laiką, beveik kasdien kalbasi telefonu. Sūnus gyvena netoliese nuo jos, nuolat palaiko ryšį, bendrauja. K. Č. niekada nepiknaudžiavo alkoholiu, visuomet buvo pareigingas ir atsakingas, ramus ir draugiškas žmogus. K. Č. niekada ankščiau nėra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio, nėra turėjęs jokių incidentų su policija, jokių incidentų susijusių su alkoholio vartojimu. Nuo jos namų iki K. Č. namų yra apie 3 km atstumas, jeigu K. Č. pas ją svečiuose būdamas išgerdavo alkoholio, niekada nevairuodavo pats - visada paprašydavo, kad jį pavežtų tėtis. Apie tai, kad K. Č. buvo sustabdytas už vairo neblaivus, jai pranešė pats K. Č., pasakė, kad ryte jo žmona išvažiavo į darbą ir po kurio laiko jam paskambinusi pasakė, kad nutiko bėda. Tada jis, neįtardamas, kad gali būti neblaivus, nes alkoholį vartojo prieš daug laiko, nuvažiavo jos pasiimti ir tada jam buvo nustatytas girtumas. Yra tikra, kad tai buvo vienkartinis atvejis, niekada K. Č. alkoholiu nepiknaudžiavo ir to nedarys ateityje, šis nesusipratimas, nelaimė, visą šeimą labai prislėgė. Dėl to kas įvyko K. Č. labai sielvartauja ir pergyvena. Teisės vairuoti ir automobilio netekimas labai apsunkino K. Č. ir jo šeimos gyvenimą, tačiau jis nepasidavė, toliau dirba Lenkijoje, laisvu laiku leidžia laiką su šeima, alkoholio nevartoja. K. Č. jai išsipasakoja, jos klausosi ir ja pasitiki, todėl yra tikra, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Pati yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, rūpinasi savo vaikais ir anūkais, todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Garantuoja, kad K. Č. ateityje daugiau jokių teisės pažeidimų nedarys, ir apsvaigęs nuo alkoholio daugiau niekada nevairuos. (1 t., b. l. 51-54)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: K. Č. 2023 m. balandžio 29 d. važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2023 m. balandžio 29 d. 10 val. 35 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio - 1,77 promilių), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. balandžio 29 d. 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto.

Kaltinamasis K. Č. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo. K. Č. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad K. Č. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Č. prašė perduoti K. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

K. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka metų laikotarpyje baustas 1 kartą (1 t., b.l. 76-75). Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.66). Jis neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja A. Č. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jie kasdiena bendrauja, gerai sutaria, gyvena arti vieni kitų. Laiduotojos teigimu, K. Č. jos patarimų klauso ir išvadas iš šio įvykio padarė. A. Č. yra teigiamai charakterizuojama, ji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato bei artimas termino minimumui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam K. Č. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, per penkerius metus tik vieną kartą nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos K. Č. pripažino pilnai, yra teisiamas pirmą kartą, jis pozityviai charakterizuojamas, neturi polinkio daryti administracinių nusižengimų (baustas per penkerius metus tik vieną kartą), šeimynines aplinkybes, todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į protingumo kriterijų ir proporcingumo principą, uždraudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas artimas minimaliam terminas - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šioje byloje duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, kuri pagal šios įmonės direktoriaus S. W. 2023 m. gegužės 9 d. prašymą buvo grąžinta teisėtam savininkui (1 t., b.l. 55-63). Kaip nustatyta VšĮ“Emprekis“ duomenimis, 2022 metų laidos BMW 520d Standard xDrive Aut., variklio galia 140 KW (190 AG), transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 53240,00 Eur. (1 t., b.l.42) bei kita pažyma iš to paties VšĮ“Emprekio“ nurodoma analogiško automobilio BMW 520d, kurio variklio galia 110 kW/149 AG, vertė 46200Eur (1 t., b.l. 157).

Įvykio metu kaltinamojo vairuota, tačiau kaltinamajam nepriklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).‏‏‎

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas K. Č. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ“Emprekis“ pažyma (1 t., b.l.42) apie transporto priemonę nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad, nesant jokių kitų duomenų dėl automobilio vertės, bei pagal faktą automobilio techninių duomenų pase nurodant jo variklio galią 140 KW (1 t., b.l. 63), kaltinamojo vairuoto automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė veikos padarymo metu buvo 53240,00 Eur (b. t. 1, b. l.42).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į K. Č. šeimyninę padėtį, darbo turėjimą, pajamas, nekilnojamojo turto turėjimą t. y. kad jis yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi, gaunamų pajamų dydį, dirba ir iš darbovietės charakterizuojamas tik teigiamai, turi skolinių įsipareigojimų bankui (1 t., b.l. 111-150), jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą gyvenamosios vietos adresu neturi, tačiau ir šis butas yra įkeistas hipoteka, kadangi buvo pirktas su banko paskola būstui įsigyti (2 t., b.l. 3-15), iš kaltinamojo K. Č. išieškotina dalis automobilio vertės suma, t. y. 5000,00 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 10 d.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: K. Č. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį byloje prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ Regitra klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. Č., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Č., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d.

K. Č. paskirtas kardomas priemones –specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai iš K. Č. konfiskuoti automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, t.y. 5000,00 Eur.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: K. Č. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį byloje prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ Regitra klausimo išsprendimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).